Nėra Cliffordas D. Simakas tas rašytojas, kurio kūrinius verta zeigioti
visus iš eilės. Ne kartą teko nusivilti, todėl kuriam laikui buvau nuo
jo „atšokęs“. “Eridano” antrą dešimtmetį skaičiuojanti knygutė
„Žvaigždžių paveldas“ sugundė nugarėlėje išvardintais pasiekimais: Hugo
`81, Nebula `80, Jupiter `78.
.jpg)

Verta ar neverta skaityti ? Štai kur klausimas. Turbūt tai svarbiausias ir pagrindinis skaitytojui kylantis klausimas, kai į rankas patenka daugiau nei dviejų šimtų puslapių debiutinis Rasos Aškinytės romanas „Rūko nesugadinti“. Man apsispręsti padėjo sparnuota frazė: „Pražysdamos gėlės neklausia, - ar verta?“.
„Nemoku ir nenoriu rašyti apie tai, ko nepažįstu, ko neišgyvenau.“ – viename interviu sakė lietuvių dramaturgas Raimundas Samulevičius. Tačiau rašytojų būna įvairių – vieni rašo tik apie tai, ką mato, ką patiems tenka patirti (juk kitaip bus nesąžininga skaitytojų atžvilgiu – kaip galima rašyti apie abortus, jei net ištekėjusi nebuvai??? ), o kiti, priešingai – nelaiko savęs rašytojais jei nesugeba visko įsivaizduoti. Viename populiariame bestseleryje buvo rašoma: „Jei negalite nieko išgalvoti, esate ne geresnis už kokį žurnalistą.“ Bet yra autorių, kurie sėkmingai laviruoja tarp vaizduotės ir to, kas yra aplinkui.
tikrai ne mecislovas (2013-05-23, 20:02)