Nedaug ką nustebins prognozė, kad ateitis susijusi su mobiliojo Interneto banga. Kiti netgi gūžtels pečiais: šitai buvo reklamuota ir pūsta lyg burbulas 2000-aisiais metais. O dabar gi nei WAP'as, nei video pokalbiai netapo kasdienybe. Ir žiūrėti televiziją kelių centimetrų pločio ekrane visiškai neįdomu. Howardas su skeptikais nesutiks. Galbūt reikia apsilankyti Tokijo Šibujos sankryžoje - tankiausioje mobiliųjų telefonų atžvilgiu pasaulio vietoje - kad suvoktum, jog mobiliosios technologijos jau dabar neatpažįstamai keičia visuomenę. O gal užtenka tiesiog pažiūrėti į paauglių txt'nes (ar SMS'ines) draugijas ar pasekti, kaip susitinka jaunuolių grupė. Nebėra tikslaus susitarimo susitikti šeštą valandą ar nervingo laukimo "ateis-neateis". Dar neatėjus į susitikimo vietą, traukiamas "mobiliakas" ir skambinama (ar bent jau txt'inama) paklausti, kur gi kiti.
Suaugusieji gal ir nurašytų txt'inimą kaip eilinę madą. Jeigu nebūtų faktų apie tai, kaip SMSais koordinuotos demonstracijos Filipinuose 2001 metais nuvertė prezidentą Estrada. "Flash mobbing" - staigus, oficialiai neplanuotas, momentinis minios surinkimas ir išskirstymas politiniais, modernaus meno ar tiesiog pramoginiais tikslais - vyksta ne vienoje pasaulio valstybėje. Praktiškiems žmonėms galima būtų priminti kitas koordinavimo pasitelkus mobiliąsias technologijas galimybes: kaip surasti vietą automobiliui pastatyti netoli stadiono ar išvengti kamščių avarijos užtvertoje gatvėje.
Keturiolika metų prieš mokyklinio amžiaus skaitytojus užkariaujant Hariui Poteriui, buvo pradėta leisti kita paaugliams skirta serija "Jaunieji burtininkai". Pirmąją serijos knygą įsigijau paskatintas dviejų dalykų: tuo pat metu nusipirkau šiek tiek su serija susijusią Diane Duane knygą "To visit the Queen" ir perskaičiau atsiliepimus apie "Jaunųjų burtininkų" seriją Edo Meškio SF&F; elektroninėje apžvalgoje. Prisipažinsiu, mane patraukė ir knygos pavadinimas, primenantis pirmąjį "Quest for Glory - So You Want to Be a Hero" žaidimą ("Quest for Glory" žaidimų serija nusipelno savos apžvalgos). Pagaliau Amazon.com perskaičiau pirmąjį knygos skyrių ir nusprendžiau, kad noriu sužinoti, kaip toliau seksis Nitai, aštraliežuvei paauglei, kuriai nuo vietinių mušeikų tenka slėptis bibliotekoje. Mat pirmajame skyriuje ji čia pastebi iki tol nematytą knygutę "Taigi, tu nori būti burtininku".
Nita iš pradžių nepatiki, kad knyga iš tikro atskleidžia burtininkavimo paslaptis. Bet, kai ištarus burtininko priesaiką, jos vardas atsiranda knygoje esančiame burtininkų sąraše ir ji išgirsta medžių kalbą, Nita supranta, jog burtininkavimas - realus. O po to ji sutinka Kitą, kuris taip pat pradeda mokytis burtininkavimo. Kitas nori burto, kuris sustiprintų jo aurą ir atgrasintų chuliganus. Nita nori surasti savo pamestą kosmonautų rašiklį - tokį, kuris rašo nesvarumo sąlygomis. Sudėjus šiuos burtus ir baltąją skylę Fredą (taip, juodosios skylės priešingybę) prasideda įspūdingi nuotykiai. Nakties su Mėnesiena Knyga, aprašanti visa, kas egzistuoja, dingo. Vieniša Jėga, mirties ir griovimo kūrėja, bando išsiveržti iš įkalinimo ir atkariauti visatą, tad Nitai, Kitui bei Fredui teks perkeliauti per šiurpinančiai pakeistą Manheteną, sutikti sklerotiką drakoną ir mobilizuoti Centrinį Parką kovai su Vienišąja Jėga (iš to, kaip rašytoja aprašo lemiamą kovą prie Centrinio parko, matyti, kad ji tikrai myli Niujorką ir Manheteną).Kaip kartais sako protingi žmonės: "Atsargiai su norais, nes gali gauti tai, ko norėjai!"
Begin at the beginning; go on till you reach the end. Then stop.
John Crowley knyga "Bobų vasara" nuo pat pirmo puslapio padvelkia Le Guin lyrika. Vaikinukas Kalbanti Nendrė pasakoja angelui savo gyvenimo istoriją. Istoriją, perpintą šventaisiais, kelionėmis, Daktaro Bato Sąrašu ir keturiomis galvomis kalne. Istoriją, vykstančią daug metų po Audros, nubloškusios žmoniją į "Bobų vasarą". Knygos pavadinimas - sunkiai išverčiamas kalambūras. "Engine" tai variklis, bet kartu skamba kaip Indian - "Indėnų", arba lietuviškai "Bobų", vasara.
Kas gi nežino Šerloko Holmso, garsiojo detektyvo, dedukcijos meistro, ir jo artimo draugo bei biografo daktaro Vatsono? Rašyti Doilio šerlokianos apžvalgą - nedėkingas darbas, nes daugumai skaitytojų kaipmat prieš akis iškyla rusų statytų filmų apie Šerloką Holmsą aktorių Livanovo ir Solomino veidai, o galvoje suskamba seniai girdėta melodija. O ir tie, kurie nematė šių filmų, greičiausia ne vieną kartą skaitė Holmso ir Vatsono nuotykius. Bet gal ši apžvelga bus įdomi ir seniems detektyvo mėgėjams, ir pirmą kartą atverčiantiems Doilio knygų puslapius.
Doilis parašė keturis romanus ("Baskervilių šuo", "Baimės slėnis", "Keturių ženklas", "Raudonoji studija") ir penkiasdešimt šešis apsakymus apie Šerloką Holmsą. Garsiausias iš romanų turbūt "Baskervilių šuo", puikiai derinantis detektyvo, mistikos ir siaubo romano gijas. Kaip puiku ir kartu šiurpu skaityti apie Devonšyro pelkes, senovinį Baskervil-holą, rūką ir baisųjį šunį, žudantį Baskervilių giminės palikuonis. Iki paskutinių puslapių įtemptai tikimės, kad Holmsas ir Vatsonas sustabdys nusikaltėlį bei išgelbės Henrį Baskervilį iš pragariškų spąstų.
Matas - keistas šuo tiek išvaizda, tiek charakteriu. Nors jis - mišrūnas, tačiau atrodo aristokratiškai, o ne kaip paprastas sargiukas. Movetas meistriškai aprašo jo išvaizdą, panaudodamas jūrines metaforas. Mato asmenybė pasireiškia daugeliu ypatumu, kurių svarbiausias tas, kad Matas įsitikinęs, jog būti šunimi neverta. Bet, kaip rašo autorius, Matas nebuvo vienas iš kvailų šunų, kurie įsivaizduoja esą žmonėmis. Ne, Matas toleravo ir žmones, ir šunis, bet nebuvo nei žmogus, nei šuo. Ar tai atrodo kvaila? Galbūt. Bet kur jūs matėte šunį, laipiojantį kopėčiomis ir vaikščiojantį tvoromis? Kur jūs matėte šunį, diskutuojantį su policininku ar ganantį pašautas antis?
"Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi" - knyga, pasižyminti puikiu movetišku humoru. Į klasiką įėjęs rašytojo senelis, kuris buvo kurčias bet kokiems senelės priekaištams, bet puikiai girdėjo žodį "viskis", sumurmėtą uždarytame kambaryje kitame namo gale. Movetas ne tik aprašo Mato nuotykius, bet ir taikliai pavaizduoja kitus savo priglaustus gyvūnus bei laukinius žvėris. Atmintini Moveto išauginti apuokai ir senas patyręs antinas, mikliai bandęs išvengti Mato nasrų. Aštri rašytojo plunksna nepasigaili nei jo tėvų, nei Saskatūno gyventojų. Skaitytojai ilgai prisimins Aroną Pulą, stačiusį laivą savo rūsyje (o kaip jį iš ten išvežti?), ar Kačių Ponią, neleidusią į namus net elektros kompanijos darbuotojų, kad šie, neduokdie, nenuskriaustų jos ir jos katyčių.
In the forests of the night,
What immortal hand or eye
Heinleinas moka pradėti savo knygas. 2003 metais patarimas įtraukti skaitytoją į romaną pirmu paragrafu, pirmu sakiniu galbūt jau atrodo amerikonizmu ar kliše. Bet štai atverčiame vieną iš garsiausių fantastikos knygų ir pirmieji du sakiniai - pirmieji du paragrafai - pačiumpa mus ir įtraukia į veiksmo, intrigų, filosofijos ir religijos sūkurį, kurio centre:
"Seniai seniai, kai pasaulis buvo jaunas, gyveno marsietis, pavarde Smithas.
Kai Sandmano komiksų rašytojas Neilas Gaimanas susideda su fantasy ir fantastikos humoristu Teriu Pratčetu, galima tikėtis visko - netgi Armagedono. Sunku pasakyti, katras iš autorių yra angelas Azirafalis (žr. angelų ir demonų vardų sarašą), pasiųstas į Žemę kreipti jos gyventojų dieviškąja linkme, o katras - demonas Kraulis, atsakingas už Ispanijos inkviziciją, nors ją pramiegojęs baruose. Šiaip ar taip, autoriai, kaip ir jų personažai, sudarė neagresijos paktą ir užsiėmė bendru darbu: sustabdyti artėjančią Apokalipsę, ėėė, parašyti knygą.
Taigi, pasaulio pabaiga - šeštadienį. O Azirafalis ir Kraulis nenorėtų, kad Žemė su jos laisvavaliais (t.y. turinčiais laisvą valią) gyventojais būtu sunaikinta. Tuo labiau, kad danguje ir pragare nėra jų mėgiamų priešpiečių Ritz Carltono viešbutyje, suši restoranų ir antikvarinių knygynų. Tačiau sutrukdyti Dangaus ir Pragaro paskutinį mūšį ne taip lengva. Ypač kai keturi Apokalipsės raiteliai jau pasibalnoję savo Harley Davidsonus, Antikristas sutikęs Pragaro Šunį, o neklystanti pranašautoja Agnė Nuter parašiusi: "Už Erelio Lizds didis Uosys nuvirs" (sakoma, kad tai išpranašavo Spalio Revoliuciją. O gal ir ne). Į šią košę įtraukiami ne tik Antikristas, Azirafalis bei Kraulis, bet ir profesionali Agnės įpėdinė Anatema Divais, raganų medžiotojas Niutonas Pulsiferis, mediumė Madam Treisi (ketvirtadieniais - pagal susitarimą), pragaro demonai Hasturas ir Liguras bei daug daug ateivių, tibetiečių, atlantų ir kitų būtybių. Juk Apokalipsė - gana globalus reiškinys.
- Kas yra meilė?
Soen Sa tarė:
Egidijus (2013-05-15, 05:16)