Taigi, Megė Fin pakliūva į bėdą. Mirus motinai, patėvio išvaryta iš namų, Megė yra bastūnė, ramybės drumstėja. Po nevykusio bandymo apšvarinti pensininko būstą Megė su nusikaltimo bendrininku Belču ir jo šunimi Žudiku atsiduria keblioje padėtyje. Jų gyvenimas šiame pasaulyje baigiasi. Tačiau iš kur jie galėjo žinoti, kas jų laukia toliau?
Be jokių abejonių, blogasis, žiaurusis banditas Belčas, po nelaimingo atsitikimo susiliejęs, tikrąja to žodžio prasme, su savo šunimi Žudiku, stačia galva nugarma į Pragarą. O štai Megė užstringa tunelyje tarp Dangaus ir Pragaro. Pasirodo, Jog tarp jos svarstyklių lėkštelių pusiausvyra, tad ji grąžinama į Žemę, kad nulemtų savo pomirtinį likimą. Tačiau pragaro viršininkas – Jo velnybė – tuo labai nepatenkintas. Megė Fin ypatinga. Pasiglemžti tokią sielą į Pragarą būtų didžiulis laimėjimas kovoje su gėriu. Taigi, pragaro šefas pasikviečia antrąjį numerį Pragare po savęs ir įsako jam žūtbūt sugrąžinti Megės Fin sielą. O jos sugrąžinti į Žemę pasiunčiamas vyriausiojo pragaro informatiko sutvarkytas, pragariškai modifikuotas Belčas – Žudikas.
kgedas (2013-06-18, 05:23)