Kaliane Bradley. Laiko ministerija.
kaskaityti.lt
BRADLEY, Kaliane. Laiko ministerija [romanas]. Iš anglų k. vertė Bronislavas Bružas. Vilnius: Alma littera, 2026. 400 p. 2025 Hugo apdovanojimo … Skaityti toliau
Hernan Diaz. Pasitikėjimas
Virginija S.
„Pasitikėjimas“ – tai argentiniečių kilmės amerikiečių rašytojo Hernan Diaz romanas, nagrinėjantis pinigų, galios ir tiesos santykį. Knygos veiksmas vyksta XX a. trečiojo dešimtmečio New York City finansų pasaulyje. Iš pirmo žvilgsnio tai pasakojimas apie legendinį Volstrito magnatą ir jo žmoną, tačiau romanas sudarytas iš keturių skirtingų tekstų, kurie pateikia vis kitokią tos pačios istorijos versiją. […]
The post Hernan Diaz. Pasitikėjimas first appeared on Geros knygos.Bitės knygų klubas skaito. Jon Kalman Stefansson. Dangus ir pragaras
Virginija S.
Gegužės 12 d. Bitės knygų klubas diskutavo apie islandų rašytojo Jón Kalman Stefánsson romaną „Dangus ir pragaras“ – poetišką, filosofišką ir jautrų pasakojimą apie meilę, vienatvę, gamtos didybę ir žmogaus trapumą. Tai pirmoji trilogijos dalis, pelniusi tarptautinį pripažinimą ir sužavėjusi skaitytojus savo lyriniu stiliumi bei gilia egzistencine refleksija. Klubo narės Jurgitos Kavaliauskienės mintys apie knygą: […]
The post Bitės knygų klubas skaito. Jon Kalman Stefansson. Dangus ir pragaras first appeared on Geros knygos.Adam Kay - „A Particularly Nasty Case“
Anonymous
Prieš septynerius metus skaičiau Adam Kay knygą „Dabar tau skaudės: slapti jaunesniojo gydytojo užrašai“. Man ji labai patiko – ryški, su humoru, bet apie rimtus dalykus, apie sunkų gydytojo darbą iš jauno gydytojo perspektyvos. Nuo to laiko šeimoje atsirado ir daugiau Adam Kay knygų, mat jis nuotaikingai rašo ir vaikams (tiek išgalvotas istorijas, tiek ir pažintines knygas – turim jo „anatomijos atlasą“). Visgi jo pirmosios grožinės knygos suaugusiems (detektyvo) nelaikyčiau labai nusisekusia: kažkaip nelipo per daug humoru įmirkusi kalba, tarsi kiekvienas sakinys pagal autoriaus sugalvotą taisyklę privalėtų talpinti bent po keletą juokelių; per daug keistokų, nejaukių cringe seksualinių scenų; per daug nuo realybės nutolusio veiksmo. Tiesa, nesu didelis detektyvų gerbėjas, tad gali būti, jog tiesiog neatitinku šios knygos auditorijos, gal tikėjausi kažko daugiau ir giliau. Nors pati knygos idėja nebloga: atkreipti dėmesį į tai, kad daug gydytojų turi psichologinių problemų, jie tokie patys žmonės, tad gali patys sirgti psichinėmis ligomis, bet tai bendruomenėje stigmatizuojama. Jei knygos forma būtų panašesnė į „Dabar tau skaudės“ žanrą, turbūt būtų patikę.
Gilda Williams - „Kaip rašyti apie šiuolaikinį meną“
Anonymous
Šią Gilda Williams knygą įsigijau Knygų mugėje iš dalies dėl to, kad šiuolaikinio meno beveik nesuprantu. Visokios instaliacijos man nekelia jokių emocijų, o skaityti anotacijas varginuosi, laikausi senamadiško požiūrio, kad jeigu kūrinį reikia aiškinti, tai jis – prastas. O net jei anotaciją ir paskaitai, sunku neišsibadyti akių nuo itin klampios terminijos: dominuoja nesuprantamos sąvokos iš filosofinių traktatų, suprantamos tik snobams. Bent jau šioje patarimų knygoje Gilda Williams irgi pastebi šią problemą ir bando grąžinti rašytojus prie paprastesnių žodžių.
Lietuviškas knygos vertimas gana prastas – per siūles daug kur šviečia angliški terminai ir sakinių konstrukcijos, tad gali būti, jog knygą vertinčiau geriau, jei ją būčiau skaitęs originalo kalba. Pagrindinis knygos patarimas rašantiems apie meną yra laikytis struktūros: papasakoti apie kūrinį (kas jis, kaip jis atrodo, iš ko jis padarytas), parašyti apie jo prasmę (ką tuo norėta pasakyti) ir paaiškinti, kodėl tai svarbu. Planas neblogas ir naudingas, bet knygoje pakartojamas kokius penkiasdešimt šešis kartus. Gal būtų užtekę straipsnio.
Šiuolaikinio meno dar neprisijaukinau, bet, tikiuosi, kad tam laiko dar turiu.
V. E. Schwab. Nepaprastieji.
kaskaityti.lt
SCHWAB, V. E. Nepaprastieji [romanas]. Iš anglų k. vertė Daiva Krištopaitienė. Vilnius: Alma littera, 2026. 368 p. Aš noriu tikėti, … Skaityti toliau
Vytautas V. Landsbergis. Bevardžio sagos
Virginija S.
Vytauto V. Landsbergio romanas „Bevardžio sagos“ – tai stiprus, daugiasluoksnis kūrinys, tęsiantis autoriaus pasirinktą istorinės atminties gaivinimo kryptį. Šįkart pasakojimas aprėpia vienus skaudžiausių XX a. Lietuvos istorijos laikotarpių – nuo pokario iki šių dienų – ir kviečia pažvelgti į juos ne tik kaip į faktus, bet kaip į gyvą, vis dar pulsuojančią patirtį. Knygos centre […]
The post Vytautas V. Landsbergis. Bevardžio sagos first appeared on Geros knygos.Gintaras Bleizgys. Šešėlių upė
Virginija S.
Poeto Gintaro Bleizgio eilėraščių rinkinys „Šešėlių upė“, patekęs tarp Metų knygos rinkimų 2025 nominantų poezijos kategorijoje, kviečia skaitytoją į intensyvią, daugiasluoksnę ir emociškai įkrautą kelionę. Jau pats pavadinimas nurodo pagrindinius rinkinio simbolius – vandenį ir šešėlius, nuolat besiliejančius, kintančius, jungiančius skirtingas patirties plotmes. Kaip yra sakęs pats autorius, jo tikslas – „susieti“. Šioje knygoje tai […]
The post Gintaras Bleizgys. Šešėlių upė first appeared on Geros knygos.Detektyvų mėgėjų klubas skaito. Leena Lehtolainen. Priesaikos laužytojas
Virginija S.
Suomių rašytojos Leenos Lehtolainen romanas „Priesaikos laužytojas“ – tai įtraukiantis šiaurietiško detektyvo pavyzdys, kuriame kriminalinė intriga derinama su gilesnėmis socialinėmis ir moralinėmis temomis. Autorė laikoma viena žinomiausių Suomijos kriminalinės literatūros kūrėjų ir svarbiausių „Nordic noir“ atstovių. Ji išgarsėjo savo serija apie policininkę Marią Kallio, kurioje detektyvinė linija persipina su asmeniniu veikėjų gyvenimu bei visuomenės problemų […]
The post Detektyvų mėgėjų klubas skaito. Leena Lehtolainen. Priesaikos laužytojas first appeared on Geros knygos.Kelios neramios mintys apie dirbtinį intelektą
Anonymous
Praėjusią savaitę daug laiko praleidau pas klientus, bekalbant su jais apie dirbtinį intelektą ir jo taikymą. Verslo požiūris keičiasi labai greitai, ir tame kyla nemažai įtampų: labiausiai tikintys dirbtiniu intelektu dažniausiai yra aukščiausio lygio vadovai, tuo tarpu daugiausiai patirties turintys specialistai – atsargesni. Prototipą sukurti tapo žymiai lengviau, tad dažnai vadovams atrodo, kad ir stabiliai veikiančios sistemos sukūrimas yra kelių valandų, o ne savaičių ar mėnesių darbas. Saugumo, gerų inžinerinių praktikų patirtis ignoruojama (kartais net ne iš blogos valios – naujai programuoti pradėję vadovai ne iki galo supranta sistemų sudėtingumą), dabar juk viskas kitaip – visas spragas pataisys tas pats dirbtinis intelektas.
Tai vargina. Kalbant apie saugumą, kokybę, išmoktas pamokas, skambi kaip sena, dinozauriška atgyvena, progreso stabdis, neprisitaikęs prie greitai besikeičiančios realybės. Tokių pavyzdžių istorijoje buvo nemažai: atsiradus naujai technologijai ar pasikeitus reguliacinei aplinkai, į profesiją atėjus daug naujų, patirties neturinčių žmonių, progresas tampa kitoks – greitesnis, bet ir pavojingesnis. Atsiradus geležinkeliams, keletą dešimtmečių buvo daug traukinių katastrofų; atsiradus finansų rinkų dereguliacijai 1986-aisiais, rinkos sulaukė daugybės sukčiavimo ir nepamatuotos rizikos atvejų. Po kiek laiko įgaunama naujos patirties, pamokos išmokstamos, atsiranda geresnis rizikų valdymas, bet tai užtrunka ne vienerius metus. Iki tol racionalūs balsai lyg šūkaliojimai tyruose – juos girdi nebent tik vėjas.
Kita problema, kurią gana neblogai išreiškė šis The Verge straipsnis, – dirbtinis intelektas dabar turi būti taikomas absoliučiai viskam. Visi verslo procesai, visi sprendimai idealiu atveju turėtų būti automatizuoti dirbtinio intelekto pagalba, į viską žiūrima tik kaip į inžinerinę problemą. Keliami tikslai taip pastatyti verslą, kad daugiau nieko nereikėtų daryti, tik skaičiuoti uždirbtus pinigus. Net jei ir galima tikėti, kad šis tikslas pasiekiamas, kelias iki jo, mano nuomone, vien tik technologijomis neišsprendžiamas. Dirbtiniam intelektui reikia prieigos prie viso konteksto ir duomenų, tad reikia pradėti įrašinėti ir transkribuoti visus susitikimus, darbuotojams detaliai užrašinėti visas savo mintis, skirti daug laiko procesų aprašymui. Tai nėra blogai, dažnai vien tik minčių užrašymas padeda jas sukonkretinti ir išgryninti (rašymas yra galvojimo forma), bet tai didžiulė laiko investicija. Kažkiek primena prieš 5–10 metų sklandžiusią idėją, jog visi kompanijos duomenys turi atsirasti duomenų sandėlyje (tai gera mintis), bet tai niekada nesibaigiantis procesas: vis atsiranda naujų duomenų šaltinių, tie duomenys nėra idealūs, vis dar kažko trūksta, po didelių investicijų į duomenų sandėlį jis vis dar veikia ne visai taip, kaip norėtųsi. Tiesa, sakoma, kad dabar viską sutvarkys dirbtinis intelektas, jei tik laiku atnešime jam pradines aukas ir priversime organizaciją jam tarnauti. Gal ir taip, bet tam neužteks vien techninių priemonių.
Bitės knygų klubas skaito. Ieva Dumbrytė. Negrįžtantys
Virginija S.
Balandžio 16 d. bibliotekoje vyko išskirtinis Bitės knygų klubo susitikimas – pirmą kartą per dešimt klubo gyvavimo metų pasitaikė proga gyvai susitikti su knygos autore. Klube svečiavosi iš Panevėžio kilusi, šiuo metu Vilniuje gyvenanti rašytoja Ieva Dumbrytė. Klubas susitiko analizuoti romaną „Negrįžtantys“, už kurį autorė pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją. Šis romanas taip pat pateko į […]
The post Bitės knygų klubas skaito. Ieva Dumbrytė. Negrįžtantys first appeared on Geros knygos.Skaityta.lt (©) 2001-2025. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.