Ką perskaičiau 2025-aisiais

Anonymous

2025-04-14

Jaučiuosi kiek apleidęs šį tinklaraštį, darbai ir rūpesčiai jam visai nepalieka laiko. Na, bent jau perskaitytų knygų nemažėja: jau daugiau nei ketveris metus laikausi taisyklės bent valandą paroje skirti skaitymui.

Andrus Kivirähk – Jaujininkas

Ši knyga yra balandžio mėnesio Knygų klubo sąraše. Neseniai skaitėme Kotrynos Zylės „Mylimus kaulus“, tad šie metai gavosi mūsų klubui Baltijos mitologijos metais. Estiškas „Jaujininkas“ – tamsesnis, bet ir juokingesnis, per prietarus, liaudies padavimus ir pasakas puikiai atskleidžiantis estų mąstymą. Gal iki tobulumo kiek pritrūko pasakojimo gylio ir vienos gijos, bet suskaičiau šią knygą su malonumu.

Władysław Syrokomla – Nemunas nuo versmių iki žiočių

Šiuolaikiniam skaitytojui ši knyga ne itin daug gali pasiūlyti, ji labiau įdomi istorikams. Kad ir kaip ten būtų, visgi tai viena pirmųjų kelionių po Lietuvą knygų. Pirmoji dalis, originaliai ir rašyta Sirokomlės, pasirodė sausoka. Tuo tarpu antrosios dalies pagrindas – 1829 metų keliautojo vytine (toks laivas) Nemunu nuo Kauno iki Karaliaučiaus pasakojimas, kuriame yra daugiau įdomių buitinių detalių, ne vien tik krantų aprašymo. Yra čia ir pasakojimų apie korumpuotus valdininkus, renkančius muitus, yra ir istorijų apie vytine plaukiančių upeivių pomėgį degtinei.

Darius Kuolys – Apie Respubliką iš archyvų ir ambonų

Paėmiau šią knygą Knygų mugėje nieko labai iš jos nesitikėdamas, bet, prisipažinsiu, ji padarė man didelį įspūdį ir privertė kitu kampu pažiūrėti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų laisvės bei respublikos supratimą. Ir, sakyčiau, įtikino: respublikos, bendro reikalo, laisvė, laisvė patiems nusistatyti savo taisykles, bet kartu su prievole jų paskui laikytis, yra vertingesnė už pliką libertarišką laisvę – laisvę daryti ką noriu, kad tik niekas man nieko neaiškintų. Laisvė ateina su bendruomene, laisvė yra tikra tik tada, kai visi aplinkiniai sutaria ją ginti ir bendrų sutarimų laikytis.

Tadeusz Konwicki – Raistai

Pavilnio lenkų rašytojo pasakojimas apie dalyvavimą lenkų partizanų būriuose Vilnijos krašte. Labai įdomus pasakojimas, nes papasakotas iš tokio kampo, kurio mums niekas nerodo: lenkai kovoja ir prieš lietuvius, ir prieš bolševikus, smurtas vien dėl smurto, pasimetimas, mažai herojizmo, bet vis tiek motyvacija yra kažkokia vertybinė, kovoji už savo kraštą. Labiausiai nustebau atsivertęs Goodreads recenzijas: daug besipiktinančių, kodėl iš vis leidžiamos knygos, kurios pasakoja istorijas iš stribų pusės. Na, ne stribai gi jie, o be to, net ir stribo motyvaciją svarbu suprasti.

Chinua Achebe – There was a Country

Tai trumpa knygelė apie Biafros, arba kitaip – Nigerijos pilietinį karą. Pasakojimas asmeniškas, o konfliktas toli ir mums sunkiai suprantamas, tad darytis išvadas sunkoka. Nebent tą, kad tikėtis pagalbos iš užsienio, net kone vykstant genocidui – naivu. Pasaulis užsimerks tavo kančiai, savo išgyvenimu turi rūpintis pats.

Derek Sayer – Postcards from Absurdistan: Prague at the End of History

Stora knyga apie Prahos kultūros istoriją nuo Kafkos iki maždaug 1975-ųjų. Tiek Prahos pavasario metu, tiek Lietuvos Sąjūdyje esminę rolę suvaidino humanitarai, kultūros žmonės – poetai, kompozitoriai, dainininkai, rašytojai. Vaclavas Havelas – dramaturgas, poetas. Sąjūdžio šaukliai irgi daug kas iš rašytojų sąjungos. Beskaitant kilo mintis, kad dabartinėje literatūros ir kultūros erdvėje tokių nuomonės lyderių nesijaučia, mūzos nuomonės neformuoja. Gal to reikia tik kritiniu metu?

Tadeusz Konwicki – Meilės įvykių kronika

Tai meilės istorija apie 1939-ųjų lenkišką Pavilnį, vietą, kurios gyvenimo ritmas reguliuojamas traukinių eismo. Tai dingęs mums lenkiškas pasaulis, nes beveik visi jo veikėjai po karo pasitraukė. Būtina paskaityti tiems, kam įdomi dar ne tokia sena Vilniaus ir jo apylinkių praeitis.

Giedrė Milerytė-Japertienė – Kaunas: pasakojimai apie miestą ir žmones

Trumpi pasakojimai apie Kauno miestą įvairių istorinių įvykių liudiinkų akimis. Padeda įsivaizduoti, kaip Kaunas atrodė ir kuo jame žmonės gyveno įvariais amžiais. Tiesa, knyga man pasirodė gal kiek per daug primityvi, labiau skirta vaikams nei gilesniems istorijos mėgėjams.

Ina Karužo, Mindaugas Marazas, Veronika Girininkaitė – Iliustruotas vadovas po senąsias Vilniaus spaustuves

Gražiai išleista, gausiai iliustruota, ir naudinga knyga apie senąsias Vilniaus spaustuves. Man labai patiko, bet tikriausiai dėl to, kad ši tema mane visada domina.

Christian Kracht – Eurotrash

Plonytė labai populiaraus vokiškai rašančio rašytojo Christian Kracht knyga apie Europos aukštuomenę – ekscentrišką, su savomis nacių laikų paslaptimis, bet kartu ir žavingą. Visai patiko.

Georgi Gospodinov – Laiko slėptuvė

Skaitėme šią knygą knygų klube: jei ne knygų klubo sąrašas, matyt, nebūčiau skaitęs. Maždaug pusė knygos nebloga, idėjos puikios ir idomios, bet paskui kažkaip viskas suprastėja, atrodo, kad autorius bandė per daug visko sukišti į vieną pasakojimą ir gavosi kažkokia iki galo neišmaišyta mišrainė. Kadangi prieš tai buvau skaitęs „Chazarų žodyną“, tai teksto kokybės skirtumas buvo ypač akivaizdus.

Milorad Pavić – Chazarų žodynas

Knyga tikrai ne kiekvienam, bet man labai patiko. Ši knyga yra trys žodynai, kuriuose iš skirtingų kampų pasakojama istorija kaip senovės chazarų tautą trys skirtingos religijos bandė atversti į savo tikėjimą. Galima skaityti iš kurios nori pusės, galima imti ir ieškoti tų pačių įrašų visuose skirtinguose žodynuose, galima imti ir skaityti įprastai. Labai įdomus kūrinys tiek forma, tiek idėjomis. Kaip tik mano skoniui.

Victor Pelevin – Omon Ra

Puiki satyrinė sovietinės kosmoso programos absurdo parodija. Tai – debiutinis Viktoro Pelevino darbas, gerai atskleidžiantis sovietų idealizmo absurdą ir sistemos vertybes.

Richard Cockett – Vienna: How the City of Ideas Created the Modern World

Vienoje (ir apskritai Austro-Vengrų imperijoje) užgimė daug liberalių idėjų, o Vienos intelektualinė aplinka subrandino nemažai pasaulinio garso architektų, psichologų, mokslininkų ir filosofų. Prie to prisidėjo ir kavinių kultūra, ir atviras bendravimas bei ypatinga universitetų aplika: Vienoje net į matematikos studijas buvo žiūrima kaip į filosofijos ugdymą, leidžiama laisvai rinktis dominančias paskaitas, turėti platų požiūrį. Lyginant su griežtu vokiškuoju formalizmu, Austrijos mokykla išugdė laisvės filosofiją, kuri po to buvo matoma tiek ekonomikoje, tiek kituose moksluose. Įdomus istorinis Vienos intelektualinės istorijos pasakojimas.

Elena Kostyuchenko – I Love Russia. Reporting from a Lost Country

Dar viena Rusijos disidentės istorijų knyga. Nieko labai naujo šioje knygoje neradau.

Andrew Pettegree – The Library: a Fragile History

Išsamus ir informatyvus pasakojimas apie bibliotekų istorijos raidą. Gerai įtaikė į mano bibliofilinius polinkius, bet matyt kitiems ši knyga būtų per daug nišinė.

Johnathan Haidt – The Anxious Generation

Apie šią knygą jau rašiau anksčiau. Būtina perskaityti auginantiems vaikus.

Tim Dee – Landfill: Gulls, Gull-watchers and the Organising of Life

Pasirodo, kad žuvėdrų ir kirų būna labai įvairių. Pasirodo, kad yra tokių rimtų paukščių stebėtojų, kad jie ištisus savaitgalius praleidžia šiukšlynuose stebėdami kirus. Pasirodo, kad stebėti kirų gyvenimą gali būti visai įdomu. Pats paukščių stebėjimo savo hobiu bent jau kol kas nepaversiu, bet įdomu sužinoti įvairiausių faktų apie paukščius, kuriuos šiaip daugelis laiko parazitais.

Serhii Plokhy – The Gates of Europe: A History of Ukraine

Dar viena perskaityta Ukrainos istorija. Kadangi skaičiau prieš tris mėnesius nuo to laiko, kai rašau šias eilutes, ir negaliu kažko tokio išskirtinio iš šios knygos prisiminti, tia gal ir ne pati geriausia Ukrainos istorija. Arba jau esu jų daug skaitęs.

Chinua Achebe – An Image of Africa / The Trouble with Nigeria

Dviejų esė apie Afrikos ir Nigerijos problemas rinkinys. Didžiausia Afrikos problema yra gentinis susiskaldymas ir korupcija: kiekvienas žiūri tik savo naudos, o jeigu ir žiūri plačiau, tai tik savo genties ribose. Nės bendruomenės valstybių mastu, nėra bendrumo jausmo. Bet gal jo ir negali būti, nes valstybių ribos nubrėžtos kone atsitiktine kolonijų valdytojų ranka?

Benjaminas Mašalaitis – Sūduvos krašto dvarai

Kadangi viena giminės šaka kilusi iš Suvalkijos, tai toks žinynas praplečia mano kraštotyros žinias. Naudinga informacija.