Anonymous
Jaučiuosi kiek apleidęs šį tinklaraštį, darbai ir rūpesčiai jam visai nepalieka laiko. Na, bent jau perskaitytų knygų nemažėja: jau daugiau nei ketveris metus laikausi taisyklės bent valandą paroje skirti skaitymui.
Ši knyga yra balandžio mėnesio Knygų klubo sąraše. Neseniai skaitėme Kotrynos Zylės „Mylimus kaulus“, tad šie metai gavosi mūsų klubui Baltijos mitologijos metais. Estiškas „Jaujininkas“ – tamsesnis, bet ir juokingesnis, per prietarus, liaudies padavimus ir pasakas puikiai atskleidžiantis estų mąstymą. Gal iki tobulumo kiek pritrūko pasakojimo gylio ir vienos gijos, bet suskaičiau šią knygą su malonumu.
Šiuolaikiniam skaitytojui ši knyga ne itin daug gali pasiūlyti, ji labiau įdomi istorikams. Kad ir kaip ten būtų, visgi tai viena pirmųjų kelionių po Lietuvą knygų. Pirmoji dalis, originaliai ir rašyta Sirokomlės, pasirodė sausoka. Tuo tarpu antrosios dalies pagrindas – 1829 metų keliautojo vytine (toks laivas) Nemunu nuo Kauno iki Karaliaučiaus pasakojimas, kuriame yra daugiau įdomių buitinių detalių, ne vien tik krantų aprašymo. Yra čia ir pasakojimų apie korumpuotus valdininkus, renkančius muitus, yra ir istorijų apie vytine plaukiančių upeivių pomėgį degtinei.
Paėmiau šią knygą Knygų mugėje nieko labai iš jos nesitikėdamas, bet, prisipažinsiu, ji padarė man didelį įspūdį ir privertė kitu kampu pažiūrėti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų laisvės bei respublikos supratimą. Ir, sakyčiau, įtikino: respublikos, bendro reikalo, laisvė, laisvė patiems nusistatyti savo taisykles, bet kartu su prievole jų paskui laikytis, yra vertingesnė už pliką libertarišką laisvę – laisvę daryti ką noriu, kad tik niekas man nieko neaiškintų. Laisvė ateina su bendruomene, laisvė yra tikra tik tada, kai visi aplinkiniai sutaria ją ginti ir bendrų sutarimų laikytis.
Pavilnio lenkų rašytojo pasakojimas apie dalyvavimą lenkų partizanų būriuose Vilnijos krašte. Labai įdomus pasakojimas, nes papasakotas iš tokio kampo, kurio mums niekas nerodo: lenkai kovoja ir prieš lietuvius, ir prieš bolševikus, smurtas vien dėl smurto, pasimetimas, mažai herojizmo, bet vis tiek motyvacija yra kažkokia vertybinė, kovoji už savo kraštą. Labiausiai nustebau atsivertęs Goodreads recenzijas: daug besipiktinančių, kodėl iš vis leidžiamos knygos, kurios pasakoja istorijas iš stribų pusės. Na, ne stribai gi jie, o be to, net ir stribo motyvaciją svarbu suprasti.
Tai trumpa knygelė apie Biafros, arba kitaip – Nigerijos pilietinį karą. Pasakojimas asmeniškas, o konfliktas toli ir mums sunkiai suprantamas, tad darytis išvadas sunkoka. Nebent tą, kad tikėtis pagalbos iš užsienio, net kone vykstant genocidui – naivu. Pasaulis užsimerks tavo kančiai, savo išgyvenimu turi rūpintis pats.
Stora knyga apie Prahos kultūros istoriją nuo Kafkos iki maždaug 1975-ųjų. Tiek Prahos pavasario metu, tiek Lietuvos Sąjūdyje esminę rolę suvaidino humanitarai, kultūros žmonės – poetai, kompozitoriai, dainininkai, rašytojai. Vaclavas Havelas – dramaturgas, poetas. Sąjūdžio šaukliai irgi daug kas iš rašytojų sąjungos. Beskaitant kilo mintis, kad dabartinėje literatūros ir kultūros erdvėje tokių nuomonės lyderių nesijaučia, mūzos nuomonės neformuoja. Gal to reikia tik kritiniu metu?
Tai meilės istorija apie 1939-ųjų lenkišką Pavilnį, vietą, kurios gyvenimo ritmas reguliuojamas traukinių eismo. Tai dingęs mums lenkiškas pasaulis, nes beveik visi jo veikėjai po karo pasitraukė. Būtina paskaityti tiems, kam įdomi dar ne tokia sena Vilniaus ir jo apylinkių praeitis.
Trumpi pasakojimai apie Kauno miestą įvairių istorinių įvykių liudiinkų akimis. Padeda įsivaizduoti, kaip Kaunas atrodė ir kuo jame žmonės gyveno įvariais amžiais. Tiesa, knyga man pasirodė gal kiek per daug primityvi, labiau skirta vaikams nei gilesniems istorijos mėgėjams.
Gražiai išleista, gausiai iliustruota, ir naudinga knyga apie senąsias Vilniaus spaustuves. Man labai patiko, bet tikriausiai dėl to, kad ši tema mane visada domina.
Plonytė labai populiaraus vokiškai rašančio rašytojo Christian Kracht knyga apie Europos aukštuomenę – ekscentrišką, su savomis nacių laikų paslaptimis, bet kartu ir žavingą. Visai patiko.
Skaitėme šią knygą knygų klube: jei ne knygų klubo sąrašas, matyt, nebūčiau skaitęs. Maždaug pusė knygos nebloga, idėjos puikios ir idomios, bet paskui kažkaip viskas suprastėja, atrodo, kad autorius bandė per daug visko sukišti į vieną pasakojimą ir gavosi kažkokia iki galo neišmaišyta mišrainė. Kadangi prieš tai buvau skaitęs „Chazarų žodyną“, tai teksto kokybės skirtumas buvo ypač akivaizdus.
Knyga tikrai ne kiekvienam, bet man labai patiko. Ši knyga yra trys žodynai, kuriuose iš skirtingų kampų pasakojama istorija kaip senovės chazarų tautą trys skirtingos religijos bandė atversti į savo tikėjimą. Galima skaityti iš kurios nori pusės, galima imti ir ieškoti tų pačių įrašų visuose skirtinguose žodynuose, galima imti ir skaityti įprastai. Labai įdomus kūrinys tiek forma, tiek idėjomis. Kaip tik mano skoniui.
Puiki satyrinė sovietinės kosmoso programos absurdo parodija. Tai – debiutinis Viktoro Pelevino darbas, gerai atskleidžiantis sovietų idealizmo absurdą ir sistemos vertybes.
Vienoje (ir apskritai Austro-Vengrų imperijoje) užgimė daug liberalių idėjų, o Vienos intelektualinė aplinka subrandino nemažai pasaulinio garso architektų, psichologų, mokslininkų ir filosofų. Prie to prisidėjo ir kavinių kultūra, ir atviras bendravimas bei ypatinga universitetų aplika: Vienoje net į matematikos studijas buvo žiūrima kaip į filosofijos ugdymą, leidžiama laisvai rinktis dominančias paskaitas, turėti platų požiūrį. Lyginant su griežtu vokiškuoju formalizmu, Austrijos mokykla išugdė laisvės filosofiją, kuri po to buvo matoma tiek ekonomikoje, tiek kituose moksluose. Įdomus istorinis Vienos intelektualinės istorijos pasakojimas.
Dar viena Rusijos disidentės istorijų knyga. Nieko labai naujo šioje knygoje neradau.
Išsamus ir informatyvus pasakojimas apie bibliotekų istorijos raidą. Gerai įtaikė į mano bibliofilinius polinkius, bet matyt kitiems ši knyga būtų per daug nišinė.
Apie šią knygą jau rašiau anksčiau. Būtina perskaityti auginantiems vaikus.
Pasirodo, kad žuvėdrų ir kirų būna labai įvairių. Pasirodo, kad yra tokių rimtų paukščių stebėtojų, kad jie ištisus savaitgalius praleidžia šiukšlynuose stebėdami kirus. Pasirodo, kad stebėti kirų gyvenimą gali būti visai įdomu. Pats paukščių stebėjimo savo hobiu bent jau kol kas nepaversiu, bet įdomu sužinoti įvairiausių faktų apie paukščius, kuriuos šiaip daugelis laiko parazitais.
Dar viena perskaityta Ukrainos istorija. Kadangi skaičiau prieš tris mėnesius nuo to laiko, kai rašau šias eilutes, ir negaliu kažko tokio išskirtinio iš šios knygos prisiminti, tia gal ir ne pati geriausia Ukrainos istorija. Arba jau esu jų daug skaitęs.
Dviejų esė apie Afrikos ir Nigerijos problemas rinkinys. Didžiausia Afrikos problema yra gentinis susiskaldymas ir korupcija: kiekvienas žiūri tik savo naudos, o jeigu ir žiūri plačiau, tai tik savo genties ribose. Nės bendruomenės valstybių mastu, nėra bendrumo jausmo. Bet gal jo ir negali būti, nes valstybių ribos nubrėžtos kone atsitiktine kolonijų valdytojų ranka?
Kadangi viena giminės šaka kilusi iš Suvalkijos, tai toks žinynas praplečia mano kraštotyros žinias. Naudinga informacija.
Nosferatu
Užslinkus nakčiai, kai žemė pradeda vėsti, iš mėnulio šviesos, vėjo ir širdgėlos užgimsta Nakties Šmėkla. Kupina beprotybės ji šoka pievose ar dirbamuose laukuose, tarp vaismedžių, po giedru dangumi, o tu verčiau melskis, kad to šokio niekad neišvystum. Mat jei jau pamatysi, teks prisijungti ir niekad daugiau nebegrįžti į gyvųjų pasaulį.
Nosferatu
Pabaigiau Hideyuki Kikuchi „Mercenary Road“, 19-ą Vampyrų Medžiotojo D serijoje knygą. Dar viena pati sau, be jokių tęsinių, smagu.
Nosferatu
Pradėjau kažkokią siaubo trilogiją, The Bleed, su pirma David Moody, Chris Philbrook ir Mark Tufo knyga joje: „Rupture“. Kol kas pradžia gera.
Virginija S.
Molėtų rajono savivaldybės bibliotekoje rengiamos naujų knygų pristatymo popietės. Jose dalyvauja aktyviausi bibliotekos skaitytojai. Galimybė šiems skaitytojams pirmiesiems skolintis iš bibliotekos fondo naujas knygas yra tarsi atsidėkojimas už jų meilę skaitymui ir lojalumą bibliotekai. Apie popietes „Prie kavos puodelio“ pasakoja Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotoja Daiva Šilinskaitė: „Šios popietės rengiamos, kai biblioteka gauna daugiau […]
The post Molėtų bibliotekoje – knygų popietės prie kavos puodelio first appeared on Geros knygos.Virginija S.
Kovo 25 d. Detektyvų mėgėjų klubas diskutavo apie vienos žinomiausių Švedijoje ir visame pasaulyje psichologinių detektyvų rašytojų Tove Alsterdal romaną „Žinau, kad prisimeni“. Už šią knygą kaip už geriausią Šiaurės šalių kriminalinį romaną 2021 m. autorei skirtas prestižinis Stiklo rakto apdovanojimas, kurį anksčiau yra gavę tik Stiegas Larssonas ir Jo Nesbø. Žurnalas People „Žinau, kad prisimeni“ pripažino viena […]
The post Detektyvų mėgėjų klubas skaito. Sharon Bolton. Skilimas first appeared on Geros knygos.Virginija S.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai užmezgus draugystę su katalonų-lietuvių asociacija „Ct-Lt“, Barselonoje veikiančiu „Lietuviškų knygų klubu“ ir Taradelio miestelio viešosios bibliotekos knygų klubu, susibičiuliavę knygų mylėtojai 2024 m. lapkričio – 2025 m. kovo mėn. dalyvavo renginių cikle „Iš bibliotekos į biblioteką, iš šalies į šalį“. Renginių ciklas buvo užbaigtas Pasaulinės poezijos dienos paminėjimu Katalonijos […]
The post Poezijos šventėje Katalonijoje skambėjo ir lietuviškos eilės first appeared on Geros knygos.Nosferatu
Suskaičiau Hideyuki Kikuchi „Fortress of Elder God“, jau 18-ą knygą Vampyrų Medžiotojo D serijoje. Patinka man šitos, kur be tęsinio, stand-alone.
Ovidijus R.
Pagaliau. O viltis jau buvo pasruvusi krauju. Keliskart. Prieš gerą dešimtmetį, kai pirmųjų Cormac’o McCarthy vertimų („Laukinių arklių pakerėti”, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007, ir „Kelias”, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) į lietuvių kalbą autorė Violeta Tauragienė prisipažino, kad „Kraujo meridianui” trūkstą drąsos, vėliau, net siūlant Rašytnamiui – aistros ir energijos. Po lengvų primygtinų raginimų … Toliau skaityti CORMAC MCCARTHY „Kraujo meridianas”
Virginija S.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka užmezgė draugystę su katalonų-lietuvių asociacija „Ct-Lt“, Barselonoje veikiančiu „Lietuviškų knygų klubu“ ir Taradelio miestelio viešosios bibliotekos knygų klubu. Susibičiuliavę klubai dalyvauja renginių cikle „Iš bibliotekos į biblioteką, iš šalies į šalį“. Kovo 15 d. įvyko dar vienas ciklo renginys – susibičiuliavusių Lietuvos ir Katalonijos klubų nuotolinis susitikimas, kurio metu […]
The post Lietuvos ir Katalonijos knygų mylėtojai tęsia draugystę first appeared on Geros knygos.Nosferatu
Pabaigiau Bill Gates biografiją „Source Code: My Beginnings“ (Išeitinis Kodas: Mano Pradžia). Kad ir kokios esate apie jį nuomonės, knyga verta paskaityti, kad pakurstyti savo pačių motyvacijos ugnį.
Nosferatu
Pagaliau grįžau prie Fondo serijos su Isaac Asimov knyga „Foundation and Earth“ (Fondas ir Žemė). Ši buvo labai gera.
Nosferatu
Perskaičiau Timothy Freke „The Hermetica“, tokią kaip ir visos šitos filosofijos, jos mokymų, apžvalgą. Ir erzino, ir buvo įdomi. Tereikėjo sau vis priminti, kad krikščionybės prizmė čia naudojama, kaip tiesiog bendrinio suvokimo įrankis.
Nosferatu
Suskaičiau sekančią Hidyuki Kikuchi „Tyrant‘s Stars“ (3-4) knygos dalį, jau 17-ą Vampyrų Medžiotojo D serijoje. Ši buvo geresnė nei prieš tai buvusi.
Virginija S.
Taip pats žurnalistas Šarūnas Černiauskas kalba apie savo debiutinę knygą „Smarvė“: „Didžiausia kūrybinė avantiūra gyvenime, be konkurencijos. Tai turėjo būti knyga apie pinigų plovimą ir jo daromą žalą visuomenėms, valstybėms ir visam pasauliui. Išėjo kažkas… kitokio.Rašiau, pakibau, vėl rašiau, sustojau beveik dvejiems metams – ir vėl rašiau. Savaitgaliais, vakarais, naktimis…Kodėl #Smarvė? Jūs man pasakykit. Būtų labai […]
The post Šarūnas Černiauskas. Smarvė first appeared on Geros knygos.Virginija S.
Amanda Quick (Amanda Kvik) – skaitytojams pažįstamas vardas, nors tai tėra vienas iš trijų populiarios rašytojos Jayne Ann Krentz vartojamų slapyvardžių.„Manęs dažnai klausia, kodėl turiu keletą skirtingų slapyvardžių, – sako amerikiečių autorė. – Atsakymas paprastas: taip skaitytojas žino, į kurį iš trijų mano pasaulių jis įžengia, atsiversdamas vieną ar kitą mano parašytą knygą.“ JAYNE ANN […]
The post Amanda Kvik. Suvedžiotoji first appeared on Geros knygos.Skaityta.lt (©) 2001-2025. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.