kaskaityti.lt
WATERS, Sarah. Naktinis budėjimas [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Bronislovas Bružas. Kaunas: Jotema, 2012. 432 p.Man Booker trumpasis sąrašas 2006 … Skaityti toliau
Anonymous
Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus, pagal moksleivių mainų programą besimokant paskutinėse mokyklos klasėse Anglijoje, man nutiko giliai atmintyje įstrigęs įvykis. Po metų studijų jau turėjau grįžti namo, tačiau mokykla man pasiūlė nemokamai mokslus pas juos pabaigti iki galo. Tuo pačiu atsirado anoniminis geradėjas, kuris pasiryžo man smulkioms gyvenimo išlaidoms suteikti stipendiją, bet tik su sąlyga, kad jis išliks nežinioje. Prisimenu ne tiek patį džiaugsmą gavus papildomų lėšų, o tą didžiulį pokytį savo požiūryje į aplinką, kurią šis veiksmas sukėlė: į absoliučiai visus žmones savo kelyje pradėjau žiūrėti kaip į galimus savo geradarius. Juk man stipendiją (suma nebuvo labai reikšminga, keli šimtai svarų, tad darė ypatingą įspūdį tik man, 90-ųjų vaikui) galėjo suteikti ir bet kuris mokytojas, bet kuris valytojas, su kuriuo persimesdavome žodžiu apie orą, bet kuris klasiokas ar jo tėvai. Tie keli šimtai svarų leido man kiekviename įžvelgti gėrį.
Šiandien prisiminiau šią istoriją, nes ant mūsų mašinos pamačiau anonimo nupieštą širdelę: ir net jei ji buvo nupiešta atsitiktinio praeivio, net jei ji buvo skirta visai ne man, aplinkinius žmones ji man nušvietė ta pačia šviesa. Gal ją nupiešė kaimynų vaikai pasiilgę maniškių? Gal kaimynai, vedžiojantys šunį? O gal tie, su kuriais kasmet konkuruojam nebyliose lenktynėse – kas pirmas nukas sniegą palei laiptinę? O gal tie, kas šįryt klausinėjo, ar pavyko užsivesti mašiną ir priminė, jog jei nutiktų bėda, pas juos namie yra atsarginis akumuliatorius? Begalės įtariamųjų, dar viena proga į kiekvieną sutiktą pažiūrėti kaip į tą, kuris linki tau gero.
Virginija S.
Vasario 11 d. Bitės knygų klubas diskutavo apie didžiausio populiarumo susilaukusį lietuvių poeto Marcelijaus Martinaičio poezijos rinkinį „Kukučio baladės“. Pasak literatūros kritiko, humanitarinių mokslų daktaro Rimanto Kmitos, „Interpretavimo tradicija, siejanti „Kukučio balades“ visų pirma su liaudies kūryba, padėjo įteisinti šias balades socrealizmo rėmuose, suponavo jų suvokimą ne kaip maištingos, modernios, programiškai avangardiškos, bet kaip liaudiškos, […]
The post Bitės knygų klubas skaito. Jaume Cabre. Prisipažįstu first appeared on Geros knygos.Virginija S.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka užmezgė draugystę su katalonų-lietuvių asociacija „Ct-Lt“, Barselonoje veikiančiu „Lietuviškų knygų klubu“ ir Taradelio miestelio viešosios bibliotekos knygų klubu. Susibičiuliavę klubai iki 2025 m. kovo mėnesio dalyvaus renginių cikle „Iš bibliotekos į biblioteką, iš šalies į šalį“. Vasario 1 d. įvyko dar vienas ciklo renginys – susibičiuliavusių Lietuvos ir Katalonijos […]
The post Lietuvos ir Katalonijos knygų klubų susitikime – rašytojo Alvydo Šlepiko įžvalgos first appeared on Geros knygos.Virginija S.
Sausio 28 d. Detektyvų mėgėjų klube buvo diskutuojama apie vieno žymiausių Islandijos detektyvų rašytojų, vertėjo, teisininko Ragnaro Jonassono romaną „Akinantis sniegas”. Tai debiutinis autoriaus romanas, po jo atsirado ištisa serija knygų, kuriose veikia inspektorius Aris Touras. Deja, tai ir vienintelė į lietuvių kalbą išleista R. Jonassono knyga, nors jo knygų daugiau nei 2 milijonai egzempliorių parduota 33 […]
The post Detektyvų mėgėjų klubas skaito. Chris Carter. Vieną po kito first appeared on Geros knygos.veikiantis
Kotryna Zylė „Mylimi Kaulai“ Šios knygos “skaitymas“ man buvo nauja ir netikėta patirtis, nes knygą ne perskaičiau, o perklausiau. Laukdamas troleibuso, vedžiodamas šunį, eidamas į parduotuvę ir t.t. Dabar tiksliai žinau, kiek užtrunka tokia knyga. Apie septynias valandas. Būtent tiek sutaupiau, vietoje to, kad būčiau skrolinęs po akimirkos iš atminties išsitrinančius vaizdelius. Iškeičiau juos į …
veikiantis
Mykolas Sauka „Kambarys“ Povilas Šklėrius „Pažadėk mane gražiai palaidoti“ Dvi labai skirtingos, bet tuo pačiu – ir labai panašios knygos. Abi – iš pirmojo asmens perspektyvos. Abiejose nori nenori pradedi tapatinti autorių su pagrindiniu veikėju. Abi kalba apie tuštumą sieloje, kurią bandoma kažkaip užpildyti. Ieškojimas to sielos kamšalo ir yra pagrindinis knygų variklis. Kiek stipri …
Anonymous
Šeimoje mes ganėtinai griežti vaikams ekranų ribojimo klausimu: kartais gali pasirodyti, kad vaikus auginame drevėje, nepažįstančius šiuolaikinio internetinio gyvenimo. Psichologo Johnathan Haidt knyga „The Anxious Generation“ aiškia argumentų kalba sudėliojo tai, ko pats negalėjau aiškiai išreikšti (nors, tikiu, kad tai gali būti ir dalis mano „confirmation bias“, tad visada įdomu argumentuotai padiskutuoti su protingais oponentais).
Knygoje rašoma apie tai, kad šiuolaikinė vaikų karta yra žymiai nelaimingesnė nei anksčiau buvusios: jie dažniau serga depresija, dažniau jaučiasi vieniši, dažniau žudosi. Nors galima būtų pagalvoti, kad tai lėmė bendri COVID izoliacijos ar „woke“ kultūros dalykai, bet šis žymus pablogėjimas jaučiamas tik šioje amžiaus grupėje, vyresnieji blogiau nesijaučia. Autorius teigia, kad tam įtakos turėjo du svarbiausi pokyčiai vaikų auginime per paskutinius 10-15 metų: viena, vaikai prarado savo laisvę, jų laikas tapo vis labiau kontroliuojamas (vaikams nebeleidžiame laisvai siautėti po rajoną, patiems pirmokams važiuoti autobusu į mokyklą ir pan.), antra, vaikams nuo pat ankstyvos kūdikystės buvo įteikti ekranai, kur jie galėjo daryti ką tik panorėję. Knygoje teigiama, kad pagrindinė to problema yra bendravimo įgūdžių praradimas: per ekraną bendraujama ne visada sinchroniškai, nesimato pašnekovo kūno kalbos, sunku suprasti subtilius nuotaikos pasikeitimus, tad vaikas neišmoksta tinkamai spręsti konfliktus, neišmoksta socializuotis tikroje bendruomenėje. Be to ekranai ir žaidimai yra tokie įtraukiantys, kad fizinis pasaulis tampa neįdomus, nuobodus, o gal net ir baisokas, nes ten galima fiziškai susižeisti. Žymiai įdomiau leisti laiką prie planšetės nei nuobodžiauti su draugais kieme.
Problema yra ne vien ekranai, problema yra ir perdėtas tėvų noras apsaugoti vaikus, kad tik jie nesusipyktų, kad nesusižeistų. Žaidimų aikštelės privalo būti kažkiek pavojingos, vaikai turi išmokti atsargumo per įsigytas mėlynes (mes juk visada vaikščiodavome nubrozdintomis kojomis!), nes tai suteikia jiems pasitikėjimo. Čia tiktų gera taisyklė – žaidimų aikštelės turi būti tiek pavojingos, kad vaikai galėtų likti su mėlynėmis, bet ne su randais. Lygiai taip pat ir su konfliktų sprendimu kieme – suaugusieji dabar per daug greit įsikiša nugesindami tarp draugų kylantį konfliktą (gal kas per stipriai pastūmė, gal kas kokį ne tokį žodį pasakė) – vaikai turi išmokti konfliktus išspręsti patys. Turi išmokti atsiprašyti, turi išmokti ignoruoti tuos, kurie juos žeidžia ir pan. Internete to neišmoksi, nes ten užtenka „block“ mygtuko.
Kalbant apie socialinius tinklus, tai yra dar viena, visiškai atskira tema. Socialiniai tinklai labiausiai kelia problemas paauglėms mergaitėms, mat jos nori pritapti prie bendruomenės (kai berniukai dažniau nori įrodyti savo išskirtinumą). Patiktukų, komentarų skaičius labai greitai rodo, ką reikia daryti, kad būtum populiari, ir dažniausiai tai stipriai kerta per mergaičių savivertę – jos nesupranta, kad koks nors Instagramo pasaulis nėra tikras, jame visi bando tik pasirodyti. Sunku būti tokiai gražiai, lieknai, populiariai kaip „nuomonės formuotojos“, o socialiniuose tinkluose viskas kaip ant delno. Autorius teigia, kad socialinius tinklus dukroms galima leisti tik nuo 16 metų, kai jau bent kiek pereitas pažeidžiamiausias paauglystės laikotarpis, kai jau savivertės jausmas bent kiek išugdytas. Aišku, labai sunku tai įgyvendinti, kai visos tavo dukros draugės mirksta telefone ir visi pokalbiai sukasi tik apie tai. Bent jau galima pasidžiaugti, kad kai kuriose mokyklose telefonai draudžiami.
Manau, kad tai viena svarbiausių knygų šiuolaikiniams tėvams.
Perskaičiau
Pagrindinė veikėja Greta uždarbiauja transkribuodama sekso ir santykių koučerio, pasivadinusio Omo vardu, terapijos seansus. Kadangi vietovė, kurioje gyvena, yra maža, ji neretai iš balso atpažįsta vieną ar kitą Omo klientą. Gretą labiausiai suintriguoja klientės Flavijos, kurią moteris praminė Dičke šveicare, istorija. Kai vieną dieną ją atsitiktinai sutinka gyvai, Greta niekaip negali atsispirti norui pratęsti šią … Skaityti toliau: 16.4. Jen Beagin „Mano šveicarė“
Virginija S.
Sausio 14 d. Bitės knygų klubas diskutavo apie vienos įdomiausių lietuvių rašytojų Vidmantės Jasukaitytės knygą „Marija Egiptietė“. Bitės knygų klubo vadovės dr. Jūratės Baltušnikienės mintys ne tik apie šį literatūros kūrinį, bet ir apie į sceną perkeltą monospektaklį: „Vidmantė Jasukaitytė buvo giliai tikintis žmogus. Ir tai gana plačiai atsispindi jos kūryboje. Rašytoja parašė net keturis […]
The post Bitės knygų klubas skaito. Marcelijus Martinaitis. Kukučio baladės first appeared on Geros knygos.kaskaityti.lt
NOVAK, Naomi. Jo didenybės drakonas [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Kęstutis Samsonas. Kaunas: Obuolys, 2008. 304 p. – Juk nėra … Skaityti toliau
kaskaityti.lt
COLLINS, Sara. Franės Langton išpažintis[romanas]. Iš anglų kalbos vertė Leonas Judelevičius. Vilnius: Balto, 2020. 384 p. Vienas žodis išlaisvina mus … Skaityti toliau
Perskaičiau
Ėjau ratais kvadratais per savo lentynas, kol galiausiai apsistojau ties Eve – trisdešimtmete našle, kuri nėra baisiai patenkinta savo gyvenimu, bet ir nelabai ką daro, kad tai pakeistų. Jos geriausias draugas Endis žino, kad Evei striuka su pinigais, tad pasiūlo išnuomoti dalį jos namo Dinui – buvusiam beisbolininkui, kuris nori šiek tiek pagyventi atokiai nuo … Skaityti toliau: 16.3. Linda Holmes „Evė Dreik viską pradeda iš naujo“
Perskaičiau
Pavadinimas būtų visai nepatraukęs dėmesio (gal ir būsiu nepopuliari, bet visi sumauti, velniai, žvaigždutės vietoj raidžių keiksmažodyje ir kt. viršelyje darė įspūdį tik pirmąsyk pamačius, po to sekė tik abejingumas), bet pamenu, kad skaityti interviu visgi sudomino. Retai būna, kad skaitydama knygą kažkam rašyčiau ją rekomenduodama (labiau gal dėl to, kad mažokai skaito aplink mane), … Skaityti toliau: 16.2. Gabija Toleikytė „Kodėl, po velnių, negaliu pasikeisti“
Gitana
Kokie buvo 2024-ieji kaip skaitymo metai? Ką pamėgo ir rinkosi panevėžiečiai? Keliomis įžvalgomis, patirtimis ir dešimtukais dalijasi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Pagrindiniai skaičiai Pernai bibliotekos paslaugomis naudojosi 13 700 skaitytojų, jie į namus pasiskolino apie 65 800 knygų. Didžiausias skaitytojo 2024 m. perskaitytų knygų skaičius – 224. Fondus papildė 6276 leidiniai. Vyriausiam skaitytojui […]
The post Metų skaitomiausios bibliotekoje first appeared on Geros knygos.Virginija S.
Psichologas-psichoterapeutas Timas Petraitis turi 16 metų profesinę patirtį, veda seminarus ir mokymus, o laisvalaikiu tampa maisto kurjeriu (šią veiklą pradėjo per karantiną). Jo gyvenimo eksperimentai gali atrodyti neįprasti ar net radikalūs, tačiau tai neatsiejama nuo jo asmenybės. Apie vieną tokių eksperimentų pasakojama „Pinigų laiškuose“. Autorius savo knygoje nežarsto lengvų patarimų, kaip užsidirbti ir nepasakoja sėkmingo […]
The post Timas Petraitis. Pinigų laiškai first appeared on Geros knygos.Skaityta.lt (©) 2001-2020. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt .