2013 metų skaitymo apibendrinimas
Rima
W. Michael Gear. Artefaktas
betelgeuse
Artefaktas : mokslinės fantastikos romanas / W. Michael Gear. - Kaunas : Naujasis Eridanas, 2010. - 361, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 473). - ISBN 978-9955-10-145-1.
Roger MacBride Allen. Charono žiedas. Perskelta sfera
betelgeuse
Perskelta sfera: mokslinės fantastikos romanas / Roger MacBride Allen. - Kaunas: Eridanas, 2009. - 315, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 461). - ISBN 978-9986-97-259-4.
Metus pradėjau su skaitiniais apie Žemės pagrobimą. Skamba pernelyg... hmm... egzotiškai ir globaliai? O taip, taip ir yra. Ponas R. MacBride Allen nesismulkina: svetimeiviai ima ir nušvilpia žemiečiams iš panosės jų planetą. Čia tiems, kurie kosmose. Likusius Žemėje nušvilpia kartu su planeta. To pasekmė — vieni ieško kitų, savęs pačių, būtų ir nebūtų problemų bei jų sprendimo.
Skaityti pradėjau nuo „Perskeltos sferos“. Kai iki 50-to puslapio vis dar negalėjau susiorientuoti, kas, su kuo, kodėl ir ką šioje knygoje veikia, šmėstelėjo pavėluota mintis apie galimą pasakojimo priešistorę. Ir išties: paaiškėjo, kad turiu reikalą su trilogija, tiksliau — dvilogija, mat trečioji istorijos dalis „The Falling World“, jei tikėtume virtualiomis paskalomis, nuo 1994 metų tėra „anonsuojama“. O būtų įdomu pasekti autoriaus mintį, mat, užvertus „Perskeltą sferą“, nepaisant tęsinį prognozuojančių veikėjų dvejonių, kaip čia išmintingiau su ta Žeme pasielgus, vis dėlto liko akligatvio įspūdis. Panašiai kaip R. Wilsono „Kokono“ atveju — kad visa, kas geriausia, jau pasakyta.
Kad jau palyginau su numylėtuoju R. Wilsonu, tai reikėtų pridurti, kad man patiko ir Žemės pagrobimo istorija, ir jos pasakojimo stilius. Tiesa, „Kokonui“ neprilygsta, tačiau esama tarp jų kažkokio subtilaus panašumo: svarstymų, apie būties trapumą drastiškomis aplinkybėmis, kai iš pagrindų kinta visa, kas per amžių amžius buvo suvokta kaip stabilu ir nepajudinama. Kai sąvokos rytoj ir niekada tampa sinonimais. Ir, kas itin patrauklu R. MacBride Allen romanuose — čia nėra perdėto emocionalumo demonstravimo. Paradoksalu, žinoma, nes išgyvenimų perpasakojimas į juos neįsigyvenantdaugelio kritikų vertinamas kaip trūkumas. Apie tokius kūrinius sakoma: „Neįtikino!“. Bet asmeniškai mane visada žavi išlaikyta distancija tarp globalaus vyksmo ir asmeninės veikėjų dramos. Kai kalbama apie keturių milijardų metų istoriją skaičiuojančios planetos sunaikinimą, drebančios ir prakaituojančios veikėjų rankos neatrodo esminė detalė. Pavyzdžiui, šiuo klausimu itin smarkiai pro šalį prašovė Bradas Pitas „Pasauliniame kare Z“, nors scenarijaus pamatu lyg ir turėjęs būti, bet realiai nebuvęs M. Brookso romanas siūlė šimteriopai geresnę išeitį. Žodžiu, Žemės pagrobimo istorijoje nors ir neišsiverčiama be asmeninių dramatiškų veikėjų istorijų, tačiau jos bent nenustelbia kur kas svarbesnio vyksmo.
O toliau kas? — šiurpių pasekmių sulaukę moksliniai bandymai, gravitaciniai tuneliai tarp Saulės sistemos ir Multisistemos, draugiškumo klausimu neapsisprendusios pusiau organinės, pusiau mechaninės gyvybės formos, globalūs galvosūkiai ir vienas kitas dinozauras. Kaip dvilogijai — šiek tiek daugoka ir kartkartėmis tarp tos daugybės pasiklysta tikrai neblogos idėjos, pavyzdžiui, Apnuoginto Purpuro bendruomenės istorija. Vėlgi, R. Wilsonas sektas ir idėjinius judėjimus apokalipsės akivaizdoje aprašė ir išsamiau, ir įtaigiau. Bet pati tokio reiškinio idėja apskritai yra be galo įdomi ir verta pamąstymų.
"Knygų iššūkis 2013" - gruodžio mėnesio nugalėtojai
Aš skaitau
Viskas, "Knygų iššūkis" baigtas. Šiandien sužinosime paskutinio, gruodžio, mėnesio nugalėtojus, kuriems atiteks 5 leidyklos "Alma littera" knygos bei 10 e-knygyno "Knygos.lt" dovanų kuponų. Iš viso gruodžio mėnesį buvo parašyta 118 atsiliepimų. Pastebėjau, kad nemažai dalyvių atsiliepimų rašymą pasiliko paskutiniam mėnesiui. Svarbiausia, kad spėjot laiku, nes šių metų sausio mėnesį
Robert Lory - Atgijęs Drakula [#1]
Nosferatu
Sunku buvo bibliotekoj man Drakulos knygas susimedžioti, bet galiausiai gavau ir Robert Lory knygą "Atgijęs Drakula" (Dracula Returns; "Europa" 1993; ISBN 9986-436-02-8; 109p.). Prasto formato, redagavimo ir vertimo stiliaus knyga, bet istorija vis vien neprasta. Kažin koks profesorius "Ksanderis" (invalido vežimėlyje, su telekinetėmis galiomis) sugebėjo pažaboti Kunigaikštį Drakulą. Tam
Joanne K. Rowling "Haris Poteris" 7 dalys
Aš skaitau
"- Puskojinių niekad negana, - tarė Dumbldoras. - Vėl atėjo ir praėjo Kalėdos, o aš negavau nė vienos poros. Visi kaip susitarę dovanoja man knygas." Kaip man kartais reikia duoti per sėdimąją. Oi, kaip reikia. Už visus savo principus ir šito jau tikrai neskaitysiu, niekada, net nesvajokit, jau šitai manijai aš nepasiduosiu. Taip aš kalbėjau, kai pasirodė pirmosios J. K. Rowling
2013 metų knygų ataskaita
Aš skaitau
Baigėsi dar vieneri metai. Laikas paskelbti savo literatūrinius oskarus. Manau, kad metai buvo tikrai neblogi, perskaičiau nemažai klasikos, seniai atidėliojamas knygas, išklausiau nemažai audio knygų. Džiaugiuosi, kad pagaliau perskaičiau L. Tolstojaus "Ana Karenina", E. Hemingvėjaus "Kam skambina varpai", F. Dostojevskio "Broliai Karamazovai". 4 knygos pateko į "mėgstamiausios"
Matt Haig “Radliai”
Laura
Kaip vampyrinės literatūros gerbėja, iš šios knygos tikėjausi daugiau. Buvo ir kraujo, ir aistrų, ir kovų, bet visgi pagrindinis dėmesys čia skiriamas abstinentiškam vampyrų gyvenimui bei tėvų-vaikų santykiams. Šiaip jau labai standartinė knyga. Matt Haig “Radliai” Išvada. Aš iškart prie apibendrinimo… Žodžiu, gyventi taip, kaip tau netinka, negalima. Bus blogai ne tik pačiam, bet ir [...]
Žmogiškumo samprata pagal Romain Gary romaną "Dangaus šaknys"
Vilius Butrimas
Apie knygą:Romain Gary – Dangaus Šaknys
Leidykla:Baltos Lankos (2011)
ISBN:9789955234364
Puslapių skaičius: 480
Romain Gary, XX a. prancūzų rašytojas, romane Dangaus Šaknys pasakoja apie tai, kas galėtų tapti laisvės ir žmogiško orumo simboliu. Istorija, užburianti skaitytoją Afrikos peizažu, kalbanti, koks galimas dialogas tarp žmogaus, gamtos ir laisvės. Ši istorija – tai himnas draugystei, kurios šaltinis visada esti tik žmogui būdinga vientavė.
Su kuo mums šiandien asocijuojasi laisvė? O, jei tiksliau, su kuria gyvūnu rūšimi? Kuri gyvūnų rūšis mus neštų tolyn neišmatuojamais laisvės takais? Įsivaizduokime esą kažkur Afrikos žemyne, kur nendrės nugulusios tyvuliuojančius vandens telkinius, kur gamtininkas Peras Kvistas skaičiuoja tūkstančius paukščių, bijodamas, jog trūks vieno, kur tarp įkaitusių akmenų šmėsteli driežas, kur žemė dreba nuo galingų lekiančių dramblių kaimenės kojų.
Drambliai – laisvės simbolis. Šie drambliai lekia į tolį, ištisa kaimenė, nesustodama, po savimi palikdama gausius dulkių sūkurius, sukeldama vėją, taškydama pelkių vandenis. Į priekį, į tolį, ten, kur horizonte žemė liečia dangų, kur dangus liejasi su žeme, kur Afrikos karščio ribuliuojantys miražai mums sako, jog čia, kur nesustabdomai lekia laukiniai drambliai, dangus įleido savo šaknis...
Šis kūrinys kalba apie laisvę. Ne apie beprotišką ar adrenaliną keliančią laisvę, ne, jis kalba mums apie laisvėje galinčią gimti draugystę. Regis, Romain Gary mums nori pasakyti, kad tik laisvėje, laisvoje šalyje, saugioje gamtoje, kur kiekviena rūšis esti laisva, nesibaidanti pavojaus, galima tikra draugystė. Tikra draugystė, lydima bendro tikslo, vieningo, kilnaus tikslo. Būti laisvam reiškia sugebėti rūpintis kitais.
Drąsu būtų teigti, jog pagrindinis kūrinio veikėjas yra žmogus, vardu Morelis. Taip, čia jis užvirė visą košę, su ekologija, drambliais, laisve, idealizmu. Pagrindinis kūrinio veikėjas, apskritai, yra žmogus. Vienišas, kuriam labiau nei ko kito trūksta draugystės. Kūrinys mums pasakoja apie tai, kaip vienatvė pašaukia likimo smūgius atlaikiusius žmones kilniam tikslui. Vienus iš koncentracijos stovyklų, kitus iš viešnamių, dar kitus, visuomenės atstumtus žmones, atsibeldžiančius iš ,,paraščių“.
,,-Bičiuli, jūs sergate pernelyg kilnia žmogaus idėja. Galiausiai tapsite pavojingas.“
Morelis apsuptas įvairiausio plauko žmonių. Jie visi yra iš ,,paraščių“, o paraštėse tūno visko. Politiniai nusikaltėliai, nacionalistai, banditai, savanaudiškų tikslų turintys politikai, tačiau niekas negali pasipriešinti Moreliui, neturinčiam kito tikslo apart laisvėje besiganančias dramblių kaimenes. Galbūt Morelis yra tuo pavojingas, kartu ir neįveikiamas, kadangi neturi dviveidiškumo. Į savo būrį priimdamas visus, leidžia kerotis jų idėjoms, pats jų atžvilgiu likdamas visiškai neutralus, jis dar kartą ir dar kartą pabrėžia: mano tikslas - drambliai. Kaip įveikti žmogų, kuris turi vienintelį tikslą - apsaugoti dramblius? To negali padaryti nė Tėvas Fargas, įsitikinęs, jog pirmiausia yra Dievas, o ne drambliai. Šis retoriškai sušunka: ,,[..] drambliai, aišku, labai gražu, bet vis dėl to esama ir kai ko didesnio, geresnio, gražesnio – o, jis, regis, to nė neįtaria! Nes, atsakykit man pagaliau, kokią čia vietą užima Dievas?” Morelis lieka kurčias visiems, visoms idėjoms, raginimams, mokymams, filosofijoms ar teologijoms. Randame tokį pamąstymą, atskleidžiantį visą Morelio kovos už ekologiją prasmę: ,, Vien tik materialiai naudinga civilizacija visuomet prieis ribą, kitaip tariant, priverstinio darbo stovyklas.” Morelio filosofija yra neįveikiama, nes jo tikslas tėra išsaugoti natūralų, nepaliestą gyvenimą grožį, kurį simbolizuoja tie nerangūs Afrikos milžinai- drambliai. Jis neįveikiamas tol, kol nenukrypsta nuo savo pagrindinio tikslo.
Kasdien šiai laisvei gresia pavojus. Drambliai yra medžiojami ir žudomi. Jaunikliai, patelės ir patinai – jie visi yra medžiotojų, brakonierių, dramblio kaulo prekijų taikinys. Galų gale, dramblius medžioja vietinės gentys. Vienoms - dramblys tik maisto šaltinis, galingas mėsos kalnos, o kitiems tai – ritualo dalis. Sumedžioję dramblį, nupjovę jo sėklides, berniukai tampa vyrais.
Autorius atskleidžia vienišų žmonių istorijas, susibūrusius prie bendros idėjos. Jie skirtingi, jie panašūs savo vienatve. Labiau nei kas kita juos vienija išgyventa, nepakeliama, milžiniška vienatvė. ,,Žmogui reikia draugystės” – taip baigiasi vienas knygos skyrių. Kiekvienas kūrinio veikėjas turėjo savo kelią, atvedusį link šios ,,kilnios žmogiškos idėjos” siekiant ,,išsaugoti nepaliestą gyvenimo grožį”. Būtų galima teigti, kad pastebėtų šį grožį, kad atsigręžtų į šią idėją, pamiršdami pasaulį, jo vargus ir nuodėmes, jie ilga laiką turėjo būti visų apleisti, nepakeliamai vieniši.
Rašytojas mums papasakojo istoriją apie vienatvę, draugystę ir laisvę, kuri suvedė skirtingus žmones ir suvienijo juos bendram tikslui. Bendra, nenugalima idėja, pavargusiems, daug gyvenime iškentusiems žmonėms, buvo laisvė. Laisvę, kurią simbolizuoja drambiliai, purškiantys aukštyn į dangų pakeltais straubliais vandenį. Tikslas - apvalantis tuos, kurie trokšta jį įgyvendinti. Išgyventi galima tol, kol yra dėl ko kovoti. Morelis ir jo bendražygiai siekdami savo tikslo, prisiartina prie žmogiškumo šaltinio, naivumo, atvirumo bei nuoširdumo, visa tai galima būtų pavadinti žmogišku orumu, išsiskleidžiančiu ginamos gamtos apsuptyje, kur nebėra ideologijų, politinių kovų, kur visa tai lieka kažkur paraštėse.
Kūrinys, įtraukiantis ir įdomus, nors ir neitin lengvai skaitomas, mums duoda peno pamąstymui, kur slypi tikros nekaltumo, draugystės, laisvės, bendražmogiškumo jausmo šaknys. Neretai veikėjai atrodo naivūs ir nekalti, įveikę pasaulio sugedimą, tarsi vaikai. Romanas tuo ypač aktualus šiandien, kai trūksta nuoširdumo, tyrumo, neveidmainiškų, atvirų žmonių be paslėptų kėslų. Romain Gary mums sako, jeigu jūs turite tikslą, aukštesnį už jus pačius, neturite, ko bijoti.
,, Dangaus šaknys” - apdovanotas Gonkūrų premija (Romain Gary vienintelis ją gavo dukart), atskleidžiantis tai, jog žmogiškas orumas slypi virš ideologijų, ekologijų, teologijų - visų mokymų. Jis slypi ten, kur žmogus sugeba pastebėti kitą.
,,Įsivaizduokite, kartais aš meldžiuosi, kad po mirties nueičiau su drambliai ten, kur eina jie.”
Skaityta.lt (©) 2001-2016. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt .