Marija Drėmaitė: „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940“
Anonymous
Vienas iš pastarosios Knygų mugės pirkinių buvo Marijos Drėmaitės surinktas straipsnių apie tarpukario Kauno architektūrą rinkinys „Optimizmo architektūra“. Kadangi užaugau Kaune, tai tema labai artima. Knygoje labai daug nuotraukų ir iliustracijų, pasakojimai ne per daug moksliški, tad ši knyga turėtų patikti kiekvienam besidominčiam Kauno architektūros istorija.
Kaunas, netikėtai tapęs Laikinąja Sostine, buvo neišvaizdus provincijos miestas. Pradžioje vis dar buvo tikimasi greitai atgauti Vilnių, tad pirmąjį dešimtmetį nebuvo skubama investuoti į Kauno infrastruktūrą. Tik 1930-aisiais Kaunas tapo moderniu miestu, prilygstančiu Vakarų Europos sostinėms. Kaunas visomis išgalėmis stengėsi būti vakarietiškas: Rytai buvo nepopuliarūs, o iš Vakarų jau sklido modernizmo idėjos. Nemažai architektų išsilavinimą buvo gavę būtent Vakarų universitetuose, tad tai ir lėmė architektūros kryptį.
Tiesa, buvo bandoma atrasti ir tautišką stilių, tik jis daugiausiai pasireiškė ornamentais bei tautiniais motyvais, nusižiūrėtais iš kaimiškų drobių raštų. Nors modernizme buvo populiarūs plokšti stogai, vis dar dažnai buvo naudojami šlaitiniai stogai, nes jie labiau priminė tautinės architektūros formas. Bet tautiškumo Kauno architektūroje mažai, Kauno stilius suformuotas naujų vakarietiškų modernizmo vėjų.
Kelios mintys apie dirbtinį intelektą
Anonymous
Užtikau gerą komentarą, kuris gana gerai atspindi mano paties nuomonę apie dirbtinį intelektą:
I suspect the people talking about using AI as a complement to learning will be grossly disappointed for two reasons.
The first is that it will be harder to motivate people to learn things, especially basic things. The analogy here is with the calculator. If you ask most kids today, they’d tell you that they don’t see much reason to be proficient at arithmetic because calculators can do this for them. AI will make this phenomenon more widespread. And because complicated ideas are built out of or on the remains of simple ideas, it could become rarer to see people develop deep mastery of hard concepts.
The second point is that ease of access becomes a crutch. We all know people who flip to the back of the book to look at the solutions to the problems too soon, people who think reading the answer gives them insight or knowledge that is comparable to doing the question and getting the answer themselves. AI expands the number of situations where people can skip to the answers, and that’s a big problem imo.
– Jim, commenting on Marginal Revolution post.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kaip mažai ką su realybe turintis senių pabambėjimas, kad šiuolaikinis jaunimas ieško tik lengvų kelių ir nieko nesupranta, bet tikiu, kad tiesos tame visgi yra. Kalkuliatorius iš tiesų padeda, bet būtina žinoti ir aritmetikos principus. Automatinė dviejų sakinių ilgio knygos santrauka padeda greičiau įsisavinti jos pagrindinę idėją, bet kartais svarbu pačiam nuodugniai perskaityti visą tekstą, kad sugebėtum su tomis idėjomis ginčytis arba įsitikintum jų teisingumu. Verta pavargti susidarant savo nuomonę.
In a world awash with summaries, will we understand more or less? I’m leaning to less, for the majority of people.
– Jim, commenting on Marginal Revolution post.
Kol kas, mano patirtimi, dirbtinio intelekto modeliai yra vertingi tik tada, kai pats jau gerai supranti kontekstą ir gali atsirinkti, kurios siūlomos idėjos yra geros, o kurios blogos. Kai bandžiau programuoti padedant dirbtiniam pagalbininkui, man jis buvo labai naudingas, bet tik tais atvejais, kai jau daug žinojau apie pačią problemą: kai siūlė python kodą, pats galėjau greitai suprasti, kur jis teisingai užveda ant kelio, o kur reikia kažką taisyti. Bandant programuoti Javascript man taip gerai nesisekė – kodas panašus į teisingą, bet klaidingas, ir, blogiausia, nežinau kur klaidingas: tam suprasti man trūko žinių. Bet kaip tas žinias ir patirtį įgyti? Matyt čia trumpo kelio nėra.
Bitės knygų klubo įspūdžiai iš Vilniaus knygų mugės
Virginija S.
Bitės knygų klubas lankėsi Vilniaus knygų mugėje. Pasak klubo vadovės dr. Jūratės Baltušnikienės, „literatūrologai teigia, kad Lietuvoje per metus išleidžiama apie 500 knygų ir tik 5-6 iš jų būna parašytos tikrų rašytojų. Bandėm juos surasti“. Vienas pikantiškiausių mugės leidinių – lietuvių sakmės apie lytiškumą „Adomas pasiilgo Ievos“. Prie šios knygos dirbo išties galinga komanda: iliustracijas […]
The post Bitės knygų klubo įspūdžiai iš Vilniaus knygų mugės first appeared on Geros knygos.Tadeusz Katelbach: „Atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką“
Anonymous
Prieš beveik pusę metų skaičiau tarpukarinio „Lietuvos Aido“ korespondento Valentino Gustainio knygą apie Lenkiją. Dėl Vilniaus krašto problemos tarp Lietuvos ir Lenkijos tvyrant šaltajam karui buvo nuspręsta apsikeisti žurnalistais, kurie galėtų gyventi kitoje konfliktuojančių valstybių sienos pusėje ir stebėti, aprašinėti nuotaikas bei politines realijas, o tikrovėje – vykdyti ir žvalgybinį darbą. Valentinas Gustainis kelis metus praleido Varšuvoje, o Tadeusz Katelbach beveik ketverius metus gyveno Kaune. Pernai metų pabaigoje Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dviem tomais – „Atvirai“ bei „Slaptai“ - išleido Tadeusz Katelbach viešų straipsnių bei slaptesnių raportų rinkinį apie Lietuvą ir jos politiką. Kol kas perskaičiau tik pirmąjį „Atvirai“, bet patiko ir jis.
Straipsniuose daug dėmesio skiriama Lietuvos politikai ir asmenybėms, požiūriui į Vilniaus bei Klaipėdos problemas. Kadangi mano žinios apie tarpukario Lietuvos politiką gana ribotos, tai sužinojau daug įdomių dalykų. Tarkim tai, jog Lietuvos idealas, į kurį ji norėjo lygiuotis – Danija. Stipriai išsivysčiusi, turtinga agrarinė vasltybė, kurios ekonomikoje dominuoja ne stambusis kapitalas, o kooperatyvai. Todėl didžiausios kompanijos Lietuvoje „Maistas“, „Pienocentras“ ir „Lietūkis“ originaliai buvo kuriamos kaip kooperatyvai, kurie leido smulkiems ūkininkams rasti eksportuoti savo produkciją.
Įdomūs buvo pastebėjimai ir apie Lietuvos užsienio politiką: piešiama, kad vienintelis Lietuvos draugas buv Sovietų Sąjunga. Lenkai užgrobę Vilnių, jie – didžiausias priešas. Vokiečiai nori Klaipėdos ir spaudžia Lietuvą ekonominėmis sankcijomis (nes Lietuva „pažeidžia vokiečių teises“). Latviai ir estai kaip ir galėtų būti sąjungininkai, bet viskas kažkaip tik kalbų lygyje – sako, kad latviai bijo, jog sudarę su jais sąjungą lietuviai pasijaus per daug stiprūs, ir, teisingai neįvertinę savo jėgų, aštrins konfliktą su lenkais. Kitaip tariant – susidėsi su lietuviais, tai įsivelsi į konfliktą dėl Vilniaus.
Liko dar perskaityti antrą tomą „Slaptai“.
Undinė Radzevičiūtė – Pavojingi žodžiai
veikiantis
Va, čia tai meistriškumas. Va, čia tai ranka. Taip ir norisi lįsti į teksto formas ir mėginti jas pasimatuoti tarsi keistą drabužį. Tas drabužis Undinei tinka tarsi nulietas ir skaitytojui dėl to pavydu. Nes skaitytojas irgi nori tokio. O jeigu nepavyks tokio turėti, tuomet skaitytojas nori, kad tokio neturėtų kiti. Undinės stilius neįveikiamas. Jeigu mėginsi …
Reklama | Drider Delirium Žvakės
Nosferatu
Aptarėm, kas tie tamsieji Drow elfai, aptarėm ir iš jų kylančius Draiderius. To pasėkoje pristatau jums: Drider Delirium žvakę medine dagtimi.Žvakė - tamsiai pilko sojų vaško, su medine dagtimi, tamsiai rudame 60ml indelyje su užsukamu dangteliu, kad "negaruotų".Kvapas iš trijų natų: Padaro (odos), Pamišimo (aguonos / opijaus) ir puvimo (samanų ir paparčių)(angl.: Creature, Insanity, Decay)
Pokyčiai dienoraštyje
Anonymous
Prieš 17 metų ir dvi dienas perkrausčiau šį tinklaraštį į Wordpress platformą. Per tą laiką Wordpress man tarnavo visai neblogai, nors pastaruoju metu jaučiau, kad jis kiek apkerpėjęs: per tuos metus prisirinko nemažai naudojamų įskiepių (o kai kurie jų jau nebepalaikomi), keisti kažką daugiau nei paprastą tekstą darėsi sudėtinga. Pasiryžau minimalizmo vardan pereiti prie žymiai paprastesnės sistemos ir per kiek daugiau nei per savaitę sukėliau visus savo senus įrašus į paprastą HTML, generuojamą hugo.
Per tuo metus mano tinklaraštyje yra prisikaupę visokiausių įrašų, kuriuose vien paprasto Wordpress šablono nepakanka – kažkiek yra interaktyvumo, įdėta kokia nors skaičiuoklė. Perkelti šiuos įrašus į paprastą HTML buvo vienas malonumas – nei kokio papildomo įskiepio reikia, nei kokių nors gudrių sistemos apėjimų. Iš ties, primena ankstyvuosius interneto laikus, kai galimybes ribojo tik tavo fantazija, o ne Twitter žinučių ilgis ar leidžiamų nuorodų kiekis Facebook įraše.
Kartu toks visų įrašų perkėlimas leido peržvelgti savo nueitą kelią. Jeigu 2003-ųjų metų įrašai yra cringeworthy kompiuterasto pasidalinimai kasdienybe (po kokius 5 kartus per dieną!), tai po to viskas pereina į finansų sritį, po to kažkiek į analitiką, bet ten ilgai neužsibūna, tinklaraštis tampa visiška knygų apžvalgos vieta. Noriu tą keisti. Noriu drąsiau dalintis savo mintimis ir atradimais, nebijoti pasirodyti kvailas – juk galų gale tai rašai sau. Ir po 17 metų galėsi paskaityti ir suprasti, kiek per tuos metus užaugai.
Tiesa, naujame tinklaraštyje nebėra komentarų. Pastaruoju metu jų ir šiaip nelabai gaunu – tiek pernai, tiek užpernai jų atsirado po 8 (!). Jei tikrai kas norėtų ką nors pakomentuoti, visada galima man rašyti tiesiogiai elektroniniu paštu arba susirasti mane Mastodon tinkle petras@mas.to.
knygos apžvalga | Kevin D. Mitnick „The Art of Deception“
Nosferatu
Autoriai: Kevin D. MitnickPavadinimas: The Art of DeceptionSerija: -Žanras: TechnologijosĮvertinimas: 5/5 | GoodreadsSeniai domėjausi Kevin D. Mitnick darbais (tarkim, buvau darbų fanas, dėl pačio asmens – nežinau, visi, kam Muskas išliko juokingas net jam nusipirkus Twitter man truputį įtartini), bet, kažkaip, nesusipratau, kad turiu vieną iš jo knygų. Tai va taip puikiai pabaigsiu Skaitau, Kaip
Bitės knygų klubas skaito. Leonora Carrington. Klausymo ragelis
Virginija S.
Vasario 13 d. vykusiame susitikime Bitės knygų klubas dalijosi įspūdžiais apie kultūros istoriko Aurimo Švedo knygą „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Pasak klubo vadovės dr. Jūratės Baltušnikienės, ši knyga – tai gyvosios istorijos pasakojimas, apžvelgiantis keturias epochas ir per vieną asmenybę atskleidžiantis keturis Lietuvos istorijos laikmečius. Pasak Jūratės, jei reikėtų apibūdinti Ireną Veisaitę, pirmiausiai […]
The post Bitės knygų klubas skaito. Leonora Carrington. Klausymo ragelis first appeared on Geros knygos.knygos apžvalga | Han Kang „The Vegetarian“
Nosferatu
Autoriai: Han KangPavadinimas: The VegetarianSerija: -Žanras: Siaubo; PsichologijaĮvertinimas: 3/5 | GoodreadsPaskutinė Skaitau, Kaip Piktadarys grožinės literatūros knyga. Han Kang „The Vegetarian“, labai keista istorija apie psichinę sveikatą ir žmogaus sukuriamą siaubą. Nelabai įdomi, bet smalsumo, paskatinusio paskaityti, nesigailiu. Apie Knygą: Yeong-hye buvo be galo paprasta, įprasta
Skaityta.lt (©) 2001-2020. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt .