Jei būtume kuklūs ir taupūs žodžiams, parašyti užtektų tik "kultinė knyga" ir "neskaičiusieji ieškokite knygynuose - išėjo naujas leidimas". Bet neapsimetinėsime tuo, kuo nesame, ir šį puikų kūrinį bandysime aprašyti plačiau.

Taigi, Šimtamylėje Girioje gyveno… Mikė Pūkuotukas (po pavarde "Juozėnas"), Paršelis (prie kurio namo stovėjo užrašas "Brakonieriauti D."), Pelėda rūmuose "Po Kaštonais", ant kurių durų galima perskaityti "Pra šav bialsty, jago nia norit kat iliaistu", asiliukas Nulėpausis savo drėgname ir niūriame Užkampyje, Triušis oloje, daugybė Triušio draugų ir giminiečių, o dar Kenga su Riuku, o dar Tigras, o dar Mažas (toks vabalas)… Ir galų gale pačioje Girios aukštumoje, storo ąžuolo vidury gyvena Jonukas Kubilius, šios žaislinės gyvūnijos globėjas. Tiesa, originale Jonukas yra Kristoferis Robinas. Tiesiog tai - vertėjo Virgilijaus Čepaičio interpretacija, kaip ir dar ne vienas vardas ar pavadinimas dalykų, kurių tikrai nemini anglų-lietuvių kalbų žodynai. Teko girdėti pusiau juokais išreikštą nuomonę, kad visas V.Čepaičio (arba agento "Juozo", jei nebeprisimenate 1991-ųjų) nuodėmes atperka Pūkuotuko prakalbinimas lietuviškai. Vertimas puikus. Todėl pikta, jei kam Mikė tėra tik rusiško multiko "Vinipuchas"; filmukas šaunus, bet knyga visgi yra knyga. Iš jos kas antrą pastraipą cituot galima! Kažkada pasiėmiau anglišką variantą ir apstulbau, - negi taip gerai kertu šią niekad rimtai nesimokytą kalbą?? Bemaž viską suprantu! Greit paaiškėjo, kad tiesiog moku knygą mintinai…

Spėju, kad visi jos gerbėjai turi mėgstamiausią personažą. Negana to, mes juos pažįstame gyvai. Tikrai prisiminsite kokį nors Nulėpausį, kuris į klausimą "Kaip gyvuoji" būtinai atsakys "Nelabai kaip. Nepamenu, kad būčiau kada gyvavęs" (p. 38). O tipą a la Tigras, kuris "laksto tau prieš nosį, kai jam rodai kelią, ir kurio niekad nėra, kai atėjęs vieton, išdidžiai sakai: "Štai ir atėjom!" (p. 162)? Kiekviename mūsų tūno ir Labai Mažas Gyvuliukas Paršelis, ir didysis organizatorius Triušis, ir amžinai svajojantis apie Šįbeitą Pūkuotukas… Neatsitiktinai vardinu knygos herojus, o ne pasakoju įvykius, nes būtent charakteriai - jos stiprybė.

Žinoma, puikus humoras, įžvalga, nuoširdumas, vos vos graudumo. Bet ką čia daug kalbėti, - nuostabi knyga, ir jokiu būdu ne vien "jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams".

" - Aš nežaidžiu, - pasakė Nulėpausis.

- Ką gi tu darai? - paklausė Triušis.

- Štai trys atsakymai. Kasu duobutes smėlyje. Neteisinga! Šokinėju nuo šakos ant šakos ąžuoliuke. Neteisinga! Laukiu, kol mane kas nors išims iš vandens. Teisinga. Duokit Triušiui laiko, ir jis visada atspės. " (p.178).

Kultinė knyga!