Aidi Vallik „KAIP LAIKAISI, ANA“

Autorius: Elija Šaltytė
Data: 2006-02-23

cover Apie knygą: Aidi VallikKAIP LAIKAISI, ANA
Leidykla: Gimtasis žodis (2005)
ISBN: 9955160373

Aidi Vallik , kaip galime susipažinti knygos viršelyje, - literatūros mokytoja, nusprendusi grąžinti mokinius prie knygų skaitymo ir parašiusi štai šį “šedevrą”, turbūt turintį lavinti mokinių literatūtinį skonį. Taigi ne man – beveik treisdešimtmetei senutei – skaityti tokio tipo knygą, atvirai nukreiptą į tam tikrą skaitytojų kategoriją. Kita vertus, galbūt auginant paauglę dukterį, būtų gerai kartu parypuoti su visais knygos veikėjais bei “pasimokyti” auklėjimo subtilybių iš fone veikiančios pagrindinės herojės mamytės. Jeigu mokytis čia būta ko. Vistik, kad jau perskaičiau, tai ir pasidalinsiu mintimis apie šios apysakos ypatumus.

Siužetas štai toks:

Keturiolikametė pirmūnė Ana netyčia rūsyje randa mamos dienoraštį ir, susipažinusi su jo turiniu, bei nuoširdžiai pakraupusi anuometiniu “septyniolikinės” savo mamos gyvenimu, pabėga iš namų bandyti laisvės savo kailiu. Negana to, kad viską savo dukrai draudžianti ir prie mokslų spaudžianti mamulė savo laiku tyrė nuotykį po nuotykio, iš to paties dienoraščio dar išaiškėja, kad Aną užauginęs ir Aną – kaip čia paprasčiau pasakius – pradėjęs – vyras yra du skirtingi asmenys. Chronologiškai antrasis – tai motiną mylintis žavus linksmuolis, paglostantis Anai galvą, kai jai būna liūdna; pirmasis – kažkoks prašalaitis dailininkas be aiškiai išreikšto atsakomybės jausmo. Su tokiu žinių bagažu Ana traukia į pasaulį (netoliese esančią klasiokės tėvų sodybą) ieškoti laimės, meilės ir laisvės.

Paauglystės kvapas akivaizdus. Autorės nenaudai, deja, visame kame – net ir rašymo manieroje. Viskas parašyta taip skubotai ir pritemptai, kad nė nespėji gaudytis, kaip čia taip visas veiksmas staigiai vystosi. Visos parūkymo, pagėrimo ir sekso scenos vyniojasi taip paskubomis, kad klausimas “Kur skubi, Ana?” knygos pavadinimui tiktų labiau. Pavyzdžiui, pirmoji “meilės” scena su visom įžangom ir baigiamaisiai štrichais čia netruko nė puslapio.

Pasakų ir istorijų pagal tikrą paaugliško “filmuko-saldainiuko” scenarijų apysakoje daug. Vienas iš herojų, kurį nuo pirmo jo pasirodymo vakaro įtariau esant mamos siųstu prievaizdu, pasirodė toks ir esąs. Pilna detalių, kurių, esą, paauglė pirmūnė duktė nesupranta, o kiekvienam skaitančiajam jos akivaizdžiai bado akis – mamos tyčia palikti pinigai, prezervatyvai, maistas. Žinote, man net pikta vienu momentu buvo pasidarę dėl tokio motinos supratingumo. O kita vertus, turbūt tikrai protinga motina pirmiausia bandytų su savo keturiolikine dukra kalbėtis, nei leistų jai visa tai tirti savo kailiu, juolab, kad istorijos pabaiga galėjo būti ir ne tokia seilėta. Ir šiaip – tokio lygio apysakai vienu apdegėliu ir vienu skenduoliu man pasirodė perdaug.

Anos mamos dienoraštis užimtų daugiau nei dešimt lapų visoje knygoje. Rašytas jis 1984 – 1986 metais Taline, mūsų Pabaltijo sesės sostinėje, pačiame tarybinių laikų žydėjime. Kad jau iš tikrųjų nieko šviečiamo knygos audotorijai nerasta, tai bent mamos dienoraštis galėjo būti puiki proga papasakoti šį tą apie tuometį miestą, gyvenimą, galbūt netgi apie tam tikrus kultūrinius ypatumus, kurių tikrai buvo ir kurie tikrai galėtų būti įdomūs šiuolaikiniams paaugliams. Betgi ne – apart “rūkiau, gėriau, dulkinausi”ir “man labai liūdna”, kas iš principo nesiskirtų nuo 2005 – 2006 metų paauglės užrašų, dienoraštis nerašo nieko. Tiesa, yra Maskvos kino teatras, užsiminta apie tuometinę valiutą – kapeikas ir tiek žinių.

Kaip mokytoja, gerbiamoji Aidi Vallik turėtų žinoti ir tai, kad knygos paprastai skaitomos ne tik dėl skaitymo, o tam, kad kažkas, jas perskaičius, liktų – žinių, įspūdžių ar galbūt net pilnatvės pojūtis (juk visokių gebėjimų žmonės rašo). Mano akiai, betkuris rašto kūrinys turėtų pasižymėti kuria nors iš šių dimensijų: sklandžia kalba/ turiningu tekstu/ humoro jausmu/ išsiskiriančia (įsimintina) istorija etc. Nagi šioje apysakoje aš nieko to nerandu. Tekstas kaip įėjo, taip ir išėjo. Kalbos sklandumu drįsčiau abejoti, nes kai paskaitau savo dvylikos metų rašytą dienoraštį, tai randu tą patį žodynėlį. Su humoro jausmu prasilenkia ir herojė, ir rašytoja, o apie istorijos išskirtinumą aš jau nė nekalbu, nes panašių istorijų galima išgirsti per žinias arba pasiskaityti eilinėje, spaudos kioske įsigyjamoje, lektūroje.

Citatos, kuria galėčiau pasidalinti, nerandu. Nerandu ir argumentų, kuriais remiantis galėčiau rekomenduoti knygą skaityti.

Gaila, visiškai nereklaminis knygos aprašas…

Paauglystės keliais ir klystkeliais

Komentarai

vitiote 2006-06-11 17:59:37
knyga kaip knyga....:)bet siaip tai labai idomi....man labai patinka...dabar ja tebeskaitau!!!!
Eglė L. 2006-06-17 13:00:38
Noreciau nesutikti su Elijos Šaltytės nuomone apie šią knyga. Suaugęs zmogus to nesupras, taciau paaugliui si knyga duoda gal net daugiau uz visas tas knygas "is saraso". Aprasyti paaugliski poelgiai visi yra daugiau ar maziau pamokomi. Taciau labai gaila yra tai, kad tai suprasti gali tik paauglys - vis dar besirenkantis savo gyvenimo kelia zmogus, trokstantis nauju pojučiu ir "extreem'o". gerbiu knygos autore uz sugebejima parasyti taip kad knyga tiesiog "prirakintu". tikiuosi ne vienam perskaiciusiam si knyga parodys ko is tikruju vertas gyvenimas ir kaip reikia vertinti tai ka jau turi... Nes tik netekes visko gali susigriebti kad be to negali gyventi..
Skaitytojas 2007-08-08 12:38:39
prirariu Eglei L. ka tik perskaiciau šią knygą ir esu ja labai patenkinta. Cia yra atskleidžiama visai kitokia tiesa, nei suprato E.Šaltytė. Mamos dienoraštyje aprašomi jos veiksmai, norai, nuotaika. Iš to ir galima suprasti, kokia ji buvo, kaip ji klydo. Man atrodo, kad čia netiktų tuometinio Talino aprašymai vien dėl to, kad dienorščiuose apie tokius dalykus nėra rašoma... Be to mama iš dienoraščio sprendžiant nebuvo pavyzdinga, tad jai rašyti apie tuometinį vtaliną būtų netikroviška.
Dėl mamos pasirinkimo dukrai leisti pačiai pabėgti iš namų irgi esu patenkinta. Manau, kad mama suprato, kad dukra šeip ar taip btai darys, be to su ja šnekėti apie tai buvo beveik beprasmiška. juk ji pradėjo elgtis kaip nesava, o dar ta žinia apie jos kitą tėtį...
Tuo ši knyga ir įdomi paaugliams, kad joje rašoma apie juos pačius, apie padarinius, apie tai, kad visada reikia galvoti į priekį...
Mano nhuomone ši knyga tikrai geresnė, nei knygos iš sąrašo, vien todėl, kad joje yra įdomi, pamokanti istorija apie paauglius, kuri yra tikrai labiau pamokanti, nei kokie nuotykių romanai apie viduranžių riterius.
Skaitytojas 2007-10-13 13:37:50
Puiki knyga. labai patiko ir nesutinku su Šaltytės nuomone.
Monika 2009-03-17 20:12:04

Visiskai nesutinku su Elijos Saltytes nuomone. Manau paaugliams skirta knyga gali suprasti tik paaugliai. Jums atrodo visiskai kitap nei mums paaugliams, nes turite daugiau patirties, galbut isminties. Manau suaugusieji nenori leisti savo vaikams mokytis is savo klaidu, bet sioje knygoje mama suprasdama dukros jausmus ir isgyvenimus leidzia jai klysti. Pati neseniai skaiciau sia knyga ir ji man labai patiko. Dziaugiuosi autores gebejimu pritraukti siuolaikine karta prie knygu ir ju teikiamo malonumo.

Vairema 2009-06-02 17:28:42

Visiškai nesutinku su šios knygos "apžvalga"! Man ta Elija Š... pasirodė labai pasipūtusi ir net nesuprantanti kokia knyga turėtų būti.

Pirma:

Tai pagal mane niekas į savo dienoraštį nerašo informacijos apie miestą, kultųrą ir panašiai(nors ji gal ir rašo, nes tokių priekabių rado), nes žmogui tą akimirką tai nusispjaut arba savaime suprantamas dalykas... Pavyzdžiui kažin ar kasnors patyręs savo pirmąjį kartą ir aprašydamas jį savo dienoraštyje, rašytų, kad partnerio kambarys buvo raudonais tapetais, kad mes dabar esame Estijos mieste (jei ten gyventų) ir kad jo namas niekuo neišsiskiria iš kitų 86-ųjų miesto namų...

Antra:

Sako, kad niekuo neišsiskirianti istorija. Hm... Jei reikia išsiskiriančių istorijų labai tiktų paskaityti Harį Poterį, būtų labai išskirtinė istorija. Nes tokio stiliaus knygose, kaip "kaip laikaisi, Ana?" stengiamasi pavaizduoti dabartinio paauglio gyvenimą. Dažnai pateikia ir panašių situacijų ir galop jų sprendimų. Tada paauglys gali susipažinti su įvykiais ir pasėkmėmis vienu ar kitu atveju. Kaip tik tokias knygas jaunimas dažniausiai ir renkasi...

Ir dar sujuokino komentaras - kad per mažai seksas aprašytas! Nu čia tai jau visai... Taigi reikia pagalvoti, o jei ta knyga pateks ir kokiai 12-metei į rankas, negi ji turės gilintis į visas smulkmenas?? Truputį parašė kas įvyko ir užtenka. Yra pakankamai duomenų apie sekso smulkmenas, bet tik ne tokio tipo knygose...

 

Iš tiesų, tai man ši knyga patiko. Labai daug panašių situacijų iš tikro gyvenimo, todėl lengva įsijausti. O kai įsiskaičiau, tai visą vakarą knygos nebepadėjau ;D Kaip tik rytoj pristatysiu knygą mokykloje per užklasinį skaitymą :)

 

Gabrielė 2009-08-11 11:23:07

Nesutinku visiškai su aprašimu.

Knyga skirta jaunimui, ne "vyresniems", todėl gal net ir nelabai supratote šį kūrinį.

Knyga yra parašyta specialiai pagal jos mokinių paauglių nurodimus. Visa ta kalbos maniera tėra štrichai, kurie sukuria kūriniui truputį individualumo (tikrai nemačiau ypatingai daug knygų kurioje rašytojai diktuotų, jaunimo kalbėseną). Taigi prie šio dalyko nepriekabiaukite, be to su tokias žodeliais, kurie knygoje buvo panaudoti skaityti darėsi net gi įdomiau!

Antra motiną norėjosi parodyti, kaip suprantančią vaikus, aš taip pat iš pradžių būčiau pagalvojusi, kad su vaiku reikėtų pasiaklbėti, o štai čia situaciją kitokia. Pati motina gyvenimą patyrusi "nuotykį po nuotykio", vaiką kontroliuoja, taip tarsi būtų kaleijimą. Ir štai vieną kartą tiesiog atleidžia vadžias. Jei skaitėtę knygą turėjote pamatyti nuorodas, kaip ir Vilemo pasakyti žodžiai " Ir tai buvo klaida,-manė Vilemas.- Aš paakiau... ėė... pasakyčiau tą jai pačiai. Dar niks nėra pasimokęs iš svetimų klaidų. Nesuprantu kaip tokia išmintinga moteris nesugebėjo suvokti tokio paparasto dlayko"138-139 psl. Nėra nė ko nepridurti. :)

Dienoraštyje yra aprašomi įvykiai kurie rūpi septiniolikmetės protui, o kur jus rastumėtę jauną merginą kuri dienoraštyje aprašytų miesta, gamtą ir visą kitą? Juk tai dienoraštis skirtas gyvenimo atsiminimasm įamžinti, o ne moralizuoti, ir sakyti "tuo metu Talinas buvo truputį .... ir t.t. ir t.t." Ir jos fantazijos paie meilę, ir begalinį liūdesį priimtinos.

Paaugliui ši knyga tikrai turėtų patikti, gal suaugusiam žmogui ir nebūtų įdomu, bet ir nėra ko norėti kai ši apysaka būtent jaunimui ir parašyta. Ir čia ne kokia mokslinė literatūra, ar enciklopedija, kad ko nors išmoktume.

 

Visiem patariu labai gera knyga, ir joje pilna citatų kurių reikėtų nusirašyti ir įsiminti, nesjos viso yra savitos ir tiesiog idealiai tinkančios šiam kūriniui.

"Norėčaiu vaiko kuris mokėtų mylėti paparastai & nekeldamas sąlygų. Tuo met ir pati išmokčiau mylėti paparastai & nekeldama sąlygų"

"Kiap bjauru visą laiką būti nusivilusiai & vis tiek juoktis & vis tiek kitų akivaizdoje apsimesti laiminga & patenkinta"

Ties visi -&- ženklai labai tinka suteikia kitoniško tarimo (and) :D

Diana 2011-11-14 15:12:44

Man labai patiko knyga!

As :) 2012-01-18 18:07:27

visiskai niekam tikusi ta knyga.skaiciau si aprasa,ir galvojau,kad sio aprasymo autore galvoja visiskai taip pat, kaip as.

Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.