Paimkite porciją lengvumo, trečdalį paprastumo, giliai į vidų įdėkite intrigą, įberkite žiupsnelį mistikos, viską apibarstykite itališka ironija ir suberkite į savitą, iš pirmo žvilgsnio padriką kompoziciją ir - uolia! - štai jums ir A. Baricco šedevras. Vienintelis ir nepakartojamas! Toks, kurį gali sukurti A. Baricco. Ir tik A. Baricco.

Visi, kas jau yra laikę šio rašytojo bent vieną knygą (pvz., "Šilką" ar "Novečentas"), žino, kad paprastai jo herojai nebūna "tokie, kaip visi". Žinoma, šiame kūrinyje viskas taip pat. Ir čia tų "keistuolių" apstu! Tai savo išrinktosios laukiantis mokslininkas, jau n-metų rašantis ribų enciklopediją. Tai tėvas Pliušo, kuriantis keistas maldas, kuriose išdrįsta net patį Dievą pamokyti subtilumo. Tai ir talentingas dailininkas, berods, veltui švaistantis jam duotą dovaną, o iš tikrųjų žmogus, pasiryžęs nutapyti jūros portretą, tik niekaip nerandąs jos akių… Tai ir neįtikėtino grožio moteris, atvažiavusi išsigydyti "baisios" ligos - neištikimybės. Tai ir kažikuo serganti gležna mergaitė (arba bent jau tokia pasirodė kūrinio pradžioj…) ir, be abejo, paslaptingas vyras, kuris, kaip pabrėžiama (ir neveltui!), turįs akis lyg medžioklėn išėjusio žvėries. Dar nepaminėjau berniuko, kuriančio sapnus ir dar kelių veikėjų, bet tebūnie jie būna malonus prieskonis tiems, kas dar skaitys šią knygą.

Ir štai jie visi susirenka į užkampyje esančią užeigą "Almajeris". Kiekvienas su savo nepakartojama istorija, neišsipildžiusiais troškimais, neatrastom ar prarastom tiesom, ketinimais ar nusivilimais… Juos suriša tik vienas dalykas - paslaptinga, stipri ir nevaldoma jūra. Jūra vandenynas. Ji pagrindinė šios knygos herojė. Ji šniokščia čia pat, vos keli žingsniai nuo užeigos. Ji šniokščia toli, jų prisiminimuose ir išgyvenimuose. Ji šniokščia visur.

Bene labiausiai šiame kūrinyje imponuoja rašytojo pozicija. Jokios didaktikos! Pro protarpiais mistišką, protarpiais iki kaulų smegenų realistišką, o protarpiais tiesiog juokingą kūrinio šydą prasiskleidžia švelnūs pasiūlymai. Pasiūlymai pasvarstyti, o apie ką, čia jau kiekvienas asmeniškai turi nuspręsti.

O pabaigai būtų galima pacituoti vieno knygos herojaus žodžius, kurie puikiai nusako ir patį kūrinį: "viskas sustingę per žingsnį nuo tikrovės".

Per žingsnį nuo tikrovės...