Pirmiausia, lietuviški humoristiniai romanai - reta, antra, geri lietuviški humoristiniai romanai - labai reta, trečia, šie romanai būtent yra ir humoristiniai, ir geri. Šiaip jau Anelius Markevičius nėra rašytojas - žvaigždė, jis daugiau rašė gan protingą ir patrauklią nuotykinę literatūrą (pvz., "Gintaro kelias", "Deimanto ugnis"), bet vis dėlto šioje knygoje esantys romanai "Vienaragio išdaigos" ir "Triragio pinklės" - turbūt labiausiai pasisekę.

Taigi, visi žinome, kad žmogui gyvenime ko nors pasiekti kartais padeda toks padaras su dviem ragais ir uodega, dar velniu vadinamas. Bet visi žinome ir ko gi jis nori už tą sėkmę - ogi sielos, senobiškai - dūšios. Ir velnias - doras padaras, jis viską padarys, kalną nuvers, turtus suneš, o žmogus, tas niekšelis, būtinai stengsis nelabąjį apgauti ir savo dūšią prie savęs išsaugoti. Tokios problemos kilo ir abiejų romanų herojams - velniui tėvui Vienaragiui ir jo sūneliui Triragiui (kaip matote, abiems su ragų skaičiumi nepasisekė...) Ir susidūrė jie ne su kvailais kaimo bernais ar mergom, o brandaus socializmo ištreniruotais Tarybų Lietuvos klestinčio kaimo ir miesto gyventojais, įpratusiais apgaudinėti valdžią, viršininkus, kaimynus, ką jau bekalbėti apie velnius... Taigi, kaip supratote, šie romanai - tarsi šeimyninė saga (pvz., kaip "Forsaitų saga"), tačiau jeigu pirmajame romane tėvas susiduria su itin apsukria kaimo bobike, tai jo sūnelis "užsirauna" ant miestiečio, kuris (na ir pasitaikyk!) galiausiai, po ilgų ir sunkių nelabojo vargų, nusispjauna į visus turtus ir pasiunčia velnią po velnių...

Tai mielos pasakos suaugusiems, linksmas pažvelgimas ir į bendražmogiškas, ir tos, jau subyrėjusios, bet dar gerai prisimenamos sistemos ydas. Veikėjai, tiek velniai, tiek žmonės - labai naturalūs, labai tikri ir pažįstami: kaimiečiai, kontorų viršininkai, tarnautojai - nors ir šaržuojami, bet nedaromas absurdas, o komizmas "traukiamas" iš paprastų, įprastų situacijų. Ir kokybiškas komizmas, o ne taip dabar pamėgti pokštai apie "antrą galą" (nors ir jų keletas yra, bet su tokiu sveiku kaimišku prieskoniu ;-).

Jeigu rasite šią knygą savo ar savo tėvų spintų lentynose - neišsigąskite gal negirdėto lietuviško autoriaus vardo, keistoko viršelio (kas ten? varna?). Pamatysit, perskaitysit pirmus puslapius ir toliau jau nepastebėsit, kad skaitot. Bent jau man taip nutiko. O aš ką? Aš toks, kaip visi...