Antanas Poška „REQUIEM“

Autorius: Rasa
Data: 2006-10-05

cover Apie knygą: Antanas PoškaREQUIEM
Leidykla: Ryto varpas (2005)
Puslapių skaičius: 274

„Kam išmokei juoktis iš dangaus žvaigždžių, nedavęs sparnų jų pasiekti?“

Ne šiuo sakiniu prasideda keliautojo ir mokslininko, antropologo ir žurnalisto, rašytojo ir vieno pirmųjų lietuvių esperantininkų miniatiūrų knygelė. Tačiau ši mintis puikiai atspindi Antano Poškos požiūrį į save, pasaulį ir gyvenimą. Galbūt būtent dėl to ši rinktinė šiek tiek primena B. Sruogos „Dievų mišką“, tik čia susitelkiama į save, savo paties pojūčius ir išgyvenimus, jausmus ir nuotaikas, apmąstymus ir sprendimus.

A. Poška klausia likimo, kodėl šis „savo intymiųjų paslapčių dalininku“ pasirinko jį – „sukaustytą nelaisvės pančiais vargšą“. Jis jaučiasi toks silpnas, kamuojamas savo neišsipildžiusių svajonių ir nepasiektų tikslų („Ir kas dabar palies mano prisirpusių skausmų ir ilgesių taurę?“), bet drauge toks stiprus, matantis ir suprantantis daugiau nei aplinkiniai („Nebereikės ieškoti išminties gyvenime, nes suprasi, kad išmintis yra iliuzija“).

Taip, jis jautrus pesimistas, bet kartu ir cinikas. Sunku nepalūžti ekstremaliomis gyvenimo sąlygomis, kai kiekvieną minutę turi galvoti, kaip išgyventi, o ne kaip savo širdį pamaloninti. Sunku tikėti, kad pasaulis yra geras, kupinas džiaugsmo ir laimės. Nes realybė yra visiškai kitokia. Net teisybės, net ir jos, taip godžiai siekiamos, pasaulyje nėra. Ji – „stagnacija, dvelkianti šaltu kapu“. Kas tada belieka? Prisitaikyti. Stengtis išpešti naudos, kai tą padaryti atrodo visiškai neįmanoma. Atsitverti melo siena. Nes melas – „kūryba, menas, kova, veiksmas“.

Tačiau... net ir skausmo, netekčių bei abejingumo kupiname pasaulyje egzistuoja Meilė. Ji yra viskas: „ilgesio jūra“, užliejanti „įkaitusią nuo sunkių darbų krūtinę“; menkystė, prisirišimas ir juokingumas; saulė ir šešėlis... Tik Meilė paverčia žmogų menku savo jausmų vergu...

Kai kas lietuviškai, kai kas galbūt ir esperantiškai gėrėsis taikliomis miniatiūromis apie nepatenkintų troškimų skausmą, aistros ir šilumos ilgesį, didingos, pakilios išorės ir menko, niekingo vidaus kontrastą, filosofinėmis įžvalgomis apie gyvenimą, pasaulį ir... save.

„Nors šimtus kartų klystu, bet nesigailiu.

Lyriniai pastebėjimai lietuviškai. Ir esperantiškai

Komentarai

AM 2011-07-28 15:55:45

-Nuostabi knyga...

Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.