Tai dabar nepopuliaru mylėti Tėvynę, o tada, kai mylėjome ją patyliukais - štai tokios knygos padėdavo sužinoti, kas ta Tėvynė, tai jas perskaičius jau ieškodavome A. Šapokos "Lietuvos istorijos". Tiesa, ne visos čia esančios legendos - apie Lietuvą, maždaug pusė jų - ir kitų tautų (gruzinų, armėnų, osetinų) padavimų motyvais. Seniausia legenda parašyta 1905 m., vėliausia - 1952 m. Bet išleista - tik 1971...

Bet pradėsime nuo lietuviškųjų: "Šventavartė" - Kalavijuočių žygyje į Mindaugo sostinę Vorutą dalyvauja ir krikštytas lietuvis Fricas Darbut, tol, kol nepaaiškėjo, kad Rubikių ežero saloje pagrobta vaidilutė yra jo sesuo... "Naglio kalno lobiai" - kas galėjo pastoti kelią pajūryje kalavijuočiams, norėjusiems susijungti su kryžiuočiais? Nebent girių valdovas Miškinis ir tik tada, jeigu už jo ištekėtų gražiausioji kaimo mergelė Ritelė. "Medvėgalio pilis" - vaidilutė Audronė, žuvus jos mylimajam, Medvėgalio pilies gynėjų vadui Žilvinui pasiryžta atkeršyti kryžiuočiams... "Platelių ežero paslaptis" - vienintelis tarnas Gervazas sugebėjo iš Platelių ežero dugno ištraukti deimantines Zifrinos šukas, už kurias grafaitė pažadėjo savo ranką ir širdį, bet grafaitės su tarnais nejuokauja, o tik įsakinėja... "Anykščių padavimai" - nelaukia laimė to, kas eina į sąjungas su amžinais Lietuvos priešais, negrįžo devyni broliai Nykščiai, nesulaukė jų jaunosios žmonos...

Kitos legendos ir padavimai - tai jau kiti kraštai: Kaukazo kalnai ir jų amžinasis smuikininkas, priverstas per amžius smuikuoti kalnų dvasiai Dzuarui; užkeiktieji vienuoliai, susigundę išnešti iš vienulyno lobius, taip reikalingus karui su pačiu Persijos padišachu; kruvinosios keršto uolos, menančios brožudiškus džigitų karus. O tada autorius pažvelgia nuo Ararato, budindamas miegančią armėnų dainiaus Chosrovo dukterį, prisimeną liūdną romėnų legiono likimą Samgori dykumoje...

Gražu, tiesiog labai gražu - kilnu, stipru, vaizdinga. Nesvarbu, ar su Miškiniu veji kryžiuočius, ar leki kaip vėjas Gruzinų karo keliu. Jeigu dar neskaitėte - paskaitykite ir savo vaikams parodykite. 1971 m. leidimas, berods, buvo pats pirmasis (ilgokai užtruko, ar ne?), vėliau buvo pakartotinis, "Užkeiktuosius vienuolius" teko matyti išleistus atskira knygute. Abu "Padavimų ir legendų" leidimus įdomiu stiliumi iliustravo Albina Makūnaitė.

Puiki knyga