Axel Munthe „KNYGA APIE SAN MIKELĘ“

Autorius: Rasa Biliūnaitė
Data: 2003-06-02

cover Apie knygą: Axel MuntheKnyga apie San Mikelę
Leidykla: Tyto alba (2000)
ISBN: 9986161665
Puslapių skaičius: 412

Senais senais laikais, kai tėvai dar buvo jauni ir pilni entuziazmo, 'Knyga apie San Mikelę' jiems buvo savotiška biblija, lenkianti net Remarką ir 'Kareivį Šveiką'. Skirtingai nuo Remarko, kažkada man ji irgi paliko didžiulį įspūdį. Todėl, kai "Tyto Alba" perleido, išsyk nusipirkau.

Deja, amžius ir pasirinkimas, kurio tėvų karta nelabai turėjo, daro savo, ir po tiek laiko knygos magija pasirodė priblėsusi, o tiesos ginčytinos. Bet vis tiek - kažkas 'Mikelėje' yra tokio, kas priverčia pasižadėti, kad anksčiau ar vėliau, bet i Kaprį vis vien nuvyksiu.

Axel Munthe - pats tikriausias gydytojas, ir 'Mikelė' pirmiausia yra gydytojo užrašai. Paryžius, Roma, kiti miestai - viskas praleidžiama pirmiausia per medicininę prizmę, choleros epidemija Neapolyje, hipochondriškos Paryžiaus damos - tokios istorijos turėtų būti niūrios ir nuobodžios. Niūrios - taip, vietomis net labai. Tačiau visiškai nenuobodžios, nes Munthe kaip reta taikliai ir gyvai piešia žmonių paveikslus. Netgi kai jis samprotauja grynai medicininėmis temomis (kas yra savotiškai įdomu, nes XX a pradžios medicina iš dabarties varpinės atrodo tokia graudi ir bejėgė, darydama pirmuosius žingsnius), pasakojimo ašis visada yra individas, kurį detalės tik papildo, o ne užgožia.

Taigi, žmonės, pacientai, ligos - ir staiga pokalbis su gnomu, arba nemirtinga Kaprio dvasia. O po to vėl kaip niekur nieko istorijos iš pacientų gyvenimo.

Ir kaip bebūtų keista, ne fantastiniai intarpai sukuria ta 'magišką jausmą' knygoje, o būtent realybė. Panele Agata kur kas fantastiškesnis sutvėrimas nei Kaprio dvasia, kelionė per Vokietiją su dviem grabais ir taksu -- nepalyginamai įdomesnis nuotykis nei brazdinimasis į dangaus vartus, o pats magiškiausias žodis, be jokios abejonės, verboten .

Klasika

Komentarai

Tomas S. 2003-06-02 07:54:42
Nuostabi, šilta knyga. Dar viena iš mano asmeninio Aukso fondo. Labai patiko samprotavimai apie "madingas" ponių ligas, apie šunis, vargšus žmones, o frazę "geras kaip jūra" ir dabar kartais naudoju. Kaip ir "roba de Timberio". Jei reikėtų vienu žodžiu nusakyti šią knygą, sakyčiau- šilta.
Audrone V-S 2003-06-02 21:27:01
Tai mano "staline" knyga. Kiek kartu perskaiciau - nezinau, skaiciau is visu galu, pagal nuotaika. Skaiciau, kai buvo sunku, kai reikejo paramos, netiesioginio patarimo, kai reikejo atsirinkti tikras vertybes. Nusakyti vienu zodziu sios knygos negaliu. Nerandu tokio zodzio, nes visi geri - tinka. Tikrai verta skaitymo knyga.
1999 aplankiau pacia San-Mikele. Supratau, kodel ja, visai nedidele, norejo pirkti visokie pasaulio galingieji. Po keliu valandu vaikstinejimo, sedinejimo, fotografavimo, mintyse lyginimo su knyga, pasakiau savo vyrui: "Arba tu man sita vila perki, arba einam is cia dabar, nes tuoj pradesiu bliauti." Aisku, isejom, bet isliko svajone susikurti kazka tokio nors ir labai mazo, bet su tokia ramybe ir jega.
San Raimondas 2003-06-02 21:51:47
Nustebau pamates, kad vertimas is anglu kalbos. Pasitikrinau - ogi is tikro, Axel Munthe sia knyga parase angliskai (bent taip jau tvirtina http://www.kirjasto.sci.fi/munthe.htm). Bus proga perskaityti originalo kalba. soklys
anne 2003-06-03 18:31:00
na is tiesu sita knyga turi savy akzko tokia, kas vercia nusiraminti, gal tai itakoja tai, akd rase psichiatras... taciau man san mikele - kontarstu knyga. du pasauliai -netikras, susikurtas, t.y civilizacijos, madu, virusus, karu paliestas ir kazkokia priesistorine ramybe. veikia raminanciai!
nors atsimenu, kad pirma karta dar kokai antroke bandziau ja skaityti ir numeciau pacioje pradzioje, kai aprasomas kopimas i kalna... keista, bet visus metus iki tol , kol perskaiciau visa knyga, man tas motyvas keistai imponavo ir vis iskildavo... kopimas i kalna praeitimi:)
ir aisku dekui uz gera naujiena del originalo! angija valdo!
Kristina 2003-06-05 06:55:28
Man San Mikelė - šmaikštus, šiltas, gyvas pasakojimas, tarsi pačios prisiminimas apie kažką, kas iš tiesų svarbu.
Labiausiai prajuokino situacija, kai aukštuomenės dama, išgirdusi, kad neserga apendiksu, nusiramina tik išgirdusi, kad serga kolitu. Tuo metu madinga liga ;)))

Iš esmės labai miela knyga. Verta būti "staline" ;)
Gasha 2003-06-08 15:33:48
Kiek pastebejau prie "geru" knygu diskusijos daznai nesivysto. :) Keista kodel? Gal jei nera poreikio peikti/kritikuoti knyga, tai geru zodziu mazai surandama?
gie 2003-06-09 08:33:41
shilta shilta knyga...
Ja visad su meile prisimenu
ir mielai po keleriu metu vel pasiimu
shlyxtux 2003-06-09 12:27:31
Gasha, ne tiek prie geru, bet prie tokiu, apie kurias skaitytoju nuomone stebuklingai panashi. Visai kaip apie 'Mikele'. zaliux
Gasha 2003-06-09 15:46:01
Na gal galetu ja kasnors ispeikti, shiaip del idomumo.. ir uzsipulti tada butu ka.. :D
super-ego 2003-06-10 08:42:14
man nepatiko. gal todel kad neskaites..?
saule 2003-06-10 13:56:52
o man tai patiko daug kas, beveik viskas, na bet jau pabaiga pati... sugadino visa gera ispudi.
per daug 2003-06-16 08:50:21
Si knyga per daug lenda i sirdi..... tikrai per daug, ypac pabaigoj, vidury, ir pradzioj....
shlyxtux 2003-06-16 09:03:29
Hihi, jau geriau knygos, kurios lenda i shirdi, nei tokios, kurios lenda pro gerkle piktasliezuvis
Pirmoone 2003-06-22 14:29:14
"Mirties karalyste neturi ribu, kapas neturi tautybes."
kadangi knyga skaiciau labai labai seniai, cia vienintele mintis, kuria is jos atsimenu :)
gera knyga :)
per daug 2003-06-25 08:59:53
shlyxtux> nereikia vertinti visko principu "juoda balta", tiesiog gyvenant tokiam pasauly, kur visi baigia pamirsti tikrasias vertybes (neisimtis ir as), sunku skaityti tokia nuosirdzia knyga, priverciancia tave jaustis shunsnukiu, skatinancia siekti tu vertybiu, kurias vertina tik maza dalis visuomenes. Tokia maza, kad jos reikia su mikroskopu ieskoti.
shlyxtux 2003-06-25 13:32:01
per daug> idomu, ish kur tu chia ishtraukei, kad ash pasauli isivaizduoju kaip zebra? pasimeciau
per daug 2003-06-26 07:06:50
As to visai is niekur neistraukiau... nipaidiot, ir tu mane supratai klaidingai. jeigu perskaitytum atidziau, pazvelgtum giliau (bet ne per giliai), suprastum.
daktariska desra 2003-07-02 13:55:56
Na... tai ar niekas daugiau nieko gero negali pasakyti apie sia nuostabia knyga? A?
ugne 2003-07-23 14:18:33
knyga skaiciau senokai, kadangi uz nugaros velkasi medicinos studiju sleifas, man knyga labai patiko.medikai is tiesu pasauli mato panasiai, vertina, diagnozuoja, lygina. bendradarbius, seimos narius, kaimynus. pacientu ligotumas ir dabar neretai toks pat-psichologizuotos tu ligu priezastys ne neapnesi i rimtus sutrikimus. nebent dvasinius. tiesa, skaitant kartais budavo nuobodoka-tarsi galima ir konkreciau vyksmus aprasyti, bet tada gal neliktu isbaigtumo..? nors sasaja su realybe tokia stipri, kad imi kartais tapatinti save su herojumi, isijauti, tave pagauna minties polekis ir isgyvenimas.jei herojaus patirtis sutampa su skaitytojo patirtimi ir susitapatini-man atrodo tokia knyga ir yra nuostabiausia. tik zinoma tai labai asmeniska. o pabaiga ne tokia jau ir bloga-su morale-net menkiausi ir mazi, bet geri darbai lemtingu momentu tave gali isgelbeti nuo pragaro. net metaforinio. gal kiek primityvoka, bet vis tiek tauriai grazu.sakyciau, teisinga knyga :)
igne 2003-08-14 08:14:24
je, jegishka knyga... Man labai patiko, skaichiau ir nenorejau, kad pasibaigtu. o pabaiga... hm, man patiko, net verkiau ir nejuchia pradejau saves gaileti, kad nesu tokia gera koks buvo Axel. Man 'Knyga apie San Mikele' - pati geriausia kokia tik skaichiau, pralenke net A. Baricco knygas ar Remarka.
debesuota 2003-09-06 16:31:17
nu man tai ten labai jau viskas banalu ir leksta.nepatiko visiskai, kaip ir bacho ar coehlo knygos. o shitoj virsune-visokie pseudo protingi moraliniai pasvaiciojimai.
ragana_ant_sluotos 2004-01-03 15:40:10
patarciau sakyti ne 'viskas ten banalu ir leksta', o bent jau 'man pasirode, kad...'. visu pirma, taip grieztai ir tiesmukiskai ivertint knyga turetu teise nebent kokia nors mrs. daujotyte ar dar kas nors, turintis penkis literaturinius issilavinimus ir t.t. aisku, cia as taip sakau turbut tik del to, kad mikele viena mano megstamiausiu. leksta? banalu? atsiprasau, bet as dar niekada nemaciau zmogaus, kuris nupirktu kalnus -- tam, kad ant ju nebebutu tiesiami tinklai pauksciams... ir dar -- nemoku apibudinti, bet visa tai aprasoma su tokiu paprastumu ir nuosirdumu... man atrodo, kad turbut visi is musu, padare koki taip vadinama 'gera darba' bent jau viduj savim nors truputeli didziuojames ir jauciames bent maza dalele pasaulio gelbetojai. o miunte... atrodo, kad jam butu viskas visai naturalu ir paprasta. nzn kaip tiksliai pasakyt... na, bent jau du epizodus, manau, atsiminsiu visa gyvenima... jau mineta su pauksciais ir stai si (atsiprasau jei netikslu, cituoju is atminties):
'uz cholera serganciu gelbejima as gavau medali. taciau niekas medalio nepaskyre Archandzelui Fuskui, kuris pardave savo paskutini kostiuma, kad galetu sumoketi uz visai svetimos mergaites karsta.'
:)
Skaitytoja 2004-01-03 18:48:39
Paskaitykit šio autoriaus "Knygą apie žmones ir žvėris : atsiminimai ir fantazija". Manau, nenusivilsit. Malonaus skaitymo!
muilineUndine 2004-06-26 11:00:09
o galima nusipirkti "knyga apie zmones ir zveris: atsiminimai ir fantazija"?:)
Anonimas 2005-01-25 01:50:21
Čia buvo pasakyta: "kažkas 'Mikelėje' yra tokio, kas priverčia pasižadėti, kad anksčiau ar vėliau, bet i Kaprį vis vien nuvyksiu."
Man perskaičius knygą buvo tas pats jausmas, tas pats troškimas pamatyti ją realiai. Ir šiemet aš tą troškimą įgyvendinau!
ilusion 2005-03-17 10:00:27
visas knygas, kurios parashytos angl.k. vertetu skaityti originalo k. o ne vertimus, aishku, jei angl.k tokia kaip liet. skaitanchiajam:)nieko ner geriau uzh originala neij vertejo interpretacija:)
Migle 2005-08-22 16:53:27
Tikrai gera knyga...labiausiai man patiko Tomo S. apibudinimas - silta..Ji butent tokia ir yra...Grazi ir silta=)
Algimantas 2006-08-11 16:28:20
knyga ir kelionės įspūdžiai paskatino padaryti atskirą postą:
http://algimantasreim.blogspot.com/2006/07/san-michele-sfinkso-ilgesys.html#links
Skaitytojas 2006-10-26 18:24:39
tubut pati graziausia,swelniausiai grubia gywenimo tikrowe pateikianti knyga. Munthe objektyviai vertina savo poelgius,mane zavi tai,su kokiu paprastu nuosirdumu jis ispazista savo zmogiskuma,ribotuma,kaip kad norejo pabegti is neapolio...zaviuosi:)
Džuljeta 2007-07-19 19:22:29
esu iš tų, kurie šią knygą gali skaityti vėl ir vėl. :) nuostabi knyga, tokia.. lengvutė ir tuo pat metu svorį nuo širdies nuimanti, bent aš ją kartais "vartoju" kaip vaistą nuo atbukimo ir apatijos, ar tiesiog liūdesio:)
Patrė 2009-04-08 18:22:52

Kupina atjautos. Reta ir brangintina savybė.

mokytoja 2009-10-27 08:09:47

Mano jaunystės knyga tebeina su manim per gyvenimą... Nors žmonės ėmė nei šiaip, nei taip keistis, knyga apie San Mikelę juos tebeveikia. Vaikai nebenori skaityti, bet jie dar kartais nori klausyti, kai jiems skaitai. Vaikai šiurpsta pamatę smulkiu šriftu išspausdintą „baisiai storą“ knygą apie San Mikelę, bet jie mielai skaito perspausdintas stambiu šriftu jos ištraukas ir klausia, kada dar gausim paskaityti. Mums reikia žinoti, kas yra tikras žmogus. Pasirodo, jis turi šarmo, gali būti padykęs, jo savisaugos instinktas budi,  jo žmogiškumas puikiai dera su skaniu humoru, intelektu, sodriu žodynu... Miuntės nenurašysi į senienas, net paaugliai to nesiima.

Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.