Nenoriu veltui gaišinti tų, kurie skaito šį tekstą, tad iš karto pasakysiu, kad knyga, kurią ruošiuosi apžvelgti priklauso vadinamosioms "space opera" ( tiems, kurie dar nesuprato apie ką kalbu, siūlau eilinį kartą pažiūrėti "Žvaigždžių karus"). Esu įsitikinęs, jog dabar nemaža dalis jūsų automatiškai prie knygos pavadinimo prikabino etiketę "šlamštas" ir sau pasižadėjo niekada jos neskaityti. Juk koks tikras fantastas intelektualas prisiskaitęs J.R.R Tolkien ir Philip K. Dick terš savo karmą skaitydamas tokį menkavertį skaitalą? Juk kosminėse operose charakteriai plokšti ir blankūs, o siužetas aiškus jau perskaičius pirmą eilutę. Ir jūs teisūs, šiame fronte "Vairininkas" niekuo neišsiskiria iš kitų.

Yra vargšas vaikinukas iš užkampio planetos, yra jį iki ausų įsimylėjusi princesė ir aišku yra didelė baisi ir bloga Impe… atsiprašau, Lyga. Bet neperskaitę šios knygos labai suklysite, nes Baldwinas sugebėjo tobulai atlikti dar viena iš privalomų elementų - kosminių laivų dvikovas.

Kiekvienas rašytojas, rašantis apie kosmosą, susikuria nuosavą kosminių mūšių mechaniką. Ir aišku, kaip ir kitose mokslinės fantastikos srityse, dažnai jie tam panaudoja jau egzistuojančius pavyzdžius. Taip "Žvaigždžių karuose" Antrojo pasaulinio karo naikintuvai "Spitfire" tapo "X-wing, o "Messershmit" - "Tie-fighter". Baldwinas idėjų sėmėsi iš pirmojo pasaulinio karo laikų jūrų mūšių. Nesidomintiems istorija: povandeniniai laivai ką tik išrasti, apie valdomas raketas niekas dar net nesapnuoja, tad nesutarimai sprendžiami paprastai - laimi tas, kurio patrankos didesnės, šarvai storesni, o vairininkas labiau prityręs. Tas pats ir "Vairininke", panaši net laivų išvaizda ir vidinis išplanavimas, pasiskolinti įgulos rangai ir laivų skirstymo į atskiras klases sistema. Tai - nieko blogo, nes šis plagijavimas padeda sukurti nuotaiką. Kartais skaitant atsiranda jausmas, kad prieš tave viena iš tų rusiškų knygų apie karą, nes viskas atrodo taip realiai, lyg jau būtų įvykę, o tu skaitai kokio nors veterano memuarus. Baldwinas apgalvojo kiekvieną smulkmeną, kiekvieną varžtelį, jis net sukūrė nuosavą matų sistemą, su savais svorio, ilgio ir laiko vienetais. Smulkmenos padaro knyga šedevru.

Bill Baldwin iš pirmojo pasaulinio karo pasiskolino ne tik laivus, bet ir kariaujančias puses. Geriečiai yra protingo ir teisingo Imperatoriaus valdoma monarchija, kurios sostinė įsikūrusi planetoje su kažkur labai girdėtu Avalono pavadinimu, jų sąjungininkai - milžiniški lokiai, geriantys viską, kas dega ir kreipinyje visada pridedantys tėvavardį, o kaunasi jie prieš blogąją Žvaigždžių lygą, kurios piliečiai keikiasi su labai įtartinu germanišku akcentu. Bet ir to nereikia laikyti blogybe, gal prieš jus tiesiog puikiai užmaskuotas alternatyviosios istorijos varijantas. Ką gali žinoti?

Rekomenduoju visiems, kuriems patiko "Keturi tankistai ir šuo" ir panašūs didvyriški skaitiniai, likusiems skaityti savo rizika.

Gerasis rusiškas lokys