Maloniai nustebau knygyno lentynose radęs net kelias "Eridano" išleistas rašytojo Clifford D.Simak knygas. Kadangi apie šį autorių esu tikrai geros nuomonės, o jo knygą "Kaukų draustinis" laikau tikru fantastikos šedevru, puoliau rinktis, kokią reikėtų įsigyti paskaitymui. Permetęs antraštes atmečiau knygas apie "super" žvalgą, naršantį po galaktikos platybes, ir apsistojau ties knyga apie keliones laiku. Nutariau, kad tokio autoriaus kaip Simak požiūris į šį reikalą turėtų būti įdomus.

Po keliolikos perskaitytų puslapių pakvipo kažkuo keistu. Žvilgtelėjau, kada buvo publikuota pirmą kartą ši knyga - 1978 metais. Negalėjau perdaug prie to prikibti, bet tai, kad kūriniui 27 metai, jautėsi. Ne itin stipriai ir nervinančiai, bet seniena šiek tiek kvepėjo. Kad ir tai, kai dingsta stacionarus telefono ryšys, izoliuoti veikėjai savo fermoje negali susisiekti su advokatu Niujorke - nebuvo tada "mobiliakų". Tačiau labiausiai šioje knygoje pasigedau atidesnio požiūrio į iškeltą situaciją.

Paprastas archeologas savo vaikystės kaimelyje įtaria esant kažką nežemiškos kilmės ir nusipirkęs apleistą fermą ima kasinėti. Galiausiai paaiškėja, kad sena duobė - tai sudužęs kosminis laivas; vienas jo keleivių išgyveno bei liko įstrigęs mūsų planetoje jau 50 000 metų. Ir šis ateivis sugeba tiesti laiko tunelius į bet kurį laikmetį praeityje (apie ateitį nebuvo net žodžiu užsiminta). Jau knygos pradžioje paliestos dvi įdomios temos - kontaktas su aukštesnio išsivystymo nežemiška būtybe ir kelionės į praeitį.

Turiu pasakyti, kad abi šios temos nagrinėjamos kažkaip banaliai. Atrodo, kad visa tai jau šimtą kartų skaitei ar net matei filmuose. Nieko ypatingo, nieko naujo. Kas liečia laiko keliones, labai trūksta gilesnio požiūrio į tokį reikalą. Skaitant "Mastodoniją" man pritrūko Harry Harrison "Vikingas Kolumbas" (taip ši knyga buvo užvadinta "Zenito" serijoje) knygoje nagrinėto kelionių laike paradokso. Aišku, kad kiekvienam rašančiam nebūtina kartoti kito autoriaus minčių, tačiau kažko vis tiek trūksta. Į visas laiko keliones žvelgiama tik iš vienos pusės - kaip į būdą užsidirbti pinigų. Tai, be jokios abejonės, labai net "žmogiškas" požiūris, ypač šiais laikais. Tačiau knyga be jokios aiškios pabaigos, be jokios išvados ar moralo. Tiesiog viskas baigiasi gerai - kaip beveik kiekviename amerikietiškame filme, nepriklausomai nuo jo žanro.

Likau stipriai nusivylęs šia Simak knyga. Man susidarė įspūdis, kad "Mastodonija" buvo parašyta grynai iš reikalo, lyg dirbant monotonišką darbą, už kurį mėnesio gale darbdavys tau sumokės algą ir tu galėsi susimokėti mokesčius ar net išvažiuoti savaitgalį kur pailsėti. Tai irgi labai "žmogiška" - tokia daugelio mūsų kasdienybė. Bet aš rašytojus laiku ne visai paprastais, o žmonėmis kūrybingais ir kuriančiais, todėl ir tikiuosi kažko išskirtinio, bet ne kasdieniško.

Būna ir geriau