Neslėpsiu, man asmeniškai tai labiausiai patikusi šio autoriaus knyga. Tam yra kelios priežastys. Visų pirma, čia nespekuliuojama religijos istorija, nemelodramatizuojama, bet keliama gana aktuali – mokslo ir religijos kovos tema.Daną Browną galima kaltinti dėl visų pasaulio blogybių (taip, beje, kai kurie ir daro), bet nereikia pamiršti, kad jis tik rašo perkamiausius romanus pasaulyje, kurie sugrąžina žmones prie knygų. Tik tiek! Galima kelti klausimą, kas geriau – skaityti Dano Browno knygas ar išvis neskaityti, bet tai jau kvepia retorika, o su retorika net Hamletui nelabai gerai baigėsi, todėl nereikėtų pernelyg įsijausti.

„Angelų ir demonų” centrinė ašis - Šveicarijos CERN (Conseil Europeen puor la Recherche Nucleaire) mokslo tyrimų įstaiga ir Vatikanas, kuriame vyksta konklava. Žavioji Viktorija Vetra ir neprilygstamasis Robertas Lengdonas bando išgelbėti pasaulį nuo baisios katastrofos, ir kad jau gelbsti, tai...

Trumpai tariant, tai detektyvas, kuris ir prikausto dėmesį ir t. t. ir pan. Tačiau aš norėčiau akcentuoti ne tai, kad jį malonu skaityti, kad jame yra nemažai įdomių mokslinių faktų, bet tai, kas išties jame geriausia – mokslo ir religijos kova.

Sena dvikova tarp mokslo ir religijos baigta. Jūs nugalėjote. Tačiau nugalėjote negarbingoje kovoje. Jūs nugalėjote ne pateikdami atsakymus į amžinuosius klausimus. <...> Kas yra šis dievas mokslas? Kas yra dievas, kuris siūlo savo žmonėms jėgą be jokių moralinių varžtų, reguliuojančių šios jėgos panaudojimą? <...> Jūs gausinate ir tobulinate masinio naikinimo ginklus, o popiežius keliauja po pasaulį maldaudamas lyderius uždėti apynasrį beatodairiškai pažangai.<...> Tačiau kas yra didesnis tamsos skleidėjas? Žmogus, kuris negali suvokti žaibo priežasties, ar žmogus, nejaučiantis pagarbos jo didybei? <...> Pateikite mums įrodymų, kad egzistuoja Dievas, sakote jūs. Aš atsakau - patyrinėkite teleskopais dangaus skliautą ir pasakykite man, argi gali nebūti Dievo. <...> Aš jūsų klausiu - kodėl jūs šito klausiate? <...> Argi mes patyrėme tokį dvasinį bankrotą, kad labiau tikime matematine neįmanomybe nei aukštesne už mus jėga? <...> Turėdami tikėjimą, mes esam atsakingi vienas kitam, sau patiems ir aukštesniajai tikrovei. Neturėdami tikėjimo, mes nesame atsakingi niekam .

Skaitant šią knygą man labiausiai ir įstrigo šios eilutės. Galbūt, kaip daugelis pasakys, ir čia Danas Brownas tik dar kartą pasityčiojo iš religijos, bet nepaisant to, aš manau, kad už viso komercinio „Angelų ir demonų” fasado jame galima rasti ne tik puikiai suregztą detektyvą, nors ir yra vietų, kurios akivaizdžiai „išspaustos“, o pats rašymo stilius niekada nebus garbinamas tikrų literatų. Galima pasakyti tik tiek, kad šios knygos nepatartina skaityti žmonėms, turintiems kritikams būdingų gerų kūrinių stereotipų.

Visiems kitiems - tai smagus detektyvas su trupučiu prieskonių. Ir nepamirškite -tai, ką randame, priklauso tik nuo to, ko ieškome.

Ko ieškosime? [a]ngelų ar [d]emonų?