Taigi mano nuomonė prieš skaitant šią knygą buvo greičiau skeptiška nei palanki - tokios knygos kaip ši leidžiamos didžiausiais tiražais, nuo jų nuolat lūžta knygynų lentynos. Tačiau... tai paprastai būna praktiškai vien verstinės knygos, o ši mane būtent tuo ir sudomino, kad buvo parašyta lietuvių autorės, žurnalistės Eglės Černiauskaitės (interneto tyruose žinomos kaip merihold), dirbančios viename iš didžiųjų žurnalų moterims.

Romanas iš tiesų lengvai skaitomas ir galbūt tikrai tiktų karštai vasaros dienai, kai norisi poilsio ne tik kūnui, bet ir galvai. Kaip sako pats pavadinimas, pasakojama istorija yra glaudžiai susijusi su Italija, nors Lietuvos knygoje irgi netrūksta (o gal net daugiau). Tokia Italija, kokią mato ir mėgsta minėta žurnalistė. Juk kartais taip įdomu pafantazuoti - turbūt kiekviena galime nesunkiai parašyti romaną (bent mintyse) apie tai, ką veiktume savo svajonių šalyje. Ir dar ne bet kokioje šalyje, o mados tėvynėje Italijoje, vasarą, kuri ten tikrai daug karštesnė už mūsiškę. Pridėkime tai, ką norėtume patirti: pradėkime viską nuo nulio (vyras išėjo pas nėščią meilužę, esate iškraustyta iš buto, o kur dar nėščia kalytė, kuri tuoj tuoj turi susilaukti šunyčių), susidurkime su mafijos atstovais, svaikime nuo mus dominančio vyriškio dėmesio, dalyvaukime uždaruose vakarėliuose, pirkime madingiausius "skudurėlius" už astronominę kainą ir t.t., ir pan., ir galiausiai patirkime hepiendą, kuris tokio pobūdžio romane yra tiesiog privalomas.

Romano veiksmas intensyvus (įvykis veja įvykį, tačiau pagrindinė herojė - lietuvė Simona, su beveik detektyviniais reikalais atsidūrusi Italijoje, nuo jų nei pervargsta, nei išsenka - viskas einasi tarsi sviestu patepta, o laikini nesklandumai, atrodo, viskam suteikia tik papildomo žavesio ir nesukelia jokių neigiamų minčių ar jausmų), o kalba - šmaikšti ir nuotaikinga (" Suprantu ją - svetimas žmogus namuose aštuntą ryto. Ir nori jis ne šiaip kokio nieko - trokšta išklausyti tavo gyvenimo išpažintį. Tarsi koks neortodoksinis keršto angelas su Levi's džinsais ir juoda palaidine, ant kurios lyg pajuokai užrašyta "Gyvenimas yra gražus ").

Net pati knyga, atrodo, spinduliuoja Italijos kaitrą, todėl tikrai būtų smagu prie arbatos puodelio ją "sugraužti" kokį tamsų ir, svarbiausia, šaltą žiemos vakarą. O po to atsiduoti prisiminimams apie praėjusią vasarą arba fantazijoms apie ateinančią.

Lygaus itališko įdegio!