Matas - keistas šuo tiek išvaizda, tiek charakteriu. Nors jis - mišrūnas, tačiau atrodo aristokratiškai, o ne kaip paprastas sargiukas. Movetas meistriškai aprašo jo išvaizdą, panaudodamas jūrines metaforas. Mato asmenybė pasireiškia daugeliu ypatumu, kurių svarbiausias tas, kad Matas įsitikinęs, jog būti šunimi neverta. Bet, kaip rašo autorius, Matas nebuvo vienas iš kvailų šunų, kurie įsivaizduoja esą žmonėmis. Ne, Matas toleravo ir žmones, ir šunis, bet nebuvo nei žmogus, nei šuo. Ar tai atrodo kvaila? Galbūt. Bet kur jūs matėte šunį, laipiojantį kopėčiomis ir vaikščiojantį tvoromis? Kur jūs matėte šunį, diskutuojantį su policininku ar ganantį pašautas antis?

"Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi" - knyga, pasižyminti puikiu movetišku humoru. Į klasiką įėjęs rašytojo senelis, kuris buvo kurčias bet kokiems senelės priekaištams, bet puikiai girdėjo žodį "viskis", sumurmėtą uždarytame kambaryje kitame namo gale. Movetas ne tik aprašo Mato nuotykius, bet ir taikliai pavaizduoja kitus savo priglaustus gyvūnus bei laukinius žvėris. Atmintini Moveto išauginti apuokai ir senas patyręs antinas, mikliai bandęs išvengti Mato nasrų. Aštri rašytojo plunksna nepasigaili nei jo tėvų, nei Saskatūno gyventojų. Skaitytojai ilgai prisimins Aroną Pulą, stačiusį laivą savo rūsyje (o kaip jį iš ten išvežti?), ar Kačių Ponią, neleidusią į namus net elektros kompanijos darbuotojų, kad šie, neduokdie, nenuskriaustų jos ir jos katyčių.

"Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi" - tai puiki knyga apie vaikystę, kai taip romantiška važiuoti per prerijas, įsivaizduojant, jog skrendi tarpžvaigždiniu laivu. Kai šaltis ir drėgmė medžioklėje nesumažina žavėjimosi saulėtekiu ir milžiniškais žasų ir ančių būriais. Kai pirmoji meilė sudūžta dėl skunso kvapo. Kai keliauji po Kanadą senu fordu, kanoja ar burlaiviu. Tokios vaikystės galima tik pavydėti, nors ir suvokiant, kad rašytojas ją sąmoningai romantizavo.

Jei jums patiko "Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi", verta paskaityti kitas Moveto knygas: "Never Cry Wolf" ("Ne vilkai kalti"), "The Boat Who Couldn't Float", "Owls in the Family". Perspėsiu, kad "A Whale for the Killing" ir "Sea of Slaughter" yra daug rimtesnės ir niūresnės knygos apie gyvūnų naikinimą. Movetas - tai ne tik gamtininkas humoristas. Jis taip pat ir fanatiškas gamtos bei eskimų gyvenimo būdo gynėjas ("People of the Deer"). Ne visi sutinka su jo požiūriu šiais klausimais.

Iš kitų rašytojų siūlyčiau paskaityti Džeraldo Darelo "My family and other animals" ("Mano šeima ir kiti gyvūnai"), "The Garden of Gods" ("Dievų sodas") ir kitas knygas.

Šuo su charakteriu, škotai ir kiti padarai