Būsiu neįdomus ir kartosiuos apžvalgos stiliuje: taigi, su kuo pirmiausia mums asocijuojasi Dostojevskio pavardė? Pirmiausia automatinė asociacija - idiotas, t.y. "Idiotas", antroji asociacija - rusų literatūros grandas, intelektualas, kultūros pažiba, vardijama greta P. Čaikovskio, L. Tolstojaus, A. Čechovo, ir trečioji - gal kas atsimins didžiuosius, kartais epu vadinamus "Brolius Karamazovus", "Nusikaltimą ir bausmę"...

Ir štai - sentimentalus, ne, SENTIMENTALUS, t.y. jausmingas romanas. Jausmingas? Dostojevskio?!? Kurį Milan Kundera, kiek pamenu, apibūdino kaip "šaltą laukinį rusišką protą"? Taip, sentimentalus, mažutėlis, grakštus romanas.

Rusų romantinėje literatūroje turbūt nėra romantiškesnio žodžio kaip "Baltosios naktys", kurias aprašė, apdainavo, apkalbėjo, aprūkė ir apvaikščiojo kiekvienas, gyvenęs Sankt Peterburge bent vieną vasarą. Na, o atvirukai su baltųjų naktų vaizdais visada buvo mėgiamas Sovietų Sąjungos turistų "eksporto" produktas. Bet užteks pilstymo - gal visgi reiktų pora žodžių pasakyti ne tik apie baltąsias naktis, bet ir apie romaną "Baltosios naktys".

Tik... Ką pasakyti? Siužetas labai paprastas: keturios baltosios naktys ir vienas rytinis laiškas, kurie staiga apverčia pasakotojo gyvenimą. O apverčia dėl to, kad pirmoji baltoji naktis netyčia draugėn, ant vieno suolelio, suveda pasakotoją (berods, per visą romaną taip ir nesužinome jo vardo) ir Nastenką, paprastą, su senele sunkiai gyvenančią, lyg ir mylimojo paliktą merginą. Ir, kaip dažnai būna, viskas prasideda nuo guodimo ir pasibaigia, kai guosti nebereikia...

Pirkau šią knygelę tiesiog su virpuliu širdyje - kažkada buvau matęs spektaklį pagal šį kūrinį ir jis man labai patiko, gal dėl turinio, gal dėl to, kad buvau jaunas ir jausmingas... Laukiau kažko panašaus ir skaitydamas, bet... Jausmų labai labai daug, tačiau jie pasirodė kažkokie keisti. Ir tik truputį vėliau supratau - juk tai jausmų, kaip juos suvokė XIX amžiuje, romanas - rafinuotų, mandagių, tvardomų ir kilnių jausmų kulto laikotarpis. " Balandėli ", " Jūs kankinate mane ", " Jums tiesiog gaila manęs, bičiule mano! ", " O, kad jūs būtumėte jis! ", "Man rodos, kad aš Jus jau truputį myliu..." Ir staiga suvoki, kad tai gražu. Kažkaip keistai gražu, ir tai nieko panašaus į "I love you, darlin'", "I love you too". Tuo, man rodos, ši knygelė ir vertinga.

Malonu perskaityti