Franko Herberto romaną "Kopa" nuo 1965 m. pasaulio fantastai visiškai teisėtai lygina su J.R.R. Tolkieno "Žiedų valdovu": pasirodo, ne tik fantasy, bet ir mokslinės fantastikos žanras taip pat turi savo Bibliją, niekieno nepralenktą monumentalų kūrinį, kuriame įkūnytos visos žanro gerosios savybės. O kai kurie lietuviai, įskaitant mane, tik dabar sužinojo. Dėl to reikia mušti "Eridano" leidyklą, kuri gyva štai jau 10 metų, o "Kopą" išleisti iki šiol turbūt tingėjo. Gerai, kad nors išvertė dorai ir sąžiningai.

Atrodo, arabiškai ši knyga išleista daug anksčiau, nes pasaulyje jau seniai aptarinėjama "Kopos" įtaka teroristų psichikai. Kaip kitaip paaiškinti idiotišką teroristų elgesį? Užpulkime galingiausią mums žinomą Imperiją, o tada pasislėpkime urvuose. Aiškiai prisiskaitė F.Herberto.

Taigi, o atsivertę matome štai ką:

Kopa-Arrakis yra siaubingai nederlinga dykumos planeta, vienintelė, kurioje randama super-specija Melanžas. Taip taip, tai yra prieskonis, maisto papildas, kurį žmonės atskiria nuo smėlio ir deda į valgį. Šis nuostabus gaminys išplečia sąmonės sugebėjimus, prailgina gyvenimą, jį vartodami Gildijos pilotai skraido po erdvę nepaklysdami, nuo jo akys, įskaitant baltymus, pasidaro rašalo mėlynumo. Ir prie jo priprantama. T.y., kartą paragavęs, negali sustot, nes mirsi. Be abejo, Melanžas - brangiausia medžiaga Visatoje.

Štai tokią neįkainojamą planetą Imperatorius Šadamas atima iš Harkonų Dinastijos ir atiduoda Atreidų Dinastijai, bet niekas neapsigauna - tai aukščiausios rūšies politinė klasta, kurios pagalba, ne be Imperatoriaus žinios, Harkonai pagaliau ketina sunaikinti savo priešus Atreidus.

Kadangi "dovana" įteikta Imperatoriaus įsakymu, Atreidai negali žiūrėti dovanotam arkliui į dantis ir, nori ar nenori, privalo palikti savo namus ir kraustytis į atšiaurią dykumos planetą, nepaisydami aiškiaregių perspėjimų, kad Hercogo ten laukia neišvengiama mirtis.

Be abejo, pagrindinis herojus - ne Hercogas, nes jis pasmerktas, o Hercogo sūnus, Polas Atreidas. Jis yra netikėtas tūkstantmečius trukusio Bene Gesserit eksperimento produktas. Bene Gesserit - raganų mokykla, kaip tik ji augina aiškiareges, tiesareges ir panašias bjaurybes, bet dar niekad nesukūrė raganiaus berniuko, Polas - pirmasis. Kaip jo neeilinę sąmonę paveiks Melanžas, štai klausimas, kurio sau neiškėlė nei raganos, nei Imperatorius, nei Harkonai. Aišku, dėl to visi pasigailės.

Polas Atreidas yra Tas, kurio laukia Kopos-Arrakio gyventojai (tie patys arabai teroristai, tūnantys urvuose). Jis, Polas, nuves juos į pergalę prieš Imperiją.

Be abejo, fantastiškai gera knyga. Jos stuburas - išdavysčių politologija, Bene Gesserit asmenybės vystymo filosofija, dykumų planetos ekologija. Kitaip tariant, aukščiausios rūšies mokslinė fantastika.

Kodėl aukščiausios? Todėl, kad po įtraukiančiu nuotykiniu siužetu slepiasi rimtasis pjūvis. Originalūs veikėjai - nors juos ir galime aiškiai suskirstyti į geriečius ir blogiečius, tačiau sugebėti perprasti jų mąstymą - tai ne blusą pagauti, tiesiog intelektualinis iššūkis. Velniškai įdomi fremenų visuomenė, kurios dėsnių ir papročių sukūrimas vertas atskiro Hugo ir Nebula - tik pamanykite, nusispjovimu galima išreikšti pagarbą! Pagaliau - Polo Atreido linija: stipriai psichologiškai motyvuota lyderio brendimo istorija. Na, ir jau minėta planetos ekologija - nežinau, ką apie ją pasakytų tikrieji ekologai, bet lyg ir nematyti baltų siūlų, arba likau įtikintas, kad jų nėra, todėl - dar vienas unikalus romano pasaulio bruožas.

Jeigu kalbėtume apie romano stilių, tai verta pastebėti, kad jis sėkmingai išvengė vienos iš mokslinės fantastikos klasikų bėdos - jis nėra sausas! Svaiginančias hipotezes mes randame ne mokslinio traktato dulkėse, o organiškai įpintas į kūrinio audeklą. Be to, "Kopa" yra pavydėtinai subalansuotas romanas - skaitydamas tikrai nejauti, kad štai toji dalis per ilga, o čia autorius paskubėjo. Iš karto jaučiasi, kad rašyta ne su kompiuteriu…

Ir dar keletas žodžių apie vertimą - nors ne visi sutiks su kai kuriais vertėjos sprendimais, ypač dėl pavardžių ir vardų (pvz., angl . Harkonen -> liet . Harkonai), tačiau jai tikrai reikia nusilenkti už sudėtingų terminų vertimą (tvoklė, ornitopteris ir pan.)

Iš tiesų, "Kopai" netrūksta nieko - gelmės, sausros, žmonių, tačiau yra ir vienas blogas bruožas - ją pradėjus skaityti sustoti faktiškai neįmanoma. Net ketvirtą valandą ryto. Veža. Žiauriai. Negailestingai. Tobulai.

Mokslinės fantastikos Biblija (R. Heinlein)