Gary Zukov – labai garsus amerikiečių rašytojas. Ant knygos „Sielos buveinė“ viršelio puikuojasi užrašas – perkamiausia knyga Amerikoje. Smagu pažiūrėti, ką gi skaito svajonių šalies gyventojai.

Vos tik pradėjau skaityti šią knygą, iš karto supratau, kad tai bus gyvenimo vadovėlis, kuriame pateikiama „pagalba“ nelaimingiesiems.

Pratarmėje knygos autorius išvardija visus savo korifėjus, prie kurių veikalų nuolat grįždavo ir kurie suteikė jam savotišką įkvėpimą. Tai – Viljamas Džeimsas, Karlas Jungas, Bendžaminas Li Vorfas, Nilsas Boras ir Albertas Einšteinas.

Perskaičius tokią pratarmę veikiausiai galima tikėtis kažko panašaus į tai, apie ką rašė pastarieji genijai, deja, „Sielos buveinė“ nė iš tolo nėra panaši į minėtųjų veikėjų kūrybą.

Be abejo, nenoriu pasakyti, kad ši knyga apskritai nieko verta. Juolab kad matosi, jog parašyta tikrai intelektualaus ir dvasingo žmogaus,kuris bando sulydyti mokslą ir religiją į vieną lydinį.

Tokius tikslus sau kėlė ne vienas mirtingasis, tačiau, pripažinkime, jiems tai nelabai pavyko. Galbūt Gary Zukov - išimtis?

Knygos pradžioje autorius bando parodyti, kodėl pasaulyje tiek daug blogio ir kas tai lemia: poreikis fiziškai dominuoti sukelia konkurenciją, veikiančią kiekvienąmūsų gyvenimą aspektą. Tai štai kas nulėmė kryžiaus žygius, Vietnamo karą, Persijos įlankos neramumus ir netgi Romeo ir Džiuljetos tragediją. Tikriausiai kiekvienas žmogus turi savo nuomonę apie visus tuos įvykius ir jų priežastis, tačiau, mano galva, jei viską galėtume paaiškinti „tik“ poreikiu fiziškai dominuoti, vargu, ar kas nors gilintųsi į kryžiaus žygių istoriją ir kitus konfliktus.

Spekuliuoti tokiai dalykais galima, tačiau nereikėtų į vieną krūvą suversti tiek daug „blogų“ nutikimų ir pateikti labai „paprastą“ paaiškinimą: bet kokios prievartos esmė yra kova dėl išorinės galios. Galbūt, tačiau tam reikėtų įrodymų. O, štai ir įrodymas: galios, kaip išorinės jėgos, suvokimas suskaldo psichiką – nesvarbu, ar tai individo, bendruomenės, tautos, ar pasaulio psichika. Nėra jokio skirtumo tarp aštrios šizofrenijos formos ir kariaujančios pasaulio būklės. Sudraskytos sielos agonija niekuo nesiskiria nuo suskaldytos tautos agonijos.

Įdomi mintis, nesistengsiu pateikti savo nuomonės apie ją. Daug svarbiau tai, jog blogio želmenis knygos autorius mato sudraskytos sielos agonijoje. Turbūt kyla natūralus klausimas, o ką Gary Zukov laiko siela? Siela nėra pasyvi ar teorinė esybė, užimanti vietą kažkur jūsų kūtinėje. Tai – teigiama, turinti aiškų tikslą jėga, glūdinti pačiame jūsų būties centre. Eilinis skaitytojas tikriausiai liks sužavėtas tokio sielos apibrėžimo.

Antrame knygos skyriuje – „Karma“, pateikiami dar keli sielos apibūdinimai: siela nemirtinga, siela nepavaldi laikui. Ar nemirtinga gali būti pavaldi laikui?

Tai, kad siela nemirtinga, pastebėjo pirmasis filosofas Talis (625 – 547 m. Pr. Kr). Tiesa, jis netuščiažodžiavo ir paprastai bei aiškiai pasakė: siela – nemirtinga.

Gary Zukov apie sielą kalba daug, tačiau visa tai, apie ką jis kalba knygoje, būtų galima pasakyti keliais sakiniais – būk geras, dvasingas, mylėk visus žmones ir pasaulį ir viskas bus gerai. Kažkur jau girdėta, bet tiek to, nesigilinsiu.

Knygoje pateikiama nemažai pavyzdžių iš asmeninio autoriaus gyvenimo, kurie turėtų „įrodyti“, kad rašoma tiesa. Iš tiesų, jei esate susipažinę su psichologija, filosofija ir religija, šioje knygoje nerasite nieko naujo. Tai tos pačios, nuo neatmenamų laikų sakomo tiesos, pateikiamos kiek šiuolaikiškesne forma.

Blogai tai ar gerai, spręsti ne man. Viena vertus, žmonėms reikia paprastai adaptuoto gyvenimo vadovėlio, kita vertus, beskaitant norisi prie kai kurių minčių prirašyti tikrųjų jų „savininkų“ vardus ir pavardes.

Smagu, kad Amerikoje ši knyga populiari. Vargu, ar ten kas nors skaito senuosius filosofus.„Sielos buveinė“ skatina ieškoti dvasinių turtų ir tai pagirtina, tačiau kaip ir minėjau, tai supaprastinta amžinųjų tiesų versija tiems, kurie nesidomi „tokiais“ dalykais giliau.

Manau, kad ir Lietuvoje yra pakankamai daug ieškančių būtent tokios knygos – paprastos ir visiems suprantamos, tačiau aš savo ruožtu norėčiau paraginti leidėjus į mūsų šalį atplukdyti ir ką nors rimtesnio iš šio autoriaus kūrybos bagažo.

Kartais sakoma - paprastos tiesos visada panašios. Nepanašu tik tai, kas yra originalu, būtent to originalumo labai ir stinga Gary Zukov.

Tiesos