George MacDonald „THE LIGHT PRINCESS AND OTHER TALES“

XIX amžiaus vidurys. Beveik šimtas metų iki fantasy tėvuko Dž. R. R. Tolkino, pavertusio liaudies pasakojimus apie fėjas ir elfus didingu epiniu kūriniu. Tačiau profesoriaus pirmtakai jau nerimsta - pats romantizmo epochos įkarštis, kai gimė literatūrinė pasaka, kuomet menininkai leido laisvai bujoti savo fantazijai, o universiteto profesoriams neatrodė gėdinga laisvalaikiu rašinėti istorijas apie fėjas ir kalbančius triušius. Du tokie profesoriai, amžininkai ir draugai, buvo Liuisas Kerolis (Lewis Carroll) ir Džordžas Makdonaldas (George MacDonald) (1824-1905). Pirmasis žinomas visiems, tuo tarpu Džordžo Makdonaldo pavardė, bent jau man, iki šiol nieko nesakė.

Enciklopedinės žinios: Škotų rašytojas, poetas, kongregacionalistų dvasininkas, vėliau - Londono universiteto profesorius. 11 vaikų tėvas. Pagarsėjo eilėmis, stebuklinėmis pasakomis, fantasy romanais ("Phantastes", "Princesė ir gobtinas", "Už šiaurės vėjo", "Lilit"), išleido ir keletą savo pamokslų tomų.

Dž. Makdonaldas padarė nemažą įtaką kiek vėlesnei "pasakorių" ir fantastų kartai - K. S. Liuisui (C. S. Lewis), "Narnijos kronikų" autoriui, Dž. R. R. Tolkinui - kurie laikė Dž. Makdonaldą savo mokytoju.

Į rinkinį "Besvorė princesė" įeina 8 pasakos. Tai iš tikrųjų "fairy tales", arba pasakos apie fėjas - mat šias būtybes sutiksime beveik visose pasakose. Dž. Makdonaldo fėjos ir goblinai - kažkokia pereinamoji rūšis tarp mažyčių sparnuotų "Vasarvidžio nakties sapno" padarėlių, kuriuos taip keikė Tolkinas, ir paties Tolkino didingųjų elfų (ir bjaurių, tačiau normalaus ūgio goblinų). Vienose pasakose nykštukinės fėjos plaukioja mažyčiais laiveliais, vagia vaikus ar viliojasi juos į savo karalystę. Kitur fėjos atrodo kaip normalūs žmonės, labiau panašios į raganas ar gerąsias burtininkes. Dž. Makdonaldo pasakų veikėjai nėra labai įvairūs - tai piktosios raganos, narsieji princai ir užkerėtos princesės, stebuklų šalyje paklydę berniukai ir mergaitės.

"Besvorė princesė", davusi pavadinimą rinkiniui - pirmoji Dž. Makdonaldo parašyta pasaka, kurią jis vieną dieną perskaitė savo studentams vietoj paskaitos. Jei prisimenate tarybinių laikų multfilmą apie Princesę Plunksnelę ("Ak, man nuobodu... pūskite į mane, pūskite!.."), įsivaizduosite ir Dž. Makdonaldo Besvorę princesę... Kai mažoji karalaitė buvo krikštijama, tėvelis karalius pamiršo pakviesti į puotą savo seserį raganą. Toji, žinoma, nusprendė atkeršyti ir užkerėjo mažylę. Princesė neteko viso savo svorio ir tapo lengva kaip plunksnelė - tik ir žiūrėk, kad vėjas nenuneštų... Tėvams raudant, tarnai linksminosi - šį karališkąjį kūdikėlį buvo labai patogu mėtyti kaip kamuolį, o ir pačiai princesei visai patiko jos būklė. Neveltui žodis "gravity", apibūdinantis tai, ko neteko princesė, reiškia ne tik "sunkumą", bet ir "rimtumą" bei "orumą". Besvorė princesė ne tik su malonumu skraidė, bet ir be perstojo kvatojosi ir neturėjo nė lašelio rimtumo. Nenuostabu, kad išminčiai nusprendė, jog "nusileisti ant žemės" princesė galės tik tada, kai pravirks...

Norėtųsi išskirti ir paskutiniąją Dž. Makdonaldo pasaką, taip pat patekusią į šį rinkinį - "Dienos berniukas ir nakties mergaitė" ("The Day Boy and the Night Girl"). Dar viena piktoji ragana, mokslininkė-eksperimentatorė, augina du vaikus - berniukui rodydama tiktai dieną ir saulės šviesą, mergaitei - tik naktį ir tamsą, neskaitant blausios naktinės lempelės. Nuostabi istorija apie tai, kaip jaunuoliai atranda naują, nematytą, pasaulio pusę, ir, žinoma, vienas kitą. Jei jokia piktoji ragana nesutrukdys, "Besvorė princesė" galbūt bus publikuota gerosiose "Dorado Raganose". Sekite reklamą! :) Na, o originalo kalba Dž. Makdonaldo kūrinius galima rasti internete.

Fairy tales