Gilbert Keith Chesterton „TĖVAS BRAUNAS“

Autorius: Krekas
Data: 2004-06-09

cover Apie knygą: Gilbert Keith ChestertonTėvas Braunas
Leidykla: Tyto alba (2004)
Puslapių skaičius: 579

Jeigu esate detektyvinių istorijų mėgėjas, be abejo, žinosite ir garsiausius literatūrinius seklius. Ar atspėtumėte, kurio iš jų dosjė būtų tokia:

  • išvaizda - patiklaus veido, kuriame sumišęs kaimiškas bukagalviškumas su šventu paprastumu;
  • profesija - dvasininkas;
  • drabužiai - juoda sutana ir skrybėlė, abu ganėtinai nudėvėti ir darantys juos nešiojantį asmenį panašų į juodą ryšulį;
  • ypatingas požymis - skėtis: nudriskęs, dažniausiai užmirštamas ir visada krentantis iš rankų;
  • geriausias draugas - buvęs nusikaltėlis, šiuo metu privatus seklys;
  • pagrindinė savybė - "Jo galva visuomet būdavo vertingiausia, kai ją pamesdavo. Tokiais momentais jis pridėdavo du prie dviejų ir gaudavo keturis milijonus. Katalikų bažnyčia, linkusi prie sveiko proto, dažnai nepritardavo tam. Dažnai tam nepritardavo ir jis pats. Bet tai būdavo tikras įkvėpimas, svarbus retomis krizėmis - tas, kuris pameta savo galvą, pats ją ir išgelbsti." (64-65 p.).

Be abejonės, kad tai nėra vienas iš kietųjų R. Chandler'io vyrukų, A. Conan Doyle'io Šerlokas Holmsas, A. Christie mesjė Puaro ar mis Marpl. Tėvas Braunas (tai buvo jo aprašymas) turi panašumų su kiekvienu iš jų: jis toks pat pastabus kaip ir Šerlokas Holmsas, keliantis pasitikėjimą kaip mis Marpl, visada remiasi "savo pilkosiomis ląstelėmis" kaip mesjė Puaro, turi savo principus ir metodus kaip "kietieji" detektyvai (tiesa, jų metodai labai skiriasi). Beje, turbūt reikėtų sakyti, kad kiti sekliai, gal išskyrus A. Conan Doyle'io sukurtą veikėją, panašūs į tėvą Brauną, nes pastarasis amžiumi nusileidžia tik Šerlokui Holmsui, kuris pasaulyje pasirodė 20 metų anksčiau.

G. K. Chesterton'as apie tėvą Brauną sukūrė 49 apsakymus, kurie sudėti į penkis rinkinius: "Tėvo Brauno naivumas" (1911), "Tėvo Brauno išmintingumas" (1914), "Tėvo Brauno nepatiklumas" (1926), "Tėvo Brauno paslaptis" (1937) ir "Skandalingas įvykis su tėvu Braunu" (1935). Daugumos apsakymų struktūra labai panaši: iš pradžių keliais štrichais nupiešiama aplinka - trumpai, tiksliai, dažnai su švelnia pašaipa (pavyzdžiui, ištrauka iš apsakymo "Keisti žingsniai": "Dvylikos prisiekusių žvejų" pirmieji du patiekalai buvo suvalgyti ramiai ir su pasisekimu. Neturiu valgiaraščio kopijos, o jei ir turėčiau, jūs vis tiek nieko nesuprastumėte. Jis buvo parašytas super prancūzų kalba, vartojama virėjų, bet visai nesuprantama prancūzams. Klube vyravo tradicija, kad užkandžiai būtų įvairūs ir sudėtingi iki beprotybės. Į juos žiūrėta rimtai, nes jie buvo absoliučiai nenaudingi priedai, kaip visa vakarienė ir visas klubas"; 65-66 p.), po to seka nusikaltimas, truputį paklaidžiojama aplinkui, tėvas Braunas įmena paslaptį, o pabaigoje (kartais tarp eilučių, kartais tiesiogiai) brūkštelėjamos išvados arba moraliukas: žmonės atsako ne tiksliai į klausimą, o į mintį, kurią įžiūri klausime; neturi būti daroma skirtumų tarp varguolio ir turtingo nusikaltėlio; žmogus, skelbiantis, kad po peruku slepia ausis, iš tikrųjų slepia kaktą, ir etc.

Pirmieji apsakymai apie tėvą Brauną yra klasikinės detektyvinės istorijos, o vėlesniuose atsiranda ir platesnių kriminalistinių apmąstymų. Nors nė viename kūrinyje nesikartoja tas pats nusikaltimo ir jo išaiškinimo mechanizmas ar detalė, tačiau visuose yra viena bendra mintis: nusikaltimai, kokie bebūtų neįtikėtini, - tai ne Dievo bausmė, o žmogaus darbas. Nors tėvo Brauno profesija ir leistų nedoro parapijiečio mirtį užrašyti Dievo smūgiui arba pritarti nuomonei, kad šuo išpranašauja šeimininko mirtį, tačiau tėvo Brauno neapgausi: stebuklai vyksta žmoguje, gamtoje veikia dėsniai. Panašu, kad autorius žavėjosi prancūziškuoju racionalizmu, tikėjusiu Dievu, tačiau jo nemistifikavusiu.

Tačiau čia jau kita istorija, nagrinėjanti G. K. Chesterton'o požiūrį į pasaulį ir šios pasaulėžiūros atspindį kūryboje. O tiems, kas mėgsta gerus detektyvus, belieka griebti rinkinį "Tėvas Braunas" ir pamankštinti "pilkąsias ląsteles", siekiant surasti nusikaltėlį: imkite, skaitykite ir ieškokite!

P.S. Ši knyga yra 1989 m. "Vyturio" leidyklos serijoje "Nuotykių biblioteka" tuo pačiu pavadinimu išleisto rinkinio pakartojimas. Kokybiškesne forma, tačiau to paties turinio: kaip ir tada, taip ir po penkiolikos metų lietuviškai išleisti ne visi apsakymai apie tėvą Brauną, o tik 27 iš, kaip jau minėta, 49. Tai geriau negu nieko, bet taip norėtųsi turėti galimybę perskaityti viską.

Sutanota detektyvo klasika

Komentarai

Remis nuo gargzdu 2004-06-09 16:12:02
gera knyga, gera apzvalga.
suodis 2004-06-09 18:33:59
pats geriausias detektyvas! net serloka holmsa perspjauna:)
Jurga 2004-06-10 12:05:10
net ir Erkiuli Puaro perspjauna? :)
nuomone 2004-06-11 05:36:03
Tuupa siaip knyga
Kliaksa 2004-08-30 14:08:19
kadangi mėgstu 'seną gerą' detektyvą, tai visai smagiai dabar pasiėmiau skaityti šį rinkinį. tačiau tai, kas nekrito į akis, skaitant atskirus, išbarstytus apsakymus, sukėlė nuostabą, pamačius juos vienoj vietoj. visų pirma, KELIUOSE jų tėvas Braunas susitinka su Flambo tarsi PIRMĄ kartą. suprantu, kad Flambo, persirengimų meistro, galima ir neatpažinti, tačiau būna atvirkščiai - tėvas Braunas, niekad nekeičiantis išvaizdos, būna neatpažįstamas, tačiau mikliai demaskuoja nusikaltėlį...
antra, nors neturiu priekaištų nusikaltimų išnarpliojimui, jų priešistorė kartais kertasi su logika. pvz., kodėl žmogus, puikiai žinantis tėvo Brauno dedukcines savybes, kviečiasi jį į pobūvį, kuriame ketina nužudyti kitą žmogų? arba nutylimi kai kurie svarbūs poelgiai veikėjo, kurio, atrodo, kiekvienas žingsnis ir mintis _nusikaltimo įvykdymo metu_ aprašyti; o paskui ištraukiamas triušis iš skrybėlės - štai, tada, kai mes jį sekėme, mes juk nepasakėme, kad jis tikrai nieko tokio nepadarė... o jis ėmė ir padarė. (čia aš apie 'viešpaties kūjį'). kada buvo paimtas kūjis?? kodėl antrą kartą skaitydama aš negaliu surasti tos užmaskuotos paslapties, plyšio laike, kai gali pasakyti - aaa, štai kas čia buvo! jis visai pamirštas, ir tai mažumą kertasi su detektyvo geru tonu.
na, bet visa tai, matyt, per išlepimą nuo literatūros:]. yra to ir kita pusė. nepasakyčiau, kad vertimas palieka gerą įspūdį. nesakau, jog blogai išversta iš anglų, nes originalo neskaičiau - bet kai kur kreivai išversta į lietuvių:). netragiškai, bet kažkodėl skaitant knygą, įtrauktą į "Klasikos" seriją, tikiesi aukščiausios kokybės... tarp visokių šiukšlyčių užkliuvo du stambesni dalykai.
sakinys, kurį skaičiau gal tris kartus, bandydama suvokti jo prasmę: "patikimas tarnas Aivenas, senukas su randu ir beveik žilų ūsų spalvos veidu" (31 p.) dievulėliau, ūsų spalvos veidas! kas per košmaras tai turėtų būti? tačiau kiek toliau perskaičiau: "Aivenas, konfidencialusis tarnas su randu ir ūsais, iššoko iš namo kaip patrankos sviedinys ir pasileido tekinas . Jo tamsiai raudonas veidas buvo pagyvėjęs" (39 p.) taigi, viskas, deja, ne taip baisu, jei neimsim domėn vertėjo fantazijos:) (tiesa, nežinau, kurio, nes jie visi surašyti pradžioj, o kuris apsakymas kieno verstas, galima tik spėlioti).
ir antras dalykas. neseniai, berods, 'tame keistame atsitikime šuniui naktį', pastebėjau Džeką Skerdiką vadinant Džeku Plėšiku. na, bet tai ne detektyvas. 'tevė Braune' Džekas išvadintas Mėsininku... kažką panašaus esu skaičius, galbūt tarpukario literatūroj tai buvo paplitęs variantas. bet gi po galais! turbūt reikia visai nežinoti, kas tai per asmuo, kad taip pavadintum.
o šiaip tėvas Braunas faina knyga;) bene labiausiai man patinka, kaip iš žmogaus išvaizdos nustatomas ne tik jo charakteris, bet ir ligos, ydos, polinkiai, giminės istorija ir dar nuspėjama, kaip jis pasielgtų vienu ar kitu atveju. fantastika, žodžiu:] džiaugiuosi, kad knyga stora, ir man dar liko pora šimtų puslapių malonaus užsiėmimo.
matas 2012-01-15 16:23:34

o kokio amziaus skaitytojam tinka si knyga?

Ogi 2012-01-15 16:43:27

kantraus amžiaus skaitytojams.
Čestertono stilius ne kiekvienam priimtinas/prieinamas... Bet paskaitinėt įdomu. Geriausia originalo kalba.

Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.