Ir viskas dėl to, kad senjorui Vakarezai pradėjo sapnuotis keisti sapnai, kuriu jam aplinkybės niekaip neleido ignoruoti. Jo kelyje ima painiotis keisti seni indėnai, tvirtinantys, kad jis yra šamanas, o paskui ir dar keistesnė publika - psichoterapeutai (tai dabar jie nežmoniškai populiarūs, bet romano veiksmas vyksta XX a. 30-ajame dešimtmetyje, kai profesija žengė pirmuosius nedrąsius žingsnius). Įtikintas (o gal visai susipainiojęs), kad jo sapnai pernelyg realūs, kad būtų vien vaizduotės vaisius, susidurdamas su visokiausiais to įrodymais, Vakareza ryžtasi kelionei i Graikiją, kur, anot jo sapnų, jo būtinai laukia prieš tūkstantį metų prarasta meilė...

Šis romanas patrauklus ne tiek amžinai nelaimingos meilės motyvu, kiek smulkiomis, neįkyriai pateikiamomis detalėmis - apie Argentinos istoriją (gi buvo laikai, kai lietuviai ten masiškai emigravo, ir knygoje pasidaro aišku, kodėl - kažkada Argentina buvo toks pats Eldoradas, kaip dabar JAV), apie psichologiją, apie archeologiją. Šie rimti mokslai įsipina i siužetą, darydami meilės istoriją patrauklesnę ir realistiškesnę; jie lengvai, tarsi netyčia, įpinami i siužetą, jo neapsunkindami ir nesudarydami bereikalingumo įspūdžio, bet būtent dėl tokio pateikimo jie įstringa atmintyje.

Meilės istorija taip pat savotiškai reali. Tai yra, niekada negali būti garantuotas, kad tavo prieš tūkstantį metų prarastoji pusė taip pat tave sapnuoja ir ilgisi. Greičiausiai taip nėra - ir, matyt, taip ir reikia, turint omeny pagrindinę kūrinio mintį, kad tokia likimo nepaisanti meilė gerai baigtis negali.

"- [...] Tau niekada nekilo klausimas,kad galima gyventi kelis gyvenimus?

- Žinoma. Manau, kad daugelis žmonių savęs to klausia ir klausė.

- Ir tavo išvada?

- Tai paslaptis. Bet net jei tai ir būtų tiesa, tokia mintis man būtų nepakeliama. Kodėl reikia gyventi amžinai kitų kailyje?

- Hinduistai apie tai turi sukūrę visa teoriją.

- Taip taip, žinau. Po kiekvieno gyvenimo tampi vis geresnis, ramesnis, išmintingesnis, kyli aukštyn, artėji prie pilnatvės. Jei nori žinoti mano nuomonę, man tai primena tokią vietą, kur kiekvienas atsineša, kas jam patinka. Ar prisimeni Izabele Chuarez?

- Ministro žmoną?

- Ta pačią. Ji aistringai domėjosi šiais klausimais. Viena diena ji pasikvietė mane i spiritizmo seansą. Ten buvo mediumas ir kokiu dešimt moterų, kurios visos prisiekinėjo gyvenusios ir kitus gyvenimus. Ir nė viena, ar girdi, nė viena tu poniu anksčiau nebuvo buvusi tarnaitė ar varguolė. Visos be išimties buvo buvusios didžiosios acteku žynės, iš Montesumos giminės ar Nefertitės. Mediumas, savaime suprantama, jau gyveno ketvirtą gyvenimą. Ankstesniuose gyvenimuose jis buvo paeiliui Ramzis II, Sokratas, generolas Kusteris ir dar kažkoks žymus asmuo, jau nepamenu koks.

- Aš klystu? Tu visai tuo netiki?

- Patikėčiau, jei kurią dieną sutikčiau žmogų,kuris papasakotų man apie savo ankstesnį gyvenimą ir suteiktų informacijos, kurią jis vienas galėtų suteikti ir kuri paskui galėtų būti moksliškai įrodyta."

Gražu... Meilė...