Grandes Almudena „KARTONO PILYS“

Autorė: Almudena Grandes (g. 1960 m.) – viena labiausiai verčiamų šiuolaikinės ispanų literatūros ir viena populiariausių Ispanijos rašytojų. Debiutavo 1989 m. erotiniu romanu „Lulu amžiai“ (1990 m. ekranizuotas), kuris ne tik sudomino skaitytojus, bet ir pelnė kritikų pripažinimą. Už visą kūrybą 2002 m. gavo Menų ir literatūros premiją Premio Julian Basteiro .
„Kartono pilys“, originalo kalba pasirodęs 2004 m., yra naujausias autorės romanas (2005 m. pasirodė apsakymų rinkinys).

Siužetas: Devintasis dešimtmetis. Madridas. Meną studijuojančių jaunuolių meilės trikampis: vidutiniška dailės studentė Marija Chosė Sančes, kurso pažiba Markas Molina Šulcas ir kurso siela Chaimė Gonsalesas – skirtingos galimybės, skirtingi charakteriai, skirtingi likimai. Kad būtų pikantiškiau, autorė parinko ir skirtingus požiūrius į seksą: mergina, kankinama frigidiškumo problemų, impotentas ir sekso gigantas.

Romaną sudaro keturios dalys – menas, seksas, meilė ir mirtis. Tokia linija vystosi trijulės santykiai: studijos aukštojoje mokykloje, kūniški malonumai, konkurencija dėl Marijos meilės ir išsiskyrimas.

Turinys pakankamai subalansuotas: knyga neperkrauta studentijos, bohemos gyvenimu aštuoniasdešimtųjų Ispanijoje – taip išvengiant aprašymų, kurie būtų suprantami ir įdomūs tik „vietiniams“. Kelią į literatūrą pradėjusi erotiniu romanu, rašytoja nepamiršta šio gyvenimo prieskonio ir apžvelgiamoje knygoje, tačiau iki pornografijos nenusiritama. Sekso trise temoje išvengusi pagundų nuklysti į pikantiškų detalių aprašinėjimus, A. Grandes išvengia ir meilės romano à la Barbara Cartland: nepasakytum, kad parašyta ypatingai, bet saldumo taip pat išvengta. Romanas pradedamas mirtimi (viename iš Madrido aukcionų vertintoja dirbanti Marija Chosė Sančes sulaukia skambučio iš Valensijos Dailės akademijoje dėstytojaujančio Chaimės Gonsaleso apie garsaus dailininko Marko Molinos Šulco savižudybę), mirtimi baigiasi ir visi trijulės santykiai (tiek tiesiogine prasme – vieno iš trijulės mirtimi, tiek perkeltine – kaip minėta, draugystė subyrėjo). Tačiau mirtis, kaip ir menas, meilė bei seksas, šioje knygoje yra tiesiog gyvenimo dalis, faktas, neturintis apibendrinančios ar egzistencinės reikšmės.

Stilius. Romanas labai primena Pedro Almodovar‘o filmus (pavyzdžiui, „Mano paslapties gėlė“ ar „Sugrįžimas“): gyvenimiška, gal kiek išsiskirianti iš bendro standarto (bet ne tiek, kad būtų neįtikėtina) istorija, kurios centre – moteris.

Pažadai: 2002 m. premiją Premio Calamo už geriausią tų metų knygą gavęs A. Grandes romanas „Permainingi vėjai“ šiuo metu verčiamas į lietuvių kalbą.

Asmeninė nuomonė. Romanas „Kartono pilys“ – tai minorinis pasakojimas apie meilę, kuri, kaip ir visi pasakojimai apie meilę, yra svarbesni pasakotojui negu klausytojui (šiuo atveju – skaitytojui).

Meilės trikampio istorija: ispaniškas variantas be muilo operų