Kai kas piktinasi, kad “Skaitytoj” apžvelgiamos ne naujos, o kelių dešimtmečių senumo vaikiškos knygos, kai kas tuo džiaugiasi. Šitą knygą galima priskirti ir prie senų, ir prie šviežių, kadangi pirmą kartą ji buvo išleista 1956 m., o perleista lygiai po keturių dešimtmečių. Tačiau knygos apie indėnus, spėju, visais laikais bus vienos iš mėgstamiausių žalio jaunimo temų. Žinoma, ne vien jaunimo; nusipirktą knygą pirma per popietę “prarijau” aš, o paskui ji buvo rekomenduota mano senelei ir susilaukė tikrai palankių vertinimų… Iš to galima spėti, kad kruvinų mūšių ir skalpų plėšimo čia nerasite. O ir laikai nebe tie. Naujoji Anglija jau seniai tapusi JAV, miestuose patruliuoja policininkai, geležinkeliais dunda traukiniai ir, apskritai, iki civilizacijos iš girių glūdumos – visai netoli.

Knygos šerdis – šilta, nuoširdi istorija apie du indėniukus ir du bebriukus. Indėnų odžibvėjų gentis, ir ne tik ji, vadina bebrus Mažaisiais Broliais, bebrų Giminėle už jų panašumą į kresnus darbščius žmogiukus. Nieks nežudo bebrų be reikalo, tačiau kartais indėnai juos vis dėlto medžioja dėl kailių. Jei bebras patenka nelaimėn, garbės reikalas pagelbėt. Taigi, Didžioji Plunksna, užtikęs nuo užtvankos nutolusius bejėgius bebriukus, pasiėmė juos ir parvežė savo vaikams – Seidžijai ir Šeipianui. Kol kas tegu paaugs su vaikais, o paskui, sustiprėjusius, bus galima paleisti į laisvę (bebriukus, ne vaikus). Tačiau vos nenutiko taip, kad Čiliavis ir Čikanis būtų visą gyvenimą praleidę ne gamtoje, o už geležinių virbų, ant cemento… Aišku, kad tai būtų labai nesąžininga šių mielų padarėlių atžvilgiu, todėl Seidžija ir Šeipianas vyksta į tolimą miestą, kad susigrąžintų juos abu, nors neturi nei supratimo, kaip tai padaryti, nei pakankamai pinigų. Tačiau ši knyga teigiama, ir istorija baigiasi gražiai iki graudumo… Paaiškėja, kad gerų žmonių daugiau nei blogų tiek tarp indėnų, tiek tarp baltųjų, nuoširdumas nugali biurokratizmą, pinigai – dar ne viskas, ir taip toliau.

Beje, knygos autorius – pats pusiau indėnas, rašytojas bei gamtosaugininkas (1880–1938 m.); jo globotuose miškuose stovi jo vardo – Pilkosios Pelėdos – trobelė. Kino filme “Grey Owl”, pastatytame pagal jo gyvenimą, pagrindinį herojų vaidino Pyrsas Brosnanas. O odžibvėjų gentis jau išnykus…

Žvėrelių ir indėnų draugams