Guy Gavriel Kay „TIGANA“

Autorius: Gintautas K. Ivanickas
Data: 2001-03-29

cover Apie knygą: Guy Gavriel KayTIGANA
Leidykla: EKSMO (2000)
Puslapių skaičius: 688

Fantasy būna įvairi. Tai mes jau supratome, išmokome skirti pelus nuo grūdų, išmaišėme fantasy jūrą skersai ir išilgai - nuo nenugalimų barbarų iki galingų magų, nuo atlapaširdžių hobitų iki burtininkę pamilusio raganiaus. Ir štai, kai mes, regis, jau viską perskaitėme, sudėliojome į lentynėles, atėjo "Tigana" ir paplekšnojo mums per petį. Mes atsigręžėme… Ir nebeįstengėme nusukti akių į šalį.

G.G. Kay parašė nepaprastą knygą, labai nevienareikšmišką, labai keistą ir neįtikėtinai nuostabią. Upė, vardu "Tigana" prasideda aukštai Avantiūrinės Prozos kalnuose, teka per šimtametį Gotikinių Romanų mišką, per Istorinių Knygų slėnį, prateka po Romano-Kelionės tiltu, tačiau įteka, kaip tai bebūtų keista į fantasy jūrą, nors šis romanas - anaiptol ne "tradicinė fantasy".

Tiesa, pats siužetas puikiausiai tenkina žanro reikalavimus. Piktasis burtininkas užkovoja Tiganos karalystę. Norėdamas atkeršyti už savo sūnaus mirtį jis ne tik iki pamatų sugriauna karalystės sostinę, tačiau ir meta užkeikimą: niekas dabar negali nei įsiminti, nei ištarti prarastąjį šalies vardą, tik tie, kas gimę Tiganoje. Ir kai numirs paskutinysis iš jų, niekas niekuomet nebeatsimins, jog buvo tokia šalis. Tiganos gyventojai tampa tremtiniais savo pačių karalystėje - nebėra Tiganos, nuo šiol tai tik maža provincija, vadinama Žemąja Korte.

Apskritai fantasy žanre vardams skiriamas labai svarbus vaidmuo. Nors, kai pamąstai, supranti, jog idėja ši sena, kaip pasaulis. Kiek kartų ne kažkokiame Neverneverland'e, o būtent mūsų pasaulyje atėję grobikai ar užkariautojai pavadindavo: Marijampolę - Kapsuku, Gedimino prospektą - proletariato vado vardu…

Romanas stiprus ne šia, nors ir neprasta idėja, tačiau tuo, kaip parodomi herojai. Klajojančio artisto Devino, aplink kurį ima suktis veiksmas, likimas greitai pasitraukia į antrąjį planą. Įveikęs maždaug pusę knygos sutrinki - nebeįmanoma atskirti balto nuo juodo. Žinoma, kuo puikiausiai suvoki princo Alesano kilnumą, burtininko Alberiko bailumą, papuolusios į keistus savo meilės spąstus Dianoros nevilties gilumą… Tačiau G.G. Kay sugebėjo pateikti viską taip, jog nevalingai simpatizuoji tam veikėjui, apie kurį tuo metu skaitai, nesvarbu, ar tai princas Alesanas, ar burtininkas Brandinas. Žmonės šioje knygoje elgiasi ir veikia būtent kaip žmonės, o ne kaip tipažai.

Taigi, gėris, be abejo, triumfuoja. Alesanas nugali. Tačiau kažkodėl ši pergalė nedžiugina. Matyt, taip atsitinka todėl, kad skaitytojas užjaučia ne tik princą, bet ir Dianorą, pamilusią savo tautos skriaudėją, na, ir patį dvasios skausmų draskomą Brandiną. Žinoma, Alesanas kovos tikslas - kilnus, o kare, kaip sakoma, visos priemonės geros, tačiau susimąsčius apie tai darosi baisoka. Jei tektų rinktis labiausiai patikusį veikėją - aš pasirinkčiau Dianorą - ji bent jau elgėsi taip, kaip jai liepė širdis.

Galbūt, aš neteisus, tačiau manęs nedžiugino princo Alesano, kuris siekia savo idėjos įgyvendinimo, nė kiek nesusimąstydamas apie žmones, pergalė. Pernelyg didelė kaina už VARDĄ. Ir kas žino, kas laukia naujai atgimusios Tiganos?

Fantasy šedevras

Komentarai

Avalon 2001-09-20 09:01:22
Liudna ir nuostabi knyga. Mane suzavejo tokie idomus ir sudetingi veikeju charakteriai, gal kik primenantys Ursula Le Guin "Earthsea Trilogy"
Lina Krutulyte 2001-10-21 13:00:54
Pirmas skyrius buvo geras ir greitas, beveik pradejau tiketis, kad knyga bus jega. Deja, antras - "Dianora" jau plaukia i pievas, o apie likusius neverta net sneketi.
Kiekvienas, net pats nesvarbiausias veikejukstis butinai turi galybe jausmu ir minciu, kurias nepraleidzia progos isdestyti, kai tik ateina jo eile nuveikti kazka nelabai reiksmingo. Veiksmas taip nusitese, kad vis ziurejau, kiek dar puslapiu liko skaityti. Atrodo, autorius savo nelaimei dave kazkam paskaityti pirmaji skyriu ir buvo taip isaukstintas, kad nusprende buti dar nuostabesnis ir sugadino visa likusi kurini "nuostabiais" aprasinejimais. O man juos beskaitant tapo aisku, kad autoriukstis pats nebezino, ka jis nori pasakyti, ir kieno puseje jis is tikro yra.
Baisiausia buvo pabaigoje: kodel Princas nesuzinojo apie savo teva, o Baerd'as - apie seseri? Man atrodo, jei jau isvirei tokia bjaurasti, tai buk malonus ir issrebk, o ne nuskandink heroje. Dabar liko ispudis, kad autorius ne tik nemoksa (ir truputi iskrypelis), bet ir nerealus bailys. Nors tikriausiai jam paprasciausiai ikyrejo rasyti sita knyga.
Gintas 2001-10-21 21:13:03
Idomu, kaip labiau demonstruojama nepagarba autoriui - vadinat ji vardu, ar isvadinant iskrypeliu? :)
O as tik dar viena karta isitikinu, kad jei tik knyga bent kiek savitesne, Linai ji nepatiks.
Bet koks emocinio plano vystymas - "seilejimasis",
kazko nesuprato - autorius "nemokejo isaiskinti"... :(
Lina Krutulyte 2001-10-21 21:35:39
Kur cia savitumas? Cia paprasciausias laiko gaisimas, gilinantis i net autoriui neidomius dalykus. boring Raso, kas ant seiles uzeina, ir rasydamas ziovauja. Uz tai idomius dalykus praleido.
O del iskrypeliu - kodel jis visa laika apie zydruosius kalbejo? Susidare ispudis, kad tokiu tame pasaulyje daugiau, negu normaliu.
Kas dar uzkliuvo: personazai snekasi "bajeriais" - visa laika pokstauja, ironizuoja, vieni kitus erzina, kikena (tik skaityti vis tiek nejuokinga, kad ir kaip autorius stengiasi); arba priesingai - puola i isterija, aikcioja, murma, dejuoja, staugia, ir nesugeba pasakyti ne zodzio normaliai. O tai tikrai nera gero rasymo pozymis...
neonatus 2003-01-27 10:14:18
Uf, perskaičiau ir aš šią knygą. Ką galiu pasakyti? Per pastaruosius kelerius metus, tai tikrai geriausias fantasy romanas, kokį aš skaičiau... Vertas 10 balų, be kalbų...
bangis 2003-01-27 13:53:35
Ech, malonu girdeti, kad ne visiems shi knyga paliko toki ispudi, kaip Krutulytei :)
Lina Krutulyte 2003-02-02 14:32:40
bee
Mite 2004-04-15 15:27:25
Baisiai nuobodi. Ir negali sakyt, kad prastai isversta(skaiciau angliskai). Pagrindinis knygos motyvas lyg ir nieko, bet istesta be proto. iiiiissssssstessssssstaaaaaaaaaaaaaaa.
kwietkelis 2005-05-09 19:23:48
Labai patiko. Nesiimsiu nei lyginti su kuo nors, nei gincytis su tais, kuriems ji pasirode ir nuobodi, ir ne kaip parasyta: knyga tikrai verta demesio, gal tik ne visiems pagal skoni. Idomus ir gilus charakteriai, savitas pasaulis (net jeigu ir paremtas Italiskuoju Renesansu ar Viduramziais), grazi ir ne-seiletai jausminga istorija, kuri palieka skaidru liudesi sirdyje (o toki liudesi labiausiai megstu).
Scooby 2009-11-20 20:01:13

Susidomejau,gal kas zino ar yra lietuviskai isleistu sio autoriaus knygu?

Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.