Hans Ulrich Rudel „STUKA PILOT“

Autorius: Aivaras Kriščiūnas
Data: 2002-05-20

cover Apie knygą: Hans Ulrich RudelSTUKA PILOT
Leidykla: Ballantine Books (1963)

II-ojo pasaulinio karo tema yra išnarstyta iki kaulelio ir grožinėje, ir istorinėje, ir atsiminimų literatūroje. Tačiau, kaip žinia, istoriją rašo nugalėtojai, ir ypatingai mums, tiek laiko gyvenusiems karą laimėjusioje Tarybų Sąjungoje, visais įmanomais būdais buvo pateikiamas gana kategoriškas ir vienpusiškas požiūris. Todėl man buvo ypatingai įdomu perskaityti šią knygą – II-o pasaulinio karo vokiečių lakūno H.U.Rudelio atsiminimus.

Rudelį daug kas tituluoja pačiu žymiausiu II-o pasaulinio karo lakūnu ir ne tik lakūnu, o aplamai žymiausiu Vokietijos kareiviu. Per savo karjerą jis sunaikino apie 500 tankų, virš tūkstančio krovininių automobilių, traukinių ir kitokių transporto priemonių, nuskandino kelis laivus, o taip pat numušė 7 naikintuvus (skraidydamas su bombonešiu). Rudelis buvo apdovanotas visais įmanomais ordinais ir medaliais, o pritrūkus apdovanojimų jo pasiekimams įvertinti specialiai jam buvo įsteigtas aukščiausias Vokietijos karinis apdovanojimas – “Auksiniai ąžuolo lapai su kardais ir briliantais geležinio kryžiaus riterio kryžiui”. Ir greta to iki pat šių dienų jis vadinamas įsitikinusiu nacistu, kariavusiu iš idėjos, iki pačios karo pabaigos užtikrintu savo teisumu. Manau jau vien šie faktai daug kam turėtų sukelti susidomėjimą.

Rudelis perėjo visą karą, nuo pat 1939 m. Lenkijos užpuolimo iki galutinės Vokietijos kapituliacijos. Jis skraidė su pikiruojančiu bombonešiu Ju-87 “Štuka” ir didžiąją dalį savo kovinių skrydžių atliko Rytų fronte. Kaip ir dažnai pasitaiko, pačioje pradžioje jo sugebėjimų niekas nevertino, iki Rusijos užpuolimo Rudelio net neleisdavo į kovines užduotis. Tačiau vėliau jo talentas greitai atsiskleidė, jis tapo eskadrilės vadu, dalyvavo visuose pagrindiniuose mūšiuose ir visuomet atsidurdavo “karščiausiuose taškuose”. Knygoje aprašoma Leningrado blokada, mūšiai prie Maskvos, puolimas pietuose ir Stalingrado šturmas, Kursko mūšis, vokiečių traukimasis ir kova dėl sąjungininkų – Rumunijos, Vengrijos, ir galiausiai Berlyno gynyba.

Ši knyga – puiki proga pamatyti karo eigą Vokietijos kareivių akimis. Mane asmeniškai nustebino kaip lengvai ir beveik be jokio pasipriešinimo vokiečiai žygiavo per Rusiją pirmaisiais karo metais. Pradžioje net neatrodo, kad čia vyksta karas – atskiros kovinės operacijos aprašomos be didelių emocijų, tarsi pašalinio stebėtojo, kuris sprendžia įvairias taktines užduotis, žvilgsniu. Kareiviai daugiau panašūs į kokios nors įstaigos tarnautojus, kuriems didžiausias priešas ne rusai, bet nuovargis ir šaltis. Lakūnai skrisdami dar randa laiko pasigrožėti gamtos vaizdais, laisvalaikiu rengia futbolo ir ledo ritulio varžybas. Ir nuotaikos iš esmės pasikeičia tik Kursko mūšyje. Čia jau ir vokiečiai pajunta, kad jie iš tiesų dalyvauja kare. Rusai jau įgavę žymią kiekybinę persvarą, ir net sėkmingos karinės operacijos padėties fronte nebekeičia. Rudelio eskadrilės aerodromas pastoviai puolamas, vienas po kito žūsta seni jo bendražygiai, kareivių gretose atsiranda nusivylimas ir abejingumas – bombonešių antskrydžių metu jau niekas nebebėga į slėptuves, o miega savo palapinėse, ir kaip Rudelis sako: "mes likę “seniai” pasižiūrėję į kalendorių jau galime daugmaž pasakyti, kada ateis ir mūsų eilė".

Tačiau Rudelio eilė taip ir neatėjo, nors daugybę kartų jis buvo atsidūręs visai šalia mirties - pamuštas, degantis lėktuvas pikiruodavo žemyn pačiose netinkamiausiose vietose, bet jam kažkaip pavykdavo lėktuvą sėkmingai nutupdyti ir pasiekti saviškius. Štai vienas toks nutikimas:

Rudelis nusileido priešų pusėję, kad paimtų numušto lėktuvo įgulą ir čia jo lėktuvas įklimpo į purvą. O tuo metu link jų jau pasileido rusų pėstininkai. Taigi, keturi lakūnai (su Ju-87 skrenda du lakūnai – pilotas ir šaulys) metė savo lėktuvus ir puolė bėgti maratoną link fronto linijos. Ir kai atrodė, kad jie jau pradeda atsiplėšti nuo besivejančių rusų, kelią jiems pastojo pusės kilometro pločio, pilna plaukiojančių ledo lyčių Dniestro upė. Kitos išeities nebuvo - tik plaukti. Rudelio šaulys nuskendo, bet rusai pasiliko kitame krante. Ir kai atrodė, kad jau pavyko išsigelbėti čia jie papuolė į trijų patruliuojančių rusų kareivių rankas. Nors visi vokiečiai jau buvo beveik be jėgų Rudelis, nutaikęs momentą, metėsi į šoną ir vėl pasileido bėgti. Čia prasidėjo antra gaudynių dalis, Rudelis bėgo, slėpėsi, vėl bėgo bet galiausiai šias lenktynes dėl gyvybės jis laimėjo.

Knygoje galima rasti ir kurioziškų, juokingų nutikimų, lakūnų kasdieninės buities aprašymų, bet vis tik daugiau koncentruojamasi ties karinėmis operacijomis – vietomis knyga primena tiesiog kovinių skrydžių dienoraštį. Žinoma, dažniausiai tai sėkmingos operacijos, yra keletas tiesiog fantastiškų pergalių, kartaia net imi galvoti, ar čia Rudelis nepagražina teisybės. Na, bet šiaip ar taip skaičiai kalba už save – Rudelio pasiekimų užtektų dar daugeliui panašių istorijų.

Atskiri skrydžiai aprašyti gana detaliai – aviacijos mėgėjai galės susipažinti su Luftvafės (Vokietijos karinių oro pajėgų) kovos taktika, o jos veiksmai II-o pasaulinio karo metu iki pat šių dienų laikomi vienu geriausiu close air support (kariuomenės pridengimo iš oro) pavyzdžių. Beje, rusų aviacijos Rudelis, kaip ir daugelis Vokietijos asų, nevertino – netgi zenitinius pabūklus laikė didesne grėsme negu priešo naikintuvus. Ir kaip didžiulis kontrastas jai aprašoma amerikiečių aviacija. Tie keli kartai, kai Rudeliui teko susidurti su amerikiečių naikintuvais, buvo vienos iš nedaugelio jo nesėkmių.

Politikos ir tos išreklamuotos nacistinės ideologijos knygoje nedaug ir, kas juokingiausia, kad kai kurios Rudelio mintys, galėję atrodyti šventvagiškomis anksčiau, dabar tapo vos ne visuotinai priimtina nuomone. Tiesa, kai kuriais momentais išlenda fanatiškas mastymas: Rudelis iki karo galo liko lojalus vadovybei, visais būdais gyrė Luftvafės šefą Geringą, o Hitlerį tiesiog dievino. Teisino juos dėl visų nevykusių strateginių sprendimų – čia žemesnės grandys iškraipo jų idėjas arba suteikia jiems neteisingą informaciją.

Vis tik, nesvarbu, sutikdamas su Rudelio idėjomis ar ne, skaitydamas knygą negali nesižavėti jo kovingumu. Jis tiesiog verždavosi į mūšį, skraidė net kai viena koja buvo amputuota, o kita – gipse nuo ankstesnio sužeidimo (iki lėktuvo jį tekdavo nunešti), ignoravo kelis bandymus uždrausti skraidyti, saugant jo gyvybę, nenuleisdavo rankų net beviltiškiausiose situacijose ir baigė karą taip mūšyje ir nenugalėtas - gavęs žinią apie Vokietijos kapituliaciją su savo eskadrile nuskrido ir pasidavė amerikiečiams. “Žūsta tik tas, kas susitaiko su pralaimėjimu” – užbaigė knygą Rudelis ir šis devizas puikiausiai apibūdina tiek patį Rudelį, tiek knygoje aprašomus įvykius.

Žinoma, “”Štukos” pilotas” patiks ne visiems, tačiau aviacijos ir istorijos mėgėjams ši knyga - tikras lobis.

Aviacijos ir istorijos mėgėjams

Komentarai

Gedas 2002-05-20 20:24:15
Nebloga knyga (beje, išleista ir rusiškai), nors man labiau patiko geriausiu II pasaulinio karo oro asu vadinamo Hartmanno atsiminimai (nukalė, berods, virš 300 sovietų lėktuvų) kuris, tiesa, skraidė naikintuvu Me-109, o ne "šturmoviku" kaip Rudelis.
Beje, būtent "štukos" skleidė tą smagų kauksmą, lėktuvams smingant žemyn, kuris šiurpindavo priešus ir plačiai pavaizduotas sovietų filmuose "apie karą".
Gedas 2002-05-20 20:28:47
Dar vienas "beje" - tarp vokiečių oro asų buvo vienas ir lietuvių kilmės - kapitonas Horstas Ademeit – Adomaitis, numušęs 165 sovietų ir vieną britų lėktuvus. Jis dingo be žinios 1944 rugpjūčio 8 d. rytų fronte.
Justinas 2002-05-21 06:02:58
Beje, apie kauksmą. Jį keldavo prie "Štukų" pritvirtintos spec. švilpynės ir jos buvo naudojamos kaip psichologinis atakos komponentas. Kažkurioje knygoje (ar tik ne "Lėktuvai, lakūnai ir žygdarbiai"), beje, skaičiau, kad "sovietų zenitininkų nervai pasirodė tvirtesni nei Štukų kauksmas", nors nežinia, kaip ten buvo iš tiesų...
Aivaras 2002-05-21 12:59:48
Na Hartmanas buvo naikintuvo pilotas, o čia jau visai kita specifika ir vertinimo kriterijai. Beje geriausiu asu ji skambiai karts nuo karto pavadina tik žurnalistai ir istorikai – lakūnai ir šiaip kariškiai apie ji atsiliepia ne taip gerai, o kartais netgi visai subejoja jo kaip piloto sugebėjimais. Taip Hartmanas daugiausia (352) lektuvų II-ajame pasauliniame kare numušęs lakūnas. Tačiau jo skraidymo taktika buvo labai individualistine – į oro mūšį nesivelia, sukiojasi auštybėse ir nusižiūrėjęs sau auką pikiruoja žemyn ir numuša priešui dažniausiai jo net nepastebėjus. O va štai pavyzdžiui antras ir trečias pagal rezultatyvumą pilotai G.Barkhornas (301) ir G.Rallas (275) buvo ne tik puikus pilotai, bet ir vadovai – buvo paskirti naikintuvu pulku vadais, karo pabaigoje užsiiminejo reaktyvinių lektuvu bandymais ir kovos organizavimu. Kiti pilotai nesurinko tiek pergalių dėl Vokietijos politikos geriausius kareivius nušalinti nuo kovos, kad jie nežūtų – 1943 m. W.Novotny, tuo metu pirmavusiam pagal pergalių skaičių (258), buvo uždrausta skraidyti, arba dėl staigaus pakilimo karjeros laiptais – A.Gallandas (104 pergales vakarų fronte) 1942 m. tapo generolu (jauniausias generolas visame kare) ir visų Luftvafes naikintuvų vadu. Taigi Hartmanas praktiškai buvo blogiausias tarp geriausių, todėl ilgiausiai skraidė paprastu pilotu, taip ir surinko didžiausią pergalių skaičių. Beje jei Rudelis praktiškai yra nugalėtos bet nepalaužtos Vokietijos simbolis, tai Hartmanas priešingai – karą baigė rusų nelaisvėje kur jam buvo gerokai "praplautos smegenys" ir jį pažinojusių žmonių atsiliepimais po rusų lagerių tai jau buvo nebe tas žmogus.
O dėl Horst Ademeit tai naujiena – skaičiau apie ji bet nė į galvą neatėjo apie lietuvišką kilmę. Įdomu būtų sužinoti konkrečiau kokios jo sąsajos su Lietuva.
Gedas 2002-05-21 19:26:21
Na, dėl Hartmano kaip lakūno sugebėjimų, man atrodo, neverta diskutuoti, kas iš to, kad geriausi nuo fronto nuimti vokiečių asai galėjo potencialiai numušti daugiau lėktuvų nei Erikas? Čia kalba tipo "kas būtų jeigu būtų". Tuo tarpu Hartmanas "malėsi" oro mūšiuose iki pat karo pabaigos ir sugebėjo ne tik išgyventi bet ir nukalti daugiausia sovietų lėktuvų (aišku, dėl numuštų lėktuvų "užskaitymo" galima diskutuot). Todėl Hertmanas tikrai nebuvo blogiausias tarp geriausių nes mūšiuose realiai įrodė savo talentą (ekalbu apie organizacinius gabumus), kuris, kad ir individualistinis, tik dar labiau pabrėžė jo sugebėjimus.
Kur kas svaresnis argumentas būtų, jog Vakarų fronte vokiečiams buvo kur kas sunkiau, o Hartmanas pergales pasiekė dauiausia prieš sovietus.
Beje,tą patį nuo žūties gelbėtą voiečių asą Novotny su jo reaktyvine "kregždute" sėkmingai nukalė amerikiečiai...
Dėl "praplautų" sovietų lageriuose smegenų - kiek teko skaityti žiauri neteisybė (o kad pasikeitė - tai ko nepakeistų sovietų lageriai?). Štai kam tikrai praplovė smegenis tai Stalingrade pasidavusiam vokiečių feldmaršalui Pauliui, ėmusiam agituoti už sovietus.
O dėl lietuvių Wermachte tai savo laiku rašiau apie juos referatą: be Ademeito buvo ir toks Bruno Sutkus (Bronislavas Sutkus), legendinis vokiečių snaiperis, nukovęs per 150 sivetų karininkų (už tai atsėdėjo lagery), be to, tarp nedaugelio sugebėjusių prasiveržti iš “Stalingrado katilo” vokiečių dalinių, buvo ir lietuvių batalionas. Žodžiu, visur pilna tų lietuvių...;)
Aivaras 2002-05-22 08:25:20
Taip Gedai, ką tu sakai tiesa, bet matau kad tu ne visai mane supratai. Aš nesiruošiu skaičiuoti kas būtų jeigu būtų – tada pateikčiau visai kitus pavyzdžius, yra pilotų kurių skristų misijų ir pasiektų pergalių santykis netgi artimas vienam, kai pas Hartmaną ir daugelį kitų asų jis žymiai mažesnis. Tačiau pilotas skrenda ne tam, kad numuštų kuo daugiau lėktuvų, bet kad įvykdytų paskirtą misiją – ir čia Hartmanas buvo individualistas blogąja prasme – praktiškai užsiiminėjo free hunting'u. Kas iš to kad tu numuši kelis lėktuvus, jeigu tuo metu kol tu skraidei aukštybėse rinkdamasis taikinį priešai numušė dar daugiau saviškių, arba kas geriau ar nubaidyti priešo naikintuvus jų nenumušus ar vieną kitą numušti, bet jau po to, kai jie sutrukdė bombonešiams, kuriuos turėjai eskortuoti ir t.t. O mano pateikti pavyzdžiai ir dar nemažai kitų lakūnų, numušusių 250-300 lėktuvų irgi malėsi visą karą ir nors numušė mažiau, tačiau jų dėka kiti pilotai numušė antra tiek ir buvo sėkmingai įvykdomos misijos, kai tuo tarpu Hartmanas krovėsi tik asmeninę sąskaitą.
Kitas dalykas, kad ir grynai oro mūšyje Hartmanas toli gražu nebuvo labai stiprus. Jo naudojama taktika – klasikinis boom'n'zoom yra lengviausias ir saugiausias būdas pasiekti pergalę. Skraidai viršuje, pamatai priešą, tada pikiruoji ir priartėjęs šaudai, o po to stačiai kyli į viršų ir kartoji iš pradžių. Hartmanas kaip tik turėjo puikų regėjimą ir gerai šaudė, ko dėka buvo beveik idealiai įvaldės šią taktiką, kuri ir nešė jam pergales. Tačiau tai tik nedidelė oro mūšio dalis, o kitką daryti Hartmanas vengdavo.
Taip kad be jokios abejonės Hartmanas buvo labai geras pilotas, tačiau gana vienpusiškas – todėl ir pavartojau išsireiškimą blogiausias iš geriausių – visą karą ir tedarė vienintelį dalyką kurį mokėjo. Tuo tarpu jei pažiūrėsime į kitus pilotus, kurie numušė tik šiek tiek mažiau, tačiau greta to buvo puikūs flight lyderiai, dalinių vadai, išugdė kitus pilotus, prisidėjo prie lėktuvų tobulinimo ir t.t. – tiek jų sugebėjimai, tiek atnešta nauda daug didesni.
O dėl "praplautų smegenų" – na aišku už rusus jis agituoti nepradėjo, bet kiti pilotai Rallas, Steinhoffas sakė, kad iš lagerių jis gįžo palaužtas ir visai nebe tas žmogus, kurį jie anksčiau pažinojo.
O tą referatą dėl lietuvių dar turi? Ir šiaip čia jau truputi darosi off topicas, gal galėtume pabendrauti private – mano meilas kub@takas.lt, gal turi duomenų apie lietuvių pilotus rusų armijoje?
Gedas 2002-05-22 16:21:45
Nu, aš nesakau, kad Hartmanas buvo universalumo įsikūnijimas..;) Bet kartais man atrodo, prieštarauji pačiam sau:
"ir grynai oro mūšyje Hartmanas toli gražu nebuvo labai stiprus. Jo naudojama taktika – klasikinis boom'n'zoom yra lengviausias ir saugiausias būdas pasiekti pergalę"
O ar lengviausiai ir saugiausiai pasiekti pergalę kaip tik ir nėra genialumno požymis? Beje, skaitei rusiškąją "Lučij asvtoroi mirovoi"? Ten daug atsakymų į tavo priekaištus Hartmanui, dabar nelabai turiu kada perpasakot kontrargumentus. Ok, referatčiką atsiųsiu, nors ten ne kažin kas.
Aivaras 2002-05-22 20:27:39
Na neprieštarauju, bet tiesiog bandau kalbėti glaustai, mat iš tiesų visą tai reiktų aiškinti ilgai ir leistis į oro mūšio taktikos subtilybes. Lengviausias ir saugiausias nelygu geriausias – mat jis nėra greičiausias, plius saugiausias tau, bet ne kitiems tavo skrydžio nariams ir t.t. O dėl kontrargumetų – šiaip man pačiam ne kartą teko ginti Hartmaną kai kokiame aviacijos forume eilinį kartą kas nors pareikšdavo, kad jis visai nemokėjo skraidyti (aviacijoje čia tokia pati amžina fleimo tema kaip fantastikoje Tolkienas ar Žvaigždžių karai). Bet lygiai taip pat negaliu susilaikyti ir kai pasižiūrėjus vien į skaičius jis pradedamas vadinti asų asu, pačiu geriausiu visų laikų pilotu ir panašiai – toks jis tikrai nebuvo.
Gedas 2002-05-22 20:39:50
Nu, gal nesiginčykim dėl to Hartmano, nes matau, kad nuomonės šiaip iš esmės sutampa - nevadinu aš jo asų asu, paprasčiausiai galma pavadinti tiesiog rezultatyviausiu sovietų lėktuvų medžiotoju, jei kam nors labai nepatinka... Nors, menu kažką ir dėl to pat Rudelio - kad ir išpūstas burbulas truputį, per daug jam priskaitydavo tikslių bombų pataikymų, nors be jo bombarduodavo ir kiti "štukistai".
Šiaip jai mėgsti karo metų prisiminimus rekomenduoju, mano galva, vieną geriausių saitų apie II pasaulinį karą: http://www.battlefield.ru
Va ten tai tikrų perliukų pasitaiko, pvz. artileristo prisiminimai kaip jie sudrapalino saviškių tankų koloną ir t.t. Yra lakūnų atsiminimų skyrius, tarp jų ir su il-ais skraidžiusių.

P.S. O apie Michaelį Vitmaną teko girdėti?
Aivaras 2002-05-23 20:28:59
Kas dėl skaičių dirbtinių padidinimų tai gali būti – bet šiaip čia įprastas dalykas visose kariaujančiose pusėse ir proporcijos vistiek išlieka tos pačios, o priedo pas vokiečius ir suomius kaip tik ta buhalterija buvo tiksliausia. Nors kad tuo butų kaltinamas konkrečiai Rudelis tai man neteko girdėti, šiaip ar taip jo pranašumas toks didelis (antroje vietoje esantis Anton Hubsch sunaikino 120 tankų) kad vistiek situacijos nė kiek nekeistų. O vat ryškiai pirmauja šioje srityje vėl tas nelemtas Hartmanas - yra rusų darytas jo pergalių palyginimas su rusų lėktuvų praradimais, kur iš viso prieita išvados, kad dauguma jo pergalių tik popieriuje. Na bet nors kaip jau sakiau tam tikras prirašinėjimas gal ir buvo, bet užtenka paskaityti tuos kaltinimus prirašinėjimu, melavimu ir panašiai, kad suprastum kas yra kas – kaltina vokiečius, kad neaišku iš kur paėmė vienus ar kitus skaičius, o patys savo atseit teisingus skaičius irgi iš dangaus nuleidinėja, iš vienetinių atvejų daro apibendrinimus, o neparankius faktus pamiršta ir t.t.
O va Vitmano negirdėjau – kas liečia II-ą pasaulinį karą aš domiuosi pagrinde aviacija, bent tarp žymiausių pilotų tokio nepamenu.
Gedas 2002-05-23 21:49:50
Nea, jis nepilotas, jis tankų asas buvo.:)
Saulius 2003-02-18 13:35:12
aga, Michael Wittman pilotavo tanka T - VI H ;)
Wehrmacht 2003-06-09 16:31:03
Jis pilotavo tigra kiek zinau net per Discovery rode
Gedas 2003-06-09 17:19:07
Visų pirma - Wermacht, o antra - T-VI kaip tik ir yra vadinamasis "tigras".
O Michaelis Witmannas karjeros pradžioje "pilotavo" ir tokius "nugeibėlius" kaip
savaeigis šturmo pabūklas StuG III ir tankas Pz Kpfw III (T-III).
Vita 2003-06-10 14:23:34
Kaip germanistė galiu patvirtinti, kad tikrai Wehrmacht. :)
Gedas 2003-06-10 15:18:34
Hm, panašu, kad dėl "Wehrmachto" buvau neteisus-su germaniste nesiginčysiu...:)
Atrodo, "Wermacht" forma naudojama dažniausiai angliškose, prancūziškose ir itališkose transkripcijose, nors, kad ir keista, nemaža dalis vokiškų tinklapių ir naudoja šį terminą.
Gedas 2003-10-23 13:28:17
Štai čia rusų karo istorijos mėgėjai "sudirbinėja" Rudelio memuarus.
http://vif2ne.ru/nvk/forum/0/co/639805.htm

O pastaruosius, beje, norintys gali rasti čia:
http://militera.lib.ru/memo/german/rudel/index.html
Gedas 2004-08-13 11:25:36
Pasirodo, Vokietijoje išleista legendinio lietuvių kilmės vokiečių snaiperio Broniaus (Bruno) Sutkaus atsiminimų knyga (dienoraštis):
https://ssl.kundenserver.de/deutscher-buchdienst.de/index/index_buecher9.htm?=4504.html
generolas 2006-03-03 19:26:26
Hartmanas yra geriausias visų laikų asas!!!Rudelis dar aukščiau,jis geriausiai įkūnija didvyrį.
Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.