Hašek Jaroslav „ŠAUNIOJO KAREIVIO ŠVEIKO NUOTYKIAI PASAULINIAME KARE“

Autorius: Krekas
Data: 2005-01-17

cover Apie knygą: Hašek JaroslavŠAUNIOJO KAREIVIO ŠVEIKO NUOTYKIAI PASAULINIAME KARE
Leidykla: Vaga (1998)

"Didiems laikams reikia didžių žmonių. Esama nežinomų kuklių didvyrių, kuriems neteko Napoleono garbės ir garso. Bet jų asmenybė patyrinėjus užtemdytų paties Aleksandro Makedoniečio šlovę. Šiandien Prahos gatvėse galite sutikti vyriškį padėvėtais drabužiais, kuris nė neįtaria, kokia jo reikšmė naujųjų didžių laikų istorijoje. Eina tyliai savo keliu, nieko nekliudydamas, ir nesustabdo jo žurnalistai, nepaprašo interviu. Jeigu paklaustumėt, kuo vardu, jis paprastai ir kukliai atsakytų jums: "Šveikas..." Ir iš tiesų šis tylus, ramus, nekrintąs į akis vyriškis yra ne kas kitas, kaip senas šaunusis kareivis Šveikas, narsusis didvyris, kurio vardas austrų laikais skambėjo visų Čekijos karalystės piliečių lūpose, kurio šlovė neišblėsus nė mūs respublikoje. Nepaprastai myliu šaunųjį kareivį Šveiką ir, atpasakodamas jo nuotykius pasauliniame kare, esu įsitikinęs, kad visi pajusite prielankumą šiam kukliam nežinomam didvyriui. Jisai nepadegė deivės šventyklos Efese kaip anas kvailys Herostratas, panoręs patekti į laikraščius ir mokyklinius skaitinius.
Ir to pakanka.
" (5 p.)*

Ar to iš tikrųjų pakanka, kad pajustum palankumą žmogui, nežinau, tačiau esu tvirtai įsitikinęs, kad tereikia pasakyti "Šveikas", kad visi suprastų, apie ką šnekama. Be abejo, tai paprastas čekų kareivis, kuris į visus jo atžvilgiu metamus pasipiktinimus neapsimesti idiotu, ramiu veidu atsako - esu oficialus idiotas. Tai patvirtino net teismo gydytojų komisija, susidėjusi "iš trijų nepaprastai rimtų žmonių, be to, kiekvieno iš jų pažiūros buvo priešingos kitų dviejų pažiūroms. Čia buvo atstovaujama trims skirtingoms psichiatrijos mokykloms" (27 p.). Šiuo klausimu jie sutarė: "išėjus Šveikui, trijų kolegija padarė bendrą išvadą, kad Šveikas, remiantis visais gamtos dėsniais, atrastais žymių psichiatrijos mokslininkų, - idiotas. <...> Josefas Šveikas yra visiškas psichinis bukaprotis ir kretinas iš prigimties, kaip matyti iš jo pareiškimo "Tegyvuoja imperatorius Pranciškus Juozapas Pirmasis!" To visiškai pakanka nustatyti Josefo Šveiko, kaip aiškaus idioto, psichinę būklę" (29 p.).

Pats Jaroslav'o Hašek'o romano pavadinimas "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare" pasako apie ką bus knyga. Tereikia pridurti, kad karas yra pirmasis pasaulinis, o prieš šį karą J. Šveikas (visur toliau vadinsime kaip ir pats autorius - tiesiog Šveikas) šunims mišrūnams padirbinėjo kilmės dokumentus, taip užsidirbdamas pragyvenimui. Be to, kad puikiai išmanė šunų veisles, jis, kaip ir kiekvienas čekas, neįsivaizdavo gyvenimo be alaus ir nors nebuvo girtuoklis, tačiau teisybės dėlei reikia paminėti, kad, kaip pats sako, "Sykį per vieną naktį apsilankiau dvidešimt aštuoniose vietose, bet savo garbei turiu pasakyti, niekur negėriau daugiau kaip po tris bokalus alaus" (37 p.). Nuo pašnekovo Šveikas niekada nieko neslepia ir į visus klausimus atsako tiesiai. Požiūris į gyvenimą labai paprastas - valdžia visada teisi, todėl niekada ja nesiskundžia ir netgi pritaria jai. Šveikui visada gerai, visur mato tik teigiamus dalykus. Galima būtų sakyti, kad yra totalus optimistas, tačiau, skaitant šio veikėjo nuotykius, tas optimizmas tampa juoku pro ašaras: šis kareivis sutinka su viskuo - su bet kokiu absurdu, su bet kokia tvarka, net jei ta tvarka labiausiai kenkia jam pačiam. Žodžiu, tikras idiotas!

Spėju, kad gyvenime tokių kvailių nepakęstume, tačiau romane Šveikui simpatizuojama, nes jis viską daro iš širdies. Ir ne veikėjo kaltė, kad jis yra tikras nelaimėlis: jeigu kažkam turi kliūti ar kažkas turi įkliūti, tai būtinai Šveikas ("Apie tai sužinojęs, jis sušaukė mus visus, išrikiavo ir liepė kiekvienam dešimtam išeiti priekin. Aš, savaime suprantama, buvau dešimtas"; 19 p.). Jo iniciatyvos geriausiu atveju yra idiotiškos ("Ženkite penkis pirmyn ir penkis atgal./ Šveikas žengė dešimt./ - Aš gi jums liepiau, - tarė daktaras, - žengti penkis žingsnius./ - Man negaila poros žingsnių viršaus, - atsakė Šveikas"; 33 p.), blogiausiu atveju atsisuka prieš jį patį. Šveikas laikomas simuliantu, tinginiu, melagiu, kenkėju, tačiau jį visada išgelbsti geras, nekalto avinėlio, vaiko, nesuprantančio, ką negero daro, žvilgsnis, prieš kurį neatsilaiko joks inkvizitorius ir kuris veda iš proto vyresnįjį leitenantą Lukašą. Negi atsilaikysi prieš idiotą?!?

Dar viena savybė, kuri būdinga kvailiams ir kuria pasižymi Šveikas, - visažinystė: jis žino, kaip buvo seniau, kas bus ateityje (teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad nuspėti įvykius jam sekdavosi neblogai). Šveikas visuose pokalbiuose turi ką pasakyti: tai kokią nugirstą istoriją papasakoti, tai savo patirtimi pasidalinti (kartą ten ir ten arba kai aš tarnavau tokiame ir tokiame pulke...). Ir jeigu šios istorijos romano pradžioje (kokius 300 p.) puikiai tinka absurdo atskleidimui, tai galiausiai pradeda pabosti. Romane keičiasi ir pats Šveikas - iš hiperbolizuoto idioto virsta paprastu žmogeliu iš liaudies, kurį Josef Lada, iliustravęs originalų šios knygos leidimą, apibūdino taip: "Geranoriškas veidas, rami išraiška, iš kurios matyti, kad "smegeninė netuščia", bet prireikus gali apsimesti kvailiu" (690 p.). Ir tas absurdas, dėl kurio skaitant iš juoko trykšta ašaros, tampa (pa)prastomis humoreskomis, kurios daug silpnesnės negu idiotiškas Šveiko nuoširdumas, kai jis šaukia: "Aš ne simuliantas ponai! - gynėsi Šveikas. - Aš tikrų tikriausias idiotas." (34 p.). Kai supranti, kad būti sunku net idiotui, nes reikia įrodinėti, kad nesi "kupranugaris". Tačiau A. Škėmos romano "Balta drobulė" epigrafas "palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausi žmonės žemėje" tinka ir čia: Šveikui, kaip minėta, visada ir viskas yra gerai.

Knyga "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare" yra klasikinis romanas, t. y. ilgas, pilnas smulkmenų, kuriame svarbiausia ne veiksmas, o mintis. Žinau, kad yra žmonių, kuriems šis kūrinys yra gyvenimo biblija: parodanti gyvenimo absurdą, atsiverčiama, kai viskas juoda ir nuobodu, ir, kaip biblija, skaityta ir nuskaityta. Žinau, kad yra ir kitų, kurie nebaigė skaityti Šveiko nuotykių. Jų argumentai paprastai būna: taip, joje yra juokingų vietų, tačiau galiausiai užknisa ilgi nuobodūs pasakojimai, kai veiksmo mažai, o "filosofijos" per akis. Tiesą sakant, aš knygą įveikiau irgi tik iš trečio karto (beje, abu kartus mečiau skaityti toje pačioje vietoje), o susižavėjau romanu, kai pradėjau pastebėti gyvenimo absurdą. Po to Šveiko nuotykiai tapo viena juokingiausių kada nors skaitytų istorijų, kurioje reikia mėgautis kiekvienu sakiniu, mintimi, ir sekti ne veiksmą, o suprasti tekstą tarp eilučių. Tada randi tokių perlų, kad gali cituoti romaną ištisai: "... pralinksmėjo tik įėjus Šveikui, mat jisai, įžengęs į smuklę, užsisakė juodo alaus su tokia pastaba:/ - Vienoj šiandien taip pat gedulas" (9 p.), "- Aš nekaltas, aš nekaltas! - kartojo pasišiaušėlis./ - Jėzus Kristus taip pat buvo nekaltas, o vis dėlto Jį nukryžiavo. Argi kam nors kada nors rūpėjo nekaltas žmogus?" (19 p.), "Vėliau, vaizduodamas savo gyvenimą beprotnamy, Šveikas negalėjo atsigirti:/ - Iš tiesų nežinau, kodėl tie pamišėliai taip širsta, kad juos ten laiko. Ten žmogus gali nuogas šliaužioti ant grindų, staugti šakalu, šėlti ir kandžiotis. Jeigu kas nors tą patį išdarinėtų gatvėje, žmonės neatsistebėtų, o ten - paprasčiausias daiktas. Ten tokia laisvė, kokios ir socialistai nesapnavo. <...> Kiekvienas ten galėjo postringauti, kas jam kvoštelėdavo į galvą, tarytum parlamente" (29-30 p.). Tada knygos pabaiga būna ne tik netikėta (ta prasme, kad romanas staiga nutrūksta, nes J. Hašek'as mirė nespėjęs jo pabaigti), bet ir apmaudi - Šveikas galėjo ir toliau keliauti po Europą bei savo idiotizmu pasakyti daugiau negu protingi išvedžiojimai.

Pabaigoje apie šio romano leidimus Lietuvoje: pirmą kartą apie šaunųjį kareivį Šveiką skaityti lietuviškai galima buvo 1932 m. (tada buvo išleistas sutrumpinta variantas); visas vertimas pasirodė 1956 m. (deja, nieko apie juos negaliu pasakyti, nes nemačiau nė vienos šių knygų). Skaityti teko du vertimo variantus: bendrą K.Akelio ir A. Tiešio (1987 m. leidykla "Mintis" išleido plonais viršeliais serijoje "Laisvalaikio skaitiniai" bei tais pačiais metais storais viršeliais; 1998 m. leidykla "Vaga" vertimą pakartojo - "Pasaulinės literatūros bibliotekos" serija) bei A. Grybausko (2000 m., leidykla "Tyto alba", "Klasikos" serija). Nors senesniame vertime nėra šioje apžvalgoje pradžioje cituotos J. Hašek'o pratarmės, nors man labiau patinka, kai šnekamoje kalboje vartojama "šikna", o ne "pasturgalis" (K.Akelio ir A. Tiešio "Palivecas buvo žinomas storžievis. Kas antras žodis jam išsprūsdavo "pasturgalis" arba "šūdas" vs. A. Grybausko "Palivecas buvo garsus nešvankėlis, kas antras žodis įterpiantis "šikna" arba "šūdas"), tačiau palyginus pirmus dešimt abiejų vertimo puslapių (išsamaus vertimų lyginamojo varianto nedariau) labiau patiko senesnis variantas.

Be to, jam buvo skirti papildomi pliusai už komentarus (vien ko vertas 15 komentaras: "Gaidžiais čekų policininkai Austrijos-Vengrijos monarchijos laikais buvo vadinami todėl, kad nešiojo šalmą su gaidžio plunksnomis", 696 p.), nors 2000 m. leidime komentarų irgi yra, ir originalias, tiesa, nespalvotas, Josef Lada iliustracijas ("Tyto alba" leidimą iliustravo Vitalijus Suchockis, paršiuko Čiuko autorius).

*Ši citata paimta "Tyto albos" 2000 m. knygos leidimo. Visos kitos citatos - iš "Vagos" 1998 m. leidimo.

Šveikas. Ir tuo viskas pasakyta

Komentarai

Redakcija 2005-01-17 12:00:49
Bičiuliai, jeigu kas turi senąjį "Šveiko" leidimą su originaliomis iliustracijos, pasidalinkite viršeliu, o gal net ir keliais paveikslėliais. Būsime labai dėkingi! taip
Gedas 2005-01-17 13:02:31
..leidimą minkštais viršeliais?..
Man asmeniškai knygoje kaip tik smagiausia buvo ne tiek (o gal ne tik) siužetas, kiek Šveiko pasakojamos istorijos: kaip jis redaktoriavo gyvūnijos mylėtojų žurnalui, po to kažkokia apie šlapimo rinkėją ir daug daug kitų.
paprastas as 2005-01-17 13:18:05
mano knygos leidimas 1987m, nezinau, ar ten originalios iliustracijos, bet kazkokiu tai yra. O knyga tikrai idomi ir labai savotiska. Ne kasdien turi galimybe paskaityti tokia nuotaikinga knyga. Man asmeniskai prireike vos keturiu dienu kad perskaityciau sia knyga. Jinai puikiai tinka paskaityti pries miega, tokia lengva esminga ir idomi, vercianti juoktis ir sypsotis.
Justinas 2005-01-17 13:35:08
Mano turėtas leidimas buvo melsvu viršeliu su "tradicinėmis iliustracijomis" įgytas už makulatūrą gautus "talonus". Įtariu, kad tai ir galėjo būti 1987... Buvo ir dar kažkoks rudai - geltonas senesnis. Kiek žinau, iki Suchovskio iliustracijų lietuviški leidimai ėjo su originaliomis.
Redakcija 2005-01-17 13:35:31
Bendrai - siųskit kas kokius turit, čia mes atsirinksime :)
Saulius 2005-01-17 15:00:10
1987 ir ankstesnio iliustracijos tos pacios - pas tevus yra abu variantai, tik senesnis 2 kart storesnis.
magyla 2005-01-17 15:11:01
Juk iliustracijos ir turėtų būti tos pačios, juk tose abiejose knygose Josef Lada iliustracijos. :)
Klia 2005-01-17 16:19:52
aš tai kartais naudojuosi nepamenu kurio Šveiko viršininko būdais bendrauti su žmonėmis:
"ar mėgstate gorgonzolos sūrį? ar jūsų namuose yra blakių?":]
nettro 2005-01-18 09:38:36
Per Kalėdas gavom dovanų Jeriho rožę. Ta proga visi kvatodami prisiminėm, kaip ją Šveikas apibūdino: paimi sausą karvašudį apipili vandeniu ir kai tas karvašudis sužaliuoja, ir yra Jericho rožė... santa_smiley
skaiciau 2005-01-21 19:56:50
Pritariu komentatoriui, kad ankstesnis vertimas skamba geriau nei A. Grybausko. Tai, kad dazniau naudojamas "sudas" ar "sikna" dar nereiskia geresnes vertimo kokybes. Pamenu, kad Grybauskas gyresi, jog jo vertimas bus nepalyginamai geresnis. Taciau jam dar toloka iki senojo Akelio vertimo
Akvardopijus 2005-02-23 16:18:46
Esu tas, kuriam Šveiko nuotykiai yra tarytum Biblija, nors... netiesa, Biblijos aš neskaičiau tiek kartų ir gėda net visos nesu perskaitęs. Tačiau apie Šveiką. Pirmą kartą bandžiau šią knygą skaityti kai man buvo kokį 12 metų. Matydavau kaip mano 6 metais vyresnis pusbrolis ją skaitydamas krizena. Tiesa tuo pirmuoju bandymu įveikiau gal kokį 15 lapų ir numečiau. Lyg ir juokinga buvo, bet kažkaip nelabai dar įsikirtau į tokį jumorą (suprantama... juk beveik vaikas :). Na žinoma po kokių 10metų aš vėl grįžau prie tos knygos, na ir tada ją perskaičiau vos ne vienu ypu. Nuo tada ji ir tapo mano kultinė, kurią gali skaytiti atsivertęs bet kurią vietą. Ir iš vis, aš manau, kad jei žmogui patinka Šveiko stiliaus jumoras jis yra šviesus ir optimistiškas.
Beje aš turiu tą 52-ųjų metų leidimą su originaliomis iliustracijomis. Tiesa knyga ir atrodo taip kaip priklauso daugiau nei 50m. senumo knygai atrodyti, t.y. ganėtinai nušiurus...
Balounas 2008-07-30 06:30:16

Turiu sena leidima, su originaliomis iliustracijomis. Kad netrintume ir taip suvargusios knygos,  nusipirkome nauja leidima (sita virsuje). Tos atstumiancios iliustracijos, nors jos tik kelios, sugadina puikia knyga. Originalios iliustracijos (senajame leidime) is tikruju leidzia susidaryti Sveiko paveiksla, kai tuo tarpu naujame leidime .... fui. Skaitome sena leidima ir krizename.

 

Patrė 2009-04-08 19:53:37

Su ankstesniu leidimu nėr ko lygint, senasis kur kas geresnis.

Lukašas 2011-04-15 18:14:48

Turiu rusišką leidimą su spalvotom iliustracijomis..

z.Šveikauskas 2012-02-12 10:59:41

Norėčiau nusipirkti ir jeigu nusipirksiu perskaityti.

z.Šveikauskas 2012-02-12 11:01:28

Taip pat norėčiau gauti anglų kalba

Jackau pleckau 2012-02-12 13:20:57

Kam Tamstai Šveikas anglų kalba? Vertimai į anglų dažniausiai baisesni net už pastarųjų metų vertimaus į lietuvių. Anglakalbiai nenori ir nemoka verst, nebent tik iš prancūzų ir gal dar ispanų...

marijel 2012-08-15 08:21:08

Knyga idomi, bet taip jos ir neiveikiau iki galo.MAn pradejo viskas monotoniskai kartotis , neturejau jegu skaityti.gal kada veliau paimsiu ir pasiziuresiu kitomis akimis...

marijel 2012-08-15 08:21:11

Knyga idomi, bet taip jos ir neiveikiau iki galo.MAn pradejo viskas monotoniskai kartotis , neturejau jegu skaityti.gal kada veliau paimsiu ir pasiziuresiu kitomis akimis...

senis 2012-08-23 06:50:23

pirma kart skaiciau senaji vertima , su orig. iliustrac - pabaige plyst . Tada pirkau ta kur 87 o dabar turiu ir naujausia. Sutinku su nuomone kad paskutiniam leidiny iliustracijos ne i tema ir vertimo stilius nekoks. tas kas bandis pamilt Sveika paskutinio leidinio pagalba - jam tai nelengvai duosis.
visa esme as pokomentuociau taip - jai tu pradedi ir gali skaityt Sveiko nuotikius bet kur ir bet kada , tai tavo poziuris i gyvenima jau yra susiformaves ir jis yra toks kvailokai optimistinis . Jai tu sita knyga meti 15 puslapy tai tu esi arba zydas arba siaip ziaurus / grieztas / zmogus.

Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.