Kažkada autorė sakė (cituoju iš atminties): "vat kai skaičiau S. Lukjanenko "Atspindžių labirintą", ten buvo vieta, kad Leonidas praėjo "Doom"'ą" be cheat-kodų. Tai vat aš suspaudžiau kumščius ir pasakiau: "aš irgi, aš irgi!"" (nežinantiems: "Doom"'as - vienas iš populiariausių kompiuterinių smurtinių žaidimų (3d šaudyklių); cheat-kodas - tam tikros komandos, kurios žaidimą gerokai palengvina). Taigi, Hertos neabejotina aistra žaidimams (ne tik kompiuteriniams - visokiems) šį sykį išsiliejo į fantastinę žaidybinę apysaką. Ir ne bet kokią - o virtualiosios (menamosios) realybės! Siužeto užuomazgos:

Edvinas, ilgai žaidęs visame pasaulyje uždraustą žaidimą "Drym"'as (o žaidimas uždraustas dėl to, kad žmogus tampa nuo jo labai priklausomas, kartais net miršta) patenka į komą. Jo jaunesnysis brolis Mantas nusprendžia, kad dėl visko ir kaltas prakeiktas žaidimas, todėl surizikuoja irgi pradėti žaisti, kad tik išgelbėtų brolį. Bežaidžiant paaiškėja, kad Edvinas savo noru pasiliko žaidime, pilką kasdienybę išmainydamas į spalvingą mago - diktatoriaus gyvenimą. Vienintelis kelias jį sugrąžinti atgal - nugalėti. Ar padės kas nors Mantui, ar viskas priklausys tik nuo jo apsukrumo ir miklumo?

Knygelę perskaičiau tikrai su malonumu (nors užaugti gal jau ir būtų laikas) - nenuobodus veiksmas, spalvingi veikėjai, smagus žaidimo pasaulis, besiblaškantis tarp "terminatoriškos" apokalipsės požemių ir fantasy pilių kuorų bei burtų. Neabejotinos autorės kaip RPG (vaidmenų žaidimų) žaidėjos patirties refleksijos, suteiks kiekvienam, kas yra žaidęs kompiuteriu ar kitaip, malonaus deja-vu pojūtį: veikėjas švaistosi kerais, komandom, gyvybės, gajumo, magijos taškais. Viena iš smagiausių scenų - kai Mantas atgaivina itin pavojingą būtybę, Tahelą, ir paskui paaiškėja, kad vienintelė galimybė jį sustabdyti - nuo skeleto "nuimti" visus raumenis ir taip sutrukdyti jai judėti, nes būtybė nemirtinga. O kaip buvo lengva padaryti biologinę klaidą!

Vienintelis apysakos "tačiau" - tai mėginimas įtilpti į leidyklos apimties nustatytus rėmus. Veiksmui išsivysčius atomazga tokia staigi, kad lieki it plytą kandęs. Kita vertus, autorė minėjo, kad turėtų pasirodyti antroji "Žaidimo valdovo" dalis, kuri suteiks atsakymus į iškilusius klausimus. Na, ir dar reikia porą nemielų žodžių pasakyti dėl viršelio - žinant kaip puikiai Herta piešia, "Tyrai" padarė tiesiog nusikaltimą, uždėdami tokį viršelį. Gėda jums, gėda, leidėjai!

Reziumuoju: knygutė tikrai smagi, bet tikėtis, kad ji privers vaikigalius susimąstyti, jog per daug žaisti dažnai ne į naudą (net serija vadinasi "Pavojingas žaidimų pasaulis) būtų naivu: autorė apysakoje žaidžia su tokiu azartu, kad gali tik užkrėsti, o ne atbaidyti.

Subalansuota vaikams, bet tinka visokio amžiaus žaidėjams