Jack Finney (Džekas Finėjus) romaną "Tarp dviejų epochų" parašė 1970 metais. Tai - įžymiausias jo kūrinys, knyga, kurioje pasakojama, kaip XX amžiaus 70-jų metų Niujorko gyventojas patenka į XIX amžiaus pabaigos Niujorką. Atrodytų, gana įprasta mokslinėje fantastikoje tema, bet tai tikrai nieko panašaus į, pavyzdžiui, Paulo Andersono "Laiko patrulį". Knyga man dar paauglystėje padarė labai didelį įspūdį, bet ir dabar kartais mėgstu prie jos sugrįžti.

Šiame romane yra gana įdomi detektyvinė intriga, yra meilės linija, bet tai tikrai nėra svarbiausia knygoje. Įdomi pati laiko kelionės idėja. Nėra jokių laiko mašinų, jokios technikos. Reikia tiesiog iki smulkmenų susipažinti su dominančia epocha, įsijausti į ją ir hipnozės pagalba gali ten patekti.

Didžiausią įspūdį daro patekimo į kitą epochą aprašymas, įtikina knygos veikėjų reakcija į tai, kas atsitiko. Galima gyvai įsivaizduoti, kaip atrodė XIX amžiaus Niujorkas, kokie buvo tų laikų žmonių veidai, koks buvo gyvenimo būdas, kaip gyvenimo tempas skyrėsi nuo šiuolaikinio. Vaizduotei labai padeda tai, kad autorius į knygą sudėjo senojo Niujorko, jo žmonių autentiškas nuotraukas. Finney aplamai pasižymi labai dideliu dėmesiu detalėms, to iš jo gali pasimokyti daugelis rašytojų. Jis pats yra rašęs, kad rausiasi po archyvus tol, kol įsitikina, kad visos detalės yra autentiškos (nebent ką nors teko pakeisti dėl siužeto).

Aišku, matosi, kad knyga rašyta 70-aisiais metais. Autorius, būdamas amerikietis, labai aiškiai jautė to meto pesimistines nuotaikas, nusivylimą, senųjų vertybių griūtį (Vietnamo karas, aplinkos užteršimas, jaunimo demonstracijos...) Turbūt dėl to jaučiamas toks didelis noras kažkur pabėgti, kad ir į kitą epochą, pajusti tų laikų saugumo jausmą, tikėjimą technikos galia, jos progresyvumu. Taip pat jaučiama labai didelė rašytojo meilė Niujorkui, jo žmonėms.

Šis kūrinys tikrai suteikia peno vaizduotei. Aš ir dabar kartais, eidama kokia nors Vilniaus senamiesčio gatvele, pabandau įsivaizduoti, kaip ji galėjo atrodyti prieš šimtą ar du šimtus metų, kokie žmonės ja vaikščiojo...

Yra ir knygos tęsinys, "From time to time", bet jis parašytas prabėgus porai dešimtmečių, ir, nors irgi pakankamai įdomus, yra silpnesnis už "Tarp dviejų epochų". Pastarąjį kūrinį tikrai galėčiau rekomenduoti ne tik fantastikos mėgėjams.

P.S. Redakcija nuoširdžiai dėkoja varzhai už šios knygos lietuviško leidimo viršelį!

Fantastikos klasika!