Ši karta gavo sudaužytosios (angl. "beat") vardą: bitnikų vaikystę sudaužė trečiasis XX a. dešimtmetis (ekonominės depresijos metai), jaunystę - Antrasis pasaulinis karas (atominės bombos panaudojimas). Jie išmoko gyventi šia diena ir neturėti iliuzijų, kad žmogus gali ką pakeisti. Po jų atėję hipiai manė, kad pasaulį išgelbės meilė ir taika (įdomus bitnikų ir hipių kūrybinio palikimo skirtumas: pirmieji turėjo savo literatūrą, bet neturėjo muzikos, o antrieji kūrė savo muziką, tačiau nepaliko literatūros). Bitnikai neturėjo kuo tikėti. Tačiau jie turėjo prieš ką maištauti - prieš miesčioniškumą plačiąja prasme, t. y. prieš "įsikurti sėsliai" ir "turėti, kaupti". Geriausia maišto išraiška tapo lėkimas keliu, vedančiu ir į nežinią (karti patirtis, kad nežinai, kas tavęs laukia rytoj), ir į pasaulį ("jis žinojo, kad kelias bus įdomesnis ir įdomesnis, o labiausiai priekyje, visada priekyje", 324 p.).

Šios knygos istorija prasideda 1951 m., kai J. Kerouac'as per keletą mėnesių beprotišku tempu "atkala" rankraštį apie savo margą pastarųjų penkerių metų gyvenimą. Rankraštį, kurį sudarė į apie 36 m ilgio vientisą ritinį suklijuoti mašinraščio lapai ir kurio tekstas buvo viena ištisinė pastraipa su keliais tarpais ir be jokio kablelio. Tai buvo ir idėja (išvyniotas ritinys priminė kelią), ir būtinybė (nuolatinis naujo lapo dėliojimas į rašomąją mašinėlę rašytoją blaškė, todėl buvo rastas paprastas sprendimas - lapus suklijuoti į vieną juostą). Aišku, kad tokį rankraštį spausdinti atsisakė visi leidėjai. Tik praėjus šešeriems metams, po daugelio pataisymų, padalintas į 5 dalis, "sukarpytas" į 450 puslapių rankraštį, romanas pagaliau išspausdinamas. Ir iš karto tampa kultiniu: J. Kerouac'as tituluojamas bitnikų kartos Homeru, o "Kelyje" lyginamas su "Odisėja".

Knygos forma revoliucijos padaryti nepavyko. Kiek geriau sekėsi plaukti prieš srovę stilistine prasme: autorius atmetė literatūrinės kalbos naudojimą romane ir įvedė dokumentiką (visa jo kūryba autobiografinė), naudojo sąmonės srauto techniką ir laisvąsias asociacijas, nepaisė rašybos ir skyrybos taisyklių, išplėtė tam tikrų žodžių prasmes. Vis tas noras būti kitokiu...

Turinys nebuvo toks maištingas kaip forma ir stilius. Romano siužetas - kelionės aprašymas: kelionės, kurioje stabtelėjama tik trumpam, kurioje sutinkami bei paliekami ir draugai, ir pakeleiviai, kurios kryptį gali pakeisti kad ir geras bibop'o* koncertas, kurios tikslas - bet kuri JAV ar Meksikos dalis, nes "juk kelias - tai gyvenimas." (246 p.)

Knygą sudaro penkios dalys - penkios kelionės. Apie tai, kaip gyventa tarp kelionių, romane užsimenama keliais žodžiais, nes svarbiausia - gyvenimas ant ratų. Lėkimo automobiliu aprašymas kuria intensyvaus gyvenimo jausmą: miestai ir miesteliai keičia vienas kitą - L. A., N. Y., Čikaga, San Franciskas, Denveris, Vašingtonas, Meksikas (skaitant praverstų JAV žemėlapis ar geros geografijos žinios). Jiems apibūdinti skiriama pora sakinių, kurie dažniausiai apibendrinami taiklia fraze, atskleidžiančia didmiesčio esmę, pavyzdžiui, "LA vienišiausias ir žiauriausias Amerikos miestas; žiemą ir Niujorkas palieka mirtinai nejaukaus, bet kažkur, kai kuriose gatvėse vis tiek rusena kažkokio ekscentriško draugiškumo atmosfera. LA - tai džiunglės." (99-100 p.).

Pagrindinis įvykių variklis - Dinas Moriartis, "beprotiškas gūsis", genantis į kelią. Jis negali išsėdėti vietoje, todėl neturi pastovaus darbo. Kadangi neturi darbo, todėl dažniausiai neturi ir pinigų. Kadangi "šlamančiųjų" nėra, kartais tenka pyktis ir su įstatymu: smulkios vagystės, valkatavimas. Tačiau tai neužgesina noro lėkti per Ameriką, per gyvenimą.

Negali namie išsėdėti ir draugai - "Jį stačiai iš proto varė visa šita jovalynė: džemas ant grindų, visur išmėtytos suknelės, kelnės, cigarečių nuorūkos, priskretę indai, atversto knygos - tai buvo mūsų didysis forumas. Kiekvieną dieną pasaulis dejavo, norėdamas pasisukti, o mes tęsėme siaubingus nakties tyrinėjimus." (154 p.). Kelyje jie - "gauja arabų, vykstančių išsprogdinti Niujorko"** (135 p.). Giminaičiai irgi ne ką geresni: pavyzdžiui, Selo (veikėjo, kurio vardu parašytas romanas) teta "pynė didžiulį kilimą iš visokių mūsų šeimos per metų metus sudėvėtų drabužių" (124 p.). O kiti žmonės ("normalūs") leidžia skaitytojui palyginti bitnikų pasaulėžiūrą su, pavadinkime, tradicine.

Kelionės pabaiga visada tokia pati - pesimistinė ir geriausiai atskleidžianti bitnikų požiūrį į gyvenimą: "Stojo niūri akimirka. Visi galvojome, kad daugiau nebepasimatysime, bet nesukom dėl to galvos." (207 p.).

Dar kartą pakartosiu, tai kuo pradėjau apžvalgą - tai idėjinė knyga. Ir todėl, jeigu šio romano idėjos jums nepriimtinos ar priimtinos tik iš dalies, bus sunku suprasti, kodėl ji kažkam tapo biblija. Tačiau bet kokiu atveju tai nesutrukdys pajusti šių idėjų atšvaitus - skaitant romaną, apima nenumaldomas noras sėsti į automobilį ir pajudėti į kelią. Jeigu nėra galimybės keliauti po JAV, tai "trankytis" puikiai galima ir Europoje. Ir būtinai su muzika - džiazu arba radijo stotimi "Kelyje"***.

P. S. Tai jau trečiasis šio romano leidimas lietuvių kalba. Pataisytas (t. y. pritaikytas prie šių dienų slengo). Protingi žmonės sako, kad viršelyje esančioje nuotraukoje (beje, labai gražus viršelis!) galima įžiūrėti vieną iš savaitraščio "Literatūra ir menas" redakcijos žmonių. Tačiau liapsusų išvengti nepavyko: knyga, laikoma bitnikų biblija, išleidžiama su serijos "Savaitgalio knyga" ženklu.

"Vis tiek kas nors išeis. Priekyje visada kas nors yra - juk niekas nesibaigia." (280 p.)

* Bibop'as arba bop'as - džiazo atmaina; kartu ir laisva (improvizacijos), ir turinti reguliarų (nuolatinį) ritmą (bytą) muzika.
** Primenu, kad romanas parašytas pusę amžiaus iki 2001 m. rusėjo 11 d. įvykių.
*** Jei vis dėlto keliausit po Šiaurės Amerikos žemyną, siūlyčiau grotuve turėti F. Sinatra "New York, New York", The Eagles "Hotel California", V. Kernagio ir Nedos "Kaliforniją" (originalas - H. Albert "Seems It Never Rains In Southern California") bei V. Kernagio "Santechniką iš Ukmergės" (ten, kur dainuojama "Montego bay Montego bay, santechniku aš dirbu Ukmergėj": romano veikėjai Jamaikoje nebuvo, bet iki Meksikos nuvažiavo).