Jis Žiedus išsisklaidžiusius gali

Surasti, sukviesti ir juodąja valia

Sukaustęs, sujungti tamsiam Mordore.

(vertė J. Strielkūnas)

Tai įvyko! Pagaliau ir Europos užkampio kalba - lietuvių kalba - išleista bene populiariausia praėjusio tūkstantmečio knyga, iš proto sėkmingai išvedusi daugiau nei pusę pasaulio, pradėjusi naują žanrą literatūroje, nagrinėjama rimtų dėdžių disertacijose ir jausmingai aptariama prie alaus (elio) bokalo. Visi šie epitetai priklauso John Ronald Ruel Tolkien (Džono Ronaldo Ruelo Tolkino) herojiniam epui "Žiedų valdovas". Oi, ilgas buvo jo lietuviško vertimo kelias - toks ilgas, kad visi labiau norintys jau seniai yra perskaitę arba originalą, arba vertimus į rusų kalbą. Pirmoji dalis J. Basanavičiaus kalba pasirodė tolimais 1994, antroji - 1998, na ir pagaliau, pagaliau trečioji! Bet gal metas nustoti klykauti ir papasakoti nežinantiems, kuo šis kūrinys taip patraukė milijonus (o gal jau milijardus, juk išversta į 40 kalbų!) skaitytojų?

...Dabar jau sunkiai pamenamais laikais buvo nukaldinti valdžios žiedai: devyni jų atiteko mirtingiems žmonėms, trys - pirmagimiams elfams, septyni - kalnųnykštukams, bet vieną žiedą pats sau nusikaldino blogio valdovas Sauronas. Ne bet kokį žiedą - o žiedą visagalį: jis leido valdyti visus kitus žiedus ir įgyti netramdomą galią. Prieš blogį sukilę elfai, žmonės ir nykštukai Paskutinėje sąjungoje nugalėjo Sauroną, karalius Izilduras atėmė žiedą, sugriovė jo tvirtoves. Tačiau taika nebuvo amžina - blogis atsigavo ir vėl ėmė ieškoti, kurgi dingo jo žiedas, leisiantis atgauti visą galią. O žiedą tuo metu nevisai tyčiom buvo suradęs hobitas (tokie nedidukai žmogučiai plaukuotomis kojomis) Bilbas, kuris net nenutuokė, kas per žiedas daro jį nematomu. Kai paaiškėja žiedo prigimtis - laiko buvo likę labai nedaug: Priešas jau sustiprėjęs ir pasiryžęs bet kokiais būdais atgauti savo turtą, o jam užkirsti kelią gali labai nedaug kas. Bilbo giminaičiui Frodui tenka nelengva užduotis - nunešti žiedą išmintingiesiems elfams, o vėliau - ir dar toliau. Frodo ir jo draugų kelionė nusidriekia per visą Viduržemį, temdomą baisaus karo gaisrų: žaliąsias Rohano stepes, baltuosius Minas Tirito bokštus, Morijos gelmes, Mordoro lavos dykumas...

Taip 1954 m. pirmą kartą užgimė žanras, kurio populiarumo gali pavydėti bet kuris kitas, pavadintas fantasy, grubiai nusakomas kaip "literatūrinė pasakinė-mitologinė ne mokslinė fantastika", tačiau skirtingai nuo pasakų, ji skirta jau nebe vaikams, o vyresniems. Į šį žanrą pasitraukė kažkada apleisti Merlinai, Morganos, Torai, Herakliai ir aibė negirdėtų vardų. Jame vėl visu grožiu ir galia suspindėjo magija, atgimė nematyti - neregėti pasauliai. Dž. Tolkinui, matyt, ši misija buvo priskirta iš aukščiau - kitaip kaip paaiškinti, kad Viduramžių literatūros profesorius, vieną dieną parašęs vos vieną sakinį "Kalvoje po ola gyveno hobitas", po kelių metų sugebėjo tuos pačius hobitus įtupdyti tūkstančių galvose. Nežinantiems, be abejo, reiktų pasakyti, kad "Žiedų valdovas" buvo vaikiškos pasakos "Hobitas" tęsinys, o vėliau pasirodė dar ir "Silmarilionas", veikalas, panašus į "Senąjį Testamentą", ištisa Viduržemio istorijos studija, išleista jau Dž. Tolkino sūnaus Kristoferio. Bet ir tai dar ne viskas - prieš rašydamas "Žiedų valdovą" profesorius ne tik apgalvojo pasaulį, bet ir sukūrė elfų ir gnomų kalbas, jų rašmenis (runas), kurias vėliau išmoko tuntai gerbėjų. Beje, apie gerbėjus. Pasaulyje žinomas toks poklaikis reiškinys kaip Tolkinistai - tai žmogeliai, kurie įtikėję Viduržemio dvasia tiek, kad nesigėdi vadintis elfų vardais, vilkėti jų rūbais ir netgi rengti mūšius, beje, tokių yra ir Lietuvoje ;-) .

Taigi, "Žiedų valdovas" - jau ne knyga, o reiškinys. Bet grįžkime dar ir prie knygos. Kuo gi ji žavinga? Pirmiausia - masyvumu: ištisas pasaulis, su priešistore ir poistore, nematytų būtybių gentys; antra - epiškumu ir pasakiškumu: kaip ir pridera epui, pasakojama neeilinė istorija (Žiedo karas), veikia stiprios asmenybės, aiškiai skiriama kur gėris, o kur blogis ir, be jokios abejonės, blogis susilaukia atpildo; trečia - vaizdingumu ir vaizdo poetika: čia nieko nepasakysi, tiesiog reikia perskaityti ir pamatyti ;-); ketvirta - veikėjų charakteriais: nors, kaip minėjome, yra aiškus skirtumas tarp gerų ir blogų herojų, tačiau gerieji veikėjai yra kruopščiai individualizuoti ir anaiptol ne nuobodūs; na, ir pagaliau tai, kad gigantiškų mūšių fone eina dvi plonos asmeninės linijos: mažo žmogaus, kuris privalo atlikti didelį darbą ir aplinkybių sukaustyto nelaimingo, sužaloto padaro, kuriam irgi teks labai svarbi rolė.

Tad klausimo, ar verta šią knygą skaityti turbūt net nekelsim. Jeigu jūsų sieloje dar liko vietos romantikai ir heroizmui - jūs jos nesugebėsite padėti į šoną, jeigu jūs esate senas, užkietėjęs cinikas, tai perskaitykite bent iš snobizmo - kad žinotumėte, dėl ko pasaulis pusę amžiaus eina iš proto. Beje, tokių bepročių 2001 m. šv. Kalėdų metu dar padaugės: mat beveik viso pasaulio kinoteatruose (Lietuvoje - 2002 m. sausio 4 d.) startuos pirmoji "Žiedų valdovo" ekranizacijos dalis (rež. P. Jackson) ir, deja, ateityje elfės jau daug kam atrodys kaip Liv Tyler…

Na, ir pora pastabų apie lietuviškąjį leidimą. Iš pradžių "Alma Littera" ėmėsi jo labai rimtai: vertė nors ir ne profesionalus vertėjas, bet aistringas Dž. Tolkino gerbėjas Andrius Tapinas (taip taip, tas pats, iš LNK), eiliuotus tekstus buvo paprašytas išversti puikus poetas J. Strielkūnas, parengtas originalus viršelis, naudojamas kokybiškas popierius. Viso to, deja, trečioje knygoje jau neliko - patys matote, koks košmaras vietoje viršelio, o ir popierius laikraštinis. Štai ką daro paklausos trūkumas - nors apie kokią paklausą kalba, jeigu vieną universaliausių visų laikų knygų knygynai atkakliai dėjo prie vaikiškų? Amžinas provincialumas ar tiesiog nenoras domėtis tuo, ką siūlai? Beje, gerai mokantiems anglų kalbą labai vertėtų ieškotis originalo.

P.S. "Alma Littera" nenustoja stebinti savo nepagarba šiam kūriniui: naujajame "Žiedo brolijos" (I tomas) leidime dingo žemėlapiai, įvadas apie J. R. R. Tolkieną ir "Hobito" atpasakojimas... Sveikiname leidyklos redakciją, pasižyminčia tokiais protingais sprendimais...

Reiškinys - šedevras