"Manytume, kad [ši knyga] yra neblogas bendrakeleivis sunkiame mirtingojo kelyje į būties vienovę, tačiau ne vedlys, ne mokytojas, ne pranašas, o aistringo dialogo partneris."

Citata puikiai tinka ir J. Updike "Poroms" - kontroversiškai istorijai apie gyvenimą, meilę ir netgi mirtį. 500 puslapių ištrauktas iš Gyvenimo ir pakištas po padidinamuoju stiklu epizodas, gal netgi akimirka, turi dvi prasmes. Viena - tai 60-tųjų metų JAV vidutinio miestelio veikėjų gyvenimo kasdienybės skerspjūvis, ir kita - tai bendraujančių, mylinčių ir nekenčiančių, mirštančių ir žudančių žmonių išgyvenimai, mintys ir sprendimai.

Pirmasis knygos sluoksnis nupiešia išgalvotą deguto statinę, t.y. Tarbokso miestelį (tar box - deguto dėžutė), prisiglaudusį Bostono megapolio pašonėje. Statinaitėje šauniai murkdosi romano veikėjai - viduriniosios klasės amerikiečiai. Taip jau atsitinka su mažame tūryje uždarytais žmogeliukais - visi daugmaž vieno socialinio sluoksnio nariai sukasi tame pačiame darbų ir malonumų kasdienybės ratelyje. Tarp artimai bendraujančių šeimų narių užsimezga ir vėl atsimezga ne visai šeimyniniai ryšiai, tokioje mažoje bendruomenėje skatinantys teisingas ir neteisingas paskalas. Knygos pasaulėlis, nors keliose vietose ir mėgintas atvaizduoti iš kito požiūrio taško, matomas faktiškai pagrindinio veikėjo akimis. Siužete nėra daug veiksmo, jis visas sukasi apie raibulius, sukeltus naujai į miestelį atvykusios poros, kuri turi būti perdaryta pagal miestelio standartą, t.y. suformuoti dar vieni partneriai darbui, linksmybėms ir meilės ryšiams. Naujokų ryšiai su miestelio gyventojais, pagrindinio herojaus romanas su atvykėle, jo dinamika JAV istorinių įvykių fone ir sudaro knygos esmę. Knygos viršelyje sakoma, kad tai yra amerikiečių, dar nepatyrusių seks-revoliucijos, psichologinis portretas. Matyt, taip ir yra. Vis dėlto romanas nėra istorinis epas, tai greičiau istorijos matymas vieno žmogaus akimis, per savo kasdienybę. Be tų kasdienių jausmų ir išgyvenimų romanas būtų sausas ir nuobodus smulkmenų aprašymas, koks jis ir gali pasirodyti perskaičius pirmuosius puslapius.

Knyga įdomi pasirodo tada, kai įsijauti į pagrindinį herojų, pradedi dialogą tarp savo pasaulėžiūros ir tos, kuri pateikta knygoje - jos antrame prasminiame sluoksnyje, išgyvenimuose, jausmuose, sprendimuose. Kai atsiranda su kuo sutikti ir dėl ko prieštarauti. "Porose" gilinamasi į poroje gyvenančio žmogaus pojūčius, keliami klausimai dėl teisingo poros pasirinkimo, dėl teisės būti laimingam, dėl kainos už savo laimę. Knygoje atvirai vaizduojamas asmeninis trisdešimtmečių - keturiasdešimtmečių herojų gyvenimas, persunktas seksu. Kokia vieta seksualinio pasitenkinimo pasaulyje turėtų tekti jausmams? Romanas ir yra romanas - jame atvaizduota daug vidinio pasaulio, kurio pagrindinis variklis - inercija ir rutina. Net meilužiais tampama tarsi tame pačiame rutinos kevale - pasimylėjai ir grįžai vakare pas žmoną į lovą. Smulkmeniškas kasdienybės vaizdavimas taip pat turi prasmę - kai visos dienos vienodos, kiekviena smulkmena išauga iki dramblio dydžio, nes tai vienintelis dalykas, išskyrus kitą kalendoriaus lapelį, kuriuo ta diena skiriasi nuo kitų. Visa tai susideda į egzistenciją, kurios griuvimą aprašinėja autorius savo romane. Jei skaitytojas nors kartą išgyveno jausmą, kai yra realus noras žengti žingsnį "į kairę", vien tam, kad paįvairintų be prošvaisčių pilką amžino "šiandien" dangų, manau, supras ir tai, ką šioje knygoje nagrinėja J. Updike. Aš abejoju, ar mes, paprasti mirtingieji, labai žavėsimes 60-tųjų metų amerikiečių portreto tikslumu ir hedonistinės visuomenės formavimosi tendencijomis, tačiau poros skyrybų vidinis procesas knygoje yra pateiktas įtaigiai, nors ir iš vienos pusės.

Nesiimu vertinti šios knygos nei teigiamai, nei neigiamai. Kaip ir meilė, skyrybos ir seksas - tai prieštaringas kūrinys. Galiu tik pasakyti, kad turėjau savaitei įdomų partnerį vyriškai diskusijai apie kasdienybę ir jausmus.

Apie kasdienybę ir jausmus