Jurga Ivanauskaitė „MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ“

Autorius: merihold
Data: 2006-01-16

cover Apie knygą: Jurga IvanauskaitėMiegančių drugelių tvirtovė
Leidykla: Tyto alba (2005)
ISBN: 9986164540
Puslapių skaičius: 438

Jurga Ivanauskaitė man patinka. Net kai knygos tema vadinama skandalinga ir tai savaime uždeda knygai popso etiketę. Net kai tipažai identifikuojami su laikraštienos herojais (hmm, kaip dviprasmiška kalbant apie prostitutes).

"Miegančių drugelių tvirtovę" perskaičiau per savaitgalį. Ir ką. Jurga man vis dar patinka. Su visu struktūros nebuvimu. Su savo akmenimis, sunkumais ir depresijomis. O populiari tema savaime - gi ne pelenų kryžius ant kaktos1. Atsiverti - atsitraukt negali. Dėl kriminalinių puslapių vertų detalių - skaityt sunku. Imi klausti savęs, kurių galų tau tai reikia žinoti?! Bet - daug knygoje tiesos - kur kas daugiau nei kažkada rudenį "Lietrytį" spausdintam Laimos Lavastės straipsnyje (gal prisimenat?), kur ji buvo apsimetusi prostitute ir pasakojo, kaip kai kurie potencialūs klientai pasitenkina pokalbiu iš širdies. Uhu. Kam prostitutės širdis rūpi?! O socialinių ligų kabinete "Demetra" ant sienos kaba sąrašas mašinų, kuriomis atvažiuoja "kankintojai" - tai yra tie, kurie grasina nupjauti galvą, užmušti ir t.t. Tų, kurie sumuša. Ir dar ateina į galvą plakatai, iškabinti stotelėse: "Pirkti moterį - gėdinga"… Beje, organizacijos, kovojančios su prekyba žmonėmis, kalba ne tik apie moteris: prekiaujama ir vyrais bei vaikais.

Abėcėlė pagal "Miegančių drugelių tvirtovę". Čia gali būti SPOILERIŲ!

A - absurdas. Credo, quid absurdum (est). Herojės veiksmai ir situacija neįtikina, - priimti į namus (pa)gyventi tris deportuotas prostitutes - bet... ko gyvenime nebūna. Dar suprantu pastangas lankyti Larisą ligoninėje.

B - baimė. Mona bijo visko. Net vyro, kurį kandžiai švelniai vadina Linuliu. Bijo vienatvės. Bijo depresijos. Bijo dukros klystkelių. Kitos ... herojės ... irgi bijo. Bijo vyrų, savęs, aplinkybių, smūgių. Baimė, beveik virstanti gyvuliška. Baisi knyga.

C - cinizmas. Nėra "Drugeliuose..." cinizmo kaip atsvaros infantilumui. Arba kaip antrosios jo pusės. Yra baisi nepagarba žmogui apskritai ir konkrečiam jo įsikūnijimui moteryje. Nagi šis padaras, vardu moteris, arba nekalta mergelė, arba didžiakrūtė motina žemė. O jei netelpa į šiuos rėmus - taigi prostitutė. Kekšė. Amen.

D - depresija. Ji gal ir paaiškina visus ar bent kai kuriuos herojės poelgius. Depresija - kaip liga, gydoma medikamentais, o ne kaip prastos nuotaikos ar liūdesio apraiška.

D - drugeliai. O. TAI baisiau nei nunuodyta katė su kačiukais ar nušautas retriveris. Kas bijo, supras :( Tai siaubingi padarai. Beje, niekada nebuvau "Drugelių kapinėse"…

E - Europa. Čia redukuojama iki artimiausio viešnamio teritorijos, kelių užsienietiškų žodžių, rusiškų keiksmažodžių ir asociacijos, kai norisi Lietuvą lyginti su Albanija. Bent jau prekybos moterimis srityje. O kas paneigs, kad Albanija - Europa.

F - falinė kultūra. Jei yra prostitučių, yra ir tų, kurie jas perka. Didelė tikimybė, kad jie turi ... falus. O kadangi moteris, jei ne mergelė ir ne motina, tai aišku, KAS, vadinasi...

G - gyvenimas. Nėra knygoje gyvenimo. Užtai mirties apraiškų - per akis. Atrodo, girdi, kaip spungė (visada vadinau ją sfinksu) plakasi į langą. Arba brūkšteli tau per ranką ir lieka pilkas sidabrinis brėžis - kaip pelenai. Šlykštu. Ir mirtina.

H - humoras. Emanuelė, kuri iš tiesų vardu Bronė. Bet kažkodėl nejuokinga. Nei dėl Emanuelės, nei dėl Bronės.

I - ironija. Trūksta jos. Nebent muitininko meilė. Sunku be ironijos į šią profesiją žvelgti.

J - juoda. DRUGYS, vardu Peleides. Baisu. Gal jis ir ne toks, bet aš taip matau.

K - katastrofa. Kas dažnam tautiečiui rūpi, kas dedasi už dešimčių tūkstančių kilometrų?

K - kekšė. Kiekviena, kas ne mergelė. Ir ne motina.

L - liūdesys. Liūdna knyga. Labai.

M - meilė. M - mirtis. "Man patiko mėnesių mėnesiais mirti nuo ilgatvės, o dabar, kad tiesiog mirsiu - vieną kartą ir negrįžtamai".

N - namai. Iš esmės neegzistuojanti sąvoka. Prabangus butas, vasarnamis, viešnamis, viešbutis - nėra vietos, kur jaustumeisi saugus. Ką jau kalbėti, kad būtum.

O - oras. Perskaičiuosi pusę knygos puoliau atidarinėti lango. Atrodė, kad kambary nėra ko kvėpuoti.

P - prostitucija. Mažiausiai įtikinamas kurtizanių pasaulio personažas - Emanuelė Bronė. Gal dėl to, kad nėra ribos, tarp elitinių ir neelitinių. Ir kažin ar būna laimingų prostitučių? Kažkodėl "La traviata" tokių minčių nesukelia. O štai "Drugeliai" - taip.

R - Russkoje radio. Prieš vienos herojės nuopuolį skamba RR šaukiniai. Stereotipiška. O jei būtų "Pūkas" skambėjęs?

S - stilius. Firminis Ivanauskaitės. Su nukrypimais, šalutinėm linijom. Įspūdinga herojės misija - registruoti pasaulio pabaigos žingsnius. Viskas gerai, išskyrus muitininką.

Nebent tai buvo Muitinės departamento PR akcija.

T - tuštuma. Tokia juntama - po pabaigos. Pernelyg optimistinės. Neįtikinamos. Na tai, tamsa juodžiausia prie aušrą. Bet "šiandien saulė netekės".

U - uraganas ir kitoks cunamis. Įspūdingiausias knygos herojus. Gal todėl, kad tiesiog žudo, o neprekiauja.

V - Viltis. Nėra vilties. Net jei J.I. mėgina jos suteikti. "Miegančių drugelių tvirtovė" - logiška "Pakalnučių metų" pabaiga. Pastarosios leitmotyvas "Seichas nas mozhet spasti tol'ko serdce, potomu chto nas ne spas um"2. "Miegančių drugelių" - "Palikite viltį čia įeinantieji". Mane taiso, kad "Vilties yra visada". Aš taip pat mačiau Tą Filmą3, betgi išpuoselėto cinizmo taip paprastai neįveiksit.

Ž - žlugimas. "Mir, kak my ego znali, podhodit k koncu. I bog s nim"4...

Tai koks gi reziumė? Knyga įtraukianti. Velniškai. O autoriteto nuomonė - štai ji:

"Kultinė mūsų autorė parašė vieną struktūriškai paprasčiausių savo knygų. Skaitytojų nuo to turėtų tik padaugėti, tuo labiau, kad ir pagrindinė tema dabar "ant bangos": lietuvių prostitucijos spindesys ir skurdas. Knygoje ši tema susipina su dar dviem: pasaulio pabaiga (čia mums neaktualu) bei amžiaus vidurio krize (čia mums labiau nei aktualu). Kokteilis ir meistriškas, ir pagaulus, ir nenupiginantis knygos objektų, ir pats nenusipiginantis. Įtikinau?" (Kęstutis Navakas).

Prie kiekvieno sakinio galėčiau pridėti: tai, kas čia išdėstyta: MANO asmeninė ir nekukli nuomonė. Mano.

1 - Gabrielis Garcia Marquezas "Šimtas metų vienatvės"

2 - Borisas Grebenščikovas.

3 - "Lord of the Rings"

4 - Taip pat BG.

Mizantropiška. Taip reikia.

Komentarai

Vitoldas 2006-01-16 08:47:11
Man J.Ivanauskaitės „Placebas“ sunkiai skaitėsi, nes pernelyg naivi idėja trukdė patikėti romano įtaigumu. „Miegančių drugelių tvirtovė“ persiskaitė lengviau, bet vėl tas kategoriškas juodojo pasaulio „pristatymas“ manęs nesužavėjo, juolab, kad mano pusseserė yra dirbusi prostitute užsienyje, ir nėra taip, kad visos jos, vargšės, klasta išplėšiamos iš Tėvynės rūtų darželio, visos „parduotos ir nelaimingos“. Man trūko kaip tik šitokio neutralaus požiūrio. Tokiame fone, manau, kokia tragiškos prostitutės istorijos būtų kur kas paveikesnės. Bet tai mano nuomonė. Kaip apdairiai sako recenzijos autorė – mano. Todėl ir įdomi recenzija.
Krekas 2006-01-19 13:17:28
Puiki apžvalga! bravo Panašu, kad vien dėl jos teks ir knygą perskaityti (pažiūrėt, ar apžvalgoje teisybė parašyta), nors buvau nuteikęs skeptiškai. Tiesa, nukelsiu į "Artimiausiu metu skaitytinų knygų sąrašo" dešimtuko galą. hash
merihold 2006-01-19 17:07:17
Krekai, nėra teisybės, nėr :) Tiesiog aš taip "mačiau". Kaip ten kadaise buvo užrašyta ŠMC kavinėj: aš menininkas, aš save myliu. Betgi aš ŠMC kavinę ir kitokią prisimenu, khe.
Antanas 2006-01-22 11:08:35
Blem,kas cia per plagijatas?????:)Vakar,egzam
besiruoshdamas skaiciau "Abecele pagal
Deleuza".O cia dar viena abc-ele?Blem-kaip
ishradinga....
merihold 2006-01-23 09:09:01
Načiadabar kas?! Ar po to, kai Vergilijus parašė "Eneidą", Gajus Petronijus "Satyrikoną", o Katulas – sonetus, bet kuris vėlesnis tokia pat forma parašytas tekstas – plagiatas?! OK, prieš kelerius metus "Ievoje" buvo "Enciklopedija pagal Ivanauskaitę" - taip tą pačią, Jurgos tekstas apie save. Galų gale, baisu pagalvoti – abėcėlę kadaise irgi kažkas parašė. Pirmaas. Ir pirmą internetinį komentarą. Baisu - aplink ne vien idiotai (c) z_k, bet ir plagiatas, khe. Nuo pirmosios – raidės Alef/alfa.
shimgong 2006-01-23 13:02:43
Hmm, kilo mintis tyčia paskaityti šią knygą (nors šiaip Ivanauskaitės jau aibę metų neskaičiau -- po "Raganos ir lietaus" buvau bepradedąs galvoti, kad vargu ar gerb. autorė turi ką svarbaus pasakyti) ir palyginti ją su Coellho "11 minučių".

Beje ši knygelė (dar netikrinau, ar ji čia pristatoma; spėju, kad taip :) ), gana gaivus skirtumas nuo šiaip perdėtai užpudrinto šio autoriaus gaminamo "greitamaisčio" (visuomet nepatikliai žvelgdavau į visuotinai superžpopuliarius autorius).

Betgi,o, tačiau! Ką aš, kuklus trisdešimt-kažkiek-metis, galiu turiningo pasakyti apie sekso darbuotojų vidinių išgyvenimų pasaulį! Tai dar tik atrandama ir gerai neištyrinėta žmogiškosios tikrovės dalis, nepaisant aprašomos gyvensenos "senumo". Reikalas tas, kad tai turi būti moterų literatūra ir kas mane džiugino Coellho knygoje -- jis ten sugebėjo būti "pakankamai" (man, žinoma) moteriškas. Bravo!

Grįšiu čia būtinai, pavartęs gerb. Jurgos rašinį. Ak, gaila, kad ji nepasiryžo rimtai praktikuoti Mahayanos (dabar yra įsitikinusi, kad tai neįmanoma, nors tas ir ženkliai perdėta).

Lenkiuosi --
Š-G
Langas 2006-02-02 21:35:25
Navakas parašė recenziją Ivanauskaitei. Dabar Ivanauskaitė parašys recenziją Navakui.
Patarimas 2006-02-21 10:52:51
Drugelius prasom skaityti saikingai, nes ilgiau paskaičius, tiesiog pačios rankos griebia ką nors plauti, prausti, valyti, siurbliuoti....
Namai tai nebegalinai...
AS 2006-02-23 18:53:17
Nereali knyga... As apzaveta1liux
Rita 2006-02-28 12:33:48
Atrodė greit perskaitoma, giliau neužkliudanti knyga...Jei ne rašytojos Jurgos situacija, kažin ar ieškotum poteksčių...Tada randasi kitas siužetas, gal ketvirtasis...Ir imi žavėtis stiprybe ištverti kuriant. Stiprybės autorei, nes ir jos kūriniai to moko.
Eglė 2006-03-09 20:18:31
Vitoldai,mielasis,man regis per daug įsijautei į turinį.Čia tik J.Ivanauskaitės kūryba, o ne realus gyvenimas.Va taip žmonės ir gadina sau gyvenimus...
Eglei 2006-03-09 21:08:52
Kūryba neprivalo būti įtaigi?
juste 2006-04-24 09:00:52
niekada nelyginkit autoriaus su personažu!!!
Agni 2006-06-18 11:12:44
Jėga. Labai optimistinė, teigianti gyvenimą knyga, juk laimi tie, kurie nebijo kančios ir perversmų, kurie išgyvena ir pasimoko. Ačiū Jurgai, stiprybės jai.
Aima 2006-07-11 15:51:41
Seniai taip bebuvau skaniai skaičius. Bent jau pusę knygos tai tikrai. Suprantu,kad aktualios temos,lengvas,tarsi balansuojantis tarp rimtos ir Madame lygio literatūros stilius eliminuotų kitą autorių iš profesionalių ir pripažintų rašytojų tarpo. Bet čia yra Ivanauskaitė, ir ji tikrai užsidirbo kritikų neliečiamybę, kurią palaikys dėkingi eiliniai skaitytojai. Prisiknisti čia yra kur: ir siužetas,ir sentimentalūs pasvaičiojimai. Ir vis tiek - žiauriai patiko. Prisidedu prie Agni.
Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.