Jurijus Oleša „TRYS DRUČKIAI“

Autorius: Mirmeka Alba
Data: 2003-12-05

cover Apie knygą: Jurijus OlešaTRYS DRUČKIAI
Leidykla: Vyturys (1985)
Puslapių skaičius: 149

"- Ešafotus! - suriko gvardietis, atsigrįždamas ir viepdamasis pro ūsus, kurie buvo panašūs į pušnis. - Statys ešafotus visiems maištininkams! Visiems bus nukirstos galvos! Visiems, kurie tik išdrįs sukilti prieš Trijų Dručkių valdžią!" (17 psl. )

Gal būtent karikatūriškos Trijų Dručkių figūros, gal pseudoviduramžiškos veiksmo dekoracijos ir gera pabaiga lėmė, kad ši istorija vaikystėj atrodė visiškai fantastinė. Terminas "politizuota alegorija" nerūpėjo, užtat jaudinaisi, ar Suok pavyks apsimesti lėle, ar pasiseks pasprukti iš apsupties Tibului. Skaitant dabar, turbūt labiausiai stebina, kaip šioje knygoje derinamas pasakiškumas, perregimas simbolizmas ir rūsti, visai nepasakinė proza. Palyginkite:

"Kaip visada iš susijaudinimo Trys Dručkiai ėmė storėti. Valstybinės Tarybos akivaizdoje kiekvienas priaugo po ketvirtadalį svaro." (118 psl. )

ir

"Ant kelio gulėjo žmonės; daktaras žemai lankstėsi ties kiekvienu ir matė, kaip atsispindi žvaigždės plačiai atmerktose jų akyse. Jis lytėjo ranka jiems kaktas. Jos buvo labai šaltos ir šlapios nuo kraujo, kuris naktį atrodė juodas." (12 psl. )

Atrodo, lyg tai būtų citatos iš skirtingų kūrinių. Tačiau atidžiau pasižiūrėjus į knygoje vaizduojamo pasaulio struktūrą, galima įžvelgti dėsningumus.

Miestas, kur gyvena paprasti žmonės (žinoma, ponų ten irgi yra), - gyvas, alsuojantis tikru skausmu ir tikru džiaugsmu. Rūmai už miesto - iškreiptos realybės zona; čia zuja būriai margaspalvių dvariškių, kurie nešioja perukus ir niekad nesišypso nuoširdžiai; čia gyvena fantasmagoriški Dručkiai, nežinia iš kur atsiradę, bet į žmones nelabai panašūs, - jie yra tarsi personifikuota išnaudojimo dvasia; čia yra žvėrynas, kur narvuose, kaip žvėrys, laikomi neįtikę valdžiai asmenys. Čia vaikšto įpėdinio Tučio lėlė, vienintelė jo žaidimų draugė, nes Dručkiai neleidžia berniukui matytis su kitais vaikais, moko jį būti žiauriu ir tikina, kad jo krūtinėj - geležinė širdis. Siužetą perpasakoti sudėtinga, užtai kūrinio idėja labai paprasta: liaudis nori nusimesti jungą, valdžia to, aišku, nenori to leisti. Į tai įsipina cirkininkų, balionų pardavėjo, šimto mokslų žinovo daktaro Arnerio Gasparo nuotykiai, kelionės po žeme ir dangumi, kraujas ir džiaugsmo ašaros.

Tiesą sakant, kokia aprašomoje šalyje santvarka, sudėtinga pasakyti: iš vienos pusės - feodalizmas (didikai, dvarininkai, tą laiką atitinkanti atributika), iš kitos lyg ir kapitalizmas (ryškus proletarų sluoksnis, techniniai pasiekimai), o gal išvis kokia oligarchija (Trys Dručkiai, valdo visą geležį, naftą ir duoną)? Aišku tik tiek, kad neištvėrus liaudis vis dėlto sukilo, paėmė valdžią, o paskui visi gyveno ilgai bei laimingai, ir turbūt nebuvo tarp jų "nei tinginių, nei ėdrūnų" , kaip žadėjo ginklakalys Prosperas savo kalboje. Beje, Prosperas, atstovaujantis amatininkams, gimnastas Tibulas - (tarkim) meno žmonėms, daktaras Gasparas - mokslininkams, inteligentams, sudaro neatsitiktinį visuomenės sluoksnių rinkinį. Ak taip, negalima pamiršti ir kariuomenės atstovo - mėlynakio gvardiečio, padėjusio Suok pasprukti iš teismo... Jei jau gvardija prieš Dručkius - kur jau jie atsilaikys!

O gal prisimenat, kaip jiems baigėsi? Trys Dručkiai buvo labai humaniškai uždaryti į tą patį narvą, kur kalėjo Prosperas.

Dešimt ešafotų ir krūva nenumatytų aplinkybių

Komentarai

super-ego 2003-12-05 16:18:37
sita knyga man mama vaikystej skaite.
debesuota 2003-12-05 22:11:20
o filma pamenat? :)
Tabita 2003-12-07 11:42:17
Pamenu, vaikystėj tikrai įspūdį paliko. Bet labai ankstyvoj. Turiu minty knygą. Nes filmai ir lieka filmais.
Milda 2003-12-07 18:47:26
Atsimenu, megau sita kai buvau maza, skaiciau porasyk. Reikes dabar laiko atsiradus perskaityt kada ir palygint vaikystes ir dabarties ispudi.
nettro 2003-12-09 07:23:10
Jei vaikystėj labai jaudinausi dėl Suok likimo, tai dabar tiesiog purto nuo revoliucinės idėjinės politikos.
Gerai būtu, jei tai tik "politizuota alegorija"! Tauta kilo į revoliucija ir švelni draugystės istorija tiesiog "pridengė" revoliucines nuotaikas.
Knyga idėjiškai gerai "lipo" prie Sovietu Sajungos įkūrimo ideologijos, todel buvo megstama ir leidžiama.
Nenorečiau, kad mano vaikai skaitytų šią knygą. Na, ne todel, kad sugebėtų namie pakelti perversmą, bet kad nesusidarytų nesveikos nuomonės apie gražias ir švarias neturtingųjų revoliucijas.
Ir jei būtų pratęsimas, kaži, ar jis būtų toks šviesus ir linksmas, kaip šita vaikiška istorija. Turbūt todėl visos pasakos baigiasi ten, kur vis dar gražu: vestuvėmis arba linjksma puota, su neaiškia užuomina "...jie ilgai ir laimingai gyveno". Gale man visada norisi matyti klaustuką.
Exuss 2003-12-31 07:38:52
Ir filmą prisimenam, ir knygą. Tada visai kitokie viršeliai buvo :D
Sprendžiant pagal statistiką - amerikiečiai - "dručkių tauta", ir nutukę, ir pinigais aptekę.
Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.