Nors knyga vadinasi "Skambutis", tačiau pagrindinė romano "veikėja" yra vaizdajuostė, užkrėsta mirtinu virusu. Intriguojanti pradžia iškart įtraukia skaitytoją į paslaptingų įvykių sūkurį. Po netikėtos keturių paauglių mirties žurnalistas Kadzujukis Asakava imasi aiškintis šią painią istoriją, po ilgų ieškojimų susiranda vaizdajuostę ir pats ją pasižiūri. Nutinka tai, kas nutiko ir keturiems draugams - jis sulaukia skambučio ir sužino, jog po savaitės turės palikti šią ašarų pakalnę. Vėliau "vaizdajuostės istorija" įgauna vis didesnį pagreitį - paslaptingus įvykius tiriantis žurnalistas apsilanko atkampioje vietoje įsikūrusio poilsio komplekso kotedže, kur išsiaiškina naujų detalių (pvz., kokia vaizdajuostėje užfiksuotų vaizdų prasmė ir kas jų autorius), dar labiau sukomplikuojančių visą įvykių eigą. Laiko lieka vis mažiau ir mažiau, nes "tirpsta" Asakavai likusi savaitė iki mirties. Netikėta baigtis viską apverčia aukštyn kojomis: po savaitės miršta jo draugas, su kuriuo jiedu aiškinosi paslaptingą vaizdajuostės istoriją! Kodėl taip atsitinka, tarsi ir paaiškėja, tačiau tikros pabaigos romanas neturi - Asakava fantazuoja ir toliau.

Kartais atrodanti pernelyg smulkmeniška ar paviršutinška, ši istorija vis dėlto pavergia savo netikėtų posūkių kupinomis siužeto linijomis (vaizdajuostės atradimas sujaukia ramų Asakavos gyvenimą), keisčiausiomis ir iš pirmo žvilgsnio neįtikėtinomis istorijomis ir su siužetu susijais japonų kultūros elementais (ant sienų kabinamos demonų kaukės, atbaidančios piktąsias dvasias ir kt.).

Ar vis dar norite užsukti į vaizdajuosčių nuomos punktą?