Apie knygą: Aleksandras Vanagas – Lietuvos miestų vardai
Leidykla: Mokslo ir enciklopedijų institutas (2004)
ISBN: 5420015315
Puslapių skaičius: 292

Onomastika – tai lingvistikos šaka, kurios tyrimo objektas yra tikriniai vardai. Viena iš onomastikos pošakių yra toponimika, kuri nagrinėja vietovardžius.

Vienas garsiausių lietuvių onomastikos darbų autorius Aleksandras Vanagas (1934-1995) savo paskutinės knygos „Lietuvos miestų vardai“ parengti spaudai nespėjo – tą padarė Vitalija Macijauskienė.

Šioje knygoje rasite 165 miestų ir miestelių pavadinimų kilmės, darybos ir raidos aprašymus: pradedant Akmene ir baigiant Žiežmariais.

Mokslinę knygos vertę paliksiu vertinti specialistams (onomastikos akademinei bendruomenei), o savo neprofesionalius vartotojiškus įspūdžius apibendrinčiau taip: nors vietovardžių iš tiesų nemažai, tačiau daugumos jų kilmės aiškinimai pateikiami labai paprastai: vietovardis yra asmenvardinės kilmės, hidrografinės (kilo nuo upės, ežero ar pan. objekto pavadinimo) kilmės ir t. t. Moksliniu požiūriu tai neabejotinai svarbu, tačiau man būtų įdomiau ne tik tai, kad miestelio Dūkštas pavadinimas kilo nuo ežero Dūkštas pavadinimo, tačiau ir paties žodžio Dūkštas (ežero ar miestelio) kilmė, reikšmė. Keleto vietovardžių kilmė aiškinama plačiau (pavyzdžiui, Kelmės, Marijampolės, Onuškio, Vilniaus) ir juos skaityti daug įdomiau.

Taip pat verta perskaityti aprašymus tų vietovardžių, kurie pateikiami kaip vienos ar kitos taisyklės pavyzdžiai: Ramygala – vietovardžių su –gala, Alytus – hidroniminės kilmės vietovardžių standartai.

Knygą „Lietuvos miestų vardai“ skaityti vienu prisėdimu greitai pabosta (kaip minėjau, aiškinimai dažnai kartojasi ir dažniausiai susiveda į asmenvardį ar hidronimą be detalesnio reikšmės aiškinimo), tačiau laikas nuo laiko pavartyti ne tik įdomu, bet ir vertinga: sužinosite, kad Ariogala reiškia visai ne „ariamą galą“, Kretingos pavadinimas kilo ne nuo žemaičio, kurio vežime kratėsi žmona vardu Inga, nuolatinio klausinėjimo „A kret, Inga?“, Klaipėda neturi nieko bendro su pėdom, o Ukmergės mergos gal ir uch, ir ach, ir gal net och, tačiau miesto pavadinimas kilo visai ne nuo to.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – kas daugiau saldainių ėda? (kiemo skaičiuotė)