Magda Sabo „PASAKYKITE ŽOFIKAI…“

Iš pirmo žvilgsnio - knyga kaip knyga… Nei pati geriausia, nei pati prasčiausia. Siužetas nesudėtingas: mokinukė, norinti sužinoti, ką prieš pat mirtį pasakė jos tėvas, ieško žmogaus, girdėjusio paskutinius mirštančiojo žodžius. O beieškodama prisidaro nemalonumų ir nenoromis pridaro jų kitiems. Tiesa, viskas baigiasi (kaip ir pridera brandaus socializmo aplinkoje) gerai.

Bet viena šio kūrinio savybė išskiria jį iš visų kitų. Tai knyga apie nesusikalbėjimą! Šiaip literatūriniai veikėjai kalba sklandžiai ir aiškiai, o net jei ne - irgi viską supranta. Nebent koks veikėjas priekurtis, arba tyčia šnekama neaiškiai, arba veikia kitatautis ar ateivis iš kitos planetos (pastaruoju atveju nesupratėlis - būtent "svetimasis"). O šioje knygoje, kaip tikrame gyvenime, žmogus girdi ne tai, kas jam sakoma, bet tai, kas jo paties galvoje. Kaip tik dėl to ir patenkama į kvailiausias padėtis. Tikra laimė, kad išmintinga ir jautri pedagogė (kurios pavardė, beje, tokia pat kaip autorės, o ir vardas beveik nesiskiria) viską perpranta ir surikiuoja kaip turi būt; knygos pabaigoje beveik visi susigaudo ne taip išgirdę, o pati pedagogė paskiriama į aukštą postą. Čia jau, be abejo, nemokslinė fantastika: nors tokių pedagogų kartais pasitaiko, bet į aukštus krėslus jie nesodinami niekada. Tiek to, nesikabinėkim prie smulkmenų, nes skaityti įdomiausia tada, kai veikėjai dar girdi bei mato taip, kaip rodos jiems patiems.

Knyga ir juokinga, ir liūdna - destis kaip skaitysi. Jeigu jums atrodo juokinga, kai kažkas įmaknoja į klijus, nusirita nuo laiptų, gauna neuždengta dažų skardine per makaulę arba tortu į marmūzę - tikriausiai kvatositės pilvus susiėmę; jeigu ne - tai ne… Tiesa, šioje knygelėje nuo laiptų ar stogų nesiritinėjama ir tortais nesisvaidoma, "juokai" čia subtilesni, bet esmė panaši. Išsamiai nepasakosiu, kitaip nebebus įdomu skaityti (jei dar neskaitėte).

Beje, knygelė sena, ne kiekvienoje bibliotekoje ją pavyks rasti, bet ant bukinistų prekystalių retkarčiais pasitaiko. Paieškoti verta! Be kita ko, dar ir todėl, kad pasidairius po diskusijas kartais susidaro įspūdis: vienas rašė apie orą, kits atsakė apie tvorą… Dėl visa ko pakartosiu: "Pasakykite Žofikai" - knyga apie nesusikalbėjimą, joje kaip niekur kitur aiškiai parodoma, kuo nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, neįsižiūrėjimas gali baigtis. Visi kiti kūrinio pliusai bei minusai - daugiau skonio klausimas…

Nesusikalbėjimas