Reičel Walsh anaiptol nėra narkomanė. Ji gyvena Niujorke, su drauge nuomojasi butą, dirba viešbučio administratore, turi daug draugų (bent jau į vakarėlius susirenka daug), madingai rengiasi, puikiai leidžia laiką ir džiaugiasi gyvenimu. Kokainą uosto tik retkarčiais, griežtai ribodama jo vartojimą atsipalaidavimo tikslams. Ji turi vaikiną, kuris daro jai gėdą prieš šaunią Niujorko publiką, nes rengiasi nemadingai (o siaube, jis netgi turi "Žiedų valdovo" marškinėlius ir juos atvirai nešioja).

Aišku, Reičel laikosi dietos, perka per mažus batus, nemėgsta eiti į darbą ir turi neblogą humoro jausmą. Todėl jos pasakojimas daug kuo panašus į Bridžitos Džouns dienoraštį - labai juokingas.

Tik, skirtingai nuo Bridžitos Džouns, Reičel turi tikrą problemą: po nedidelio nesusipratimo ją apšaukė narkomane, atleido iš darbo, paliko vaikinas (jis paliko ją, isivaizduojate, kažkoks atgyvenęs senamadis garbanius su odinėmis kelnėmis), o tėvai gimtojoje Airijoje nupirko jai bilietą į labai brangią narkomanų reabilitacijos kliniką. Štai taip.

Išgirdusi klinikos pavadinimą, Reičel apsidžiaugia: tai vieta, kurioje nuolat renkasi roko žvaigždės ir panašios garsenybės. Aišku, ten bus gimnastikos salė, baseinai, Jakuzzi, sauna, dumblių terapija ir t.t. Puiki proga pailsėti, atsigauti, suplonėti, susipažinti su garsenybėmis ir susirasti naują vaikiną. Aišku, baisu pagalvoti, kad teks apsieiti du kiaurus mėnesius be alkoholio ir kokaino, bet gal bent bus patiekiamas vynas per pietus? O gal žmonėms, neturintiems problemų (tokiems kaip Reičel), bus galima vakarais nueiti į barą? Žodžiu, Reičel įsitikinusi, kad blogai nebus, nutaria surizikuoti.

Klinikoje, apsupta tikrų narkomanų, alkoholikų, apsirijėlių ir panašių baisių žmonių (nė vienos žvaigždės, tik viena rašytoja), Reičel turės progą prisiminti viską apie savo šaunų gyvenimą New York'e ir vaikiną, kuris ten pasiliko, pasiuntęs ją velniop. Taip pat sužinoti viską apie priklausomybes ir ypač savo priklausomybę nuo narkotikų...

Atsargiai, gali priversti susimąstyti