Yra kategorija nuotykinių knygų, kurias skaitome ne vien dėl jose aprašytų nuotykių. Arba atvirkščiai - ne vien dėl informacijos. Kas kam aktualiau, galima pasirinkti, bet faktas, kad tokios knygos ne vien suteikia žinių, bet ir apskritai pripratina domėtis įvairiausiomis sritimis. Fizika, muzika, biologija, net matematika - joms skirta ne viena lavinanti knyga, tuolaikinė "Noriu žinoti", o iš dabartinių - "Kraupiosios istorijos" serija. Istorijos apie jungą Mįslutį, dabar, kai aplink pilna visokios informacijos, po nosim internetas, "Discovery channel", iliustruotos enciklopedijos, aišku, atrodo nesolidžiai. Ar vien tik nostalgija gali priversti skaityti tokias knygas, ar joje siūlomos žinios dar naudingos?

O ar pasikeitė per tą laiką Žemės sukimosi dėsniai, ar cunamiai, uraganai ir klimato juostos tebeegzistuoja, ar buvo perkelti dienovidiniai, pasikeitė vietomis Šiaurės ir Pietų poliai?.. Taigi, kad ne. Ir problemos dėl ekologijos lieka tos pačios, tik dar labiau paaštrėjusios. Kadangi labai specifinių, smulkių mokslinių žinių čia nepateikiama, yra vilties, jog paseno joje nedaug kas. O kai kas - liko istorija.

Knyga suskirstyta į dalis: pirmoje skyreliuose keliami klausimai, antroje - į juos atsakoma. Aišku, jei esi pakankamai gudrus, gali atsakyti ir pats. Tačiau tai nėra sausas žinyno stiliaus tekstas. Visos istorijos - nutikusios su junga Mįslučiu arba jo girdėtos. Apie jo tetulę, kuri gyveno jūros dugne ir netgi augino jame karosus (ji tiesiog gyveno vietovėj, kurią buvo numatyta užlieti). Apie lažybas, kad Donas įteka ne vien į Azovo jūra, bet dar ir į Biskajos įlanką, Ontarijo ežerą, Šiaurės jūrą, ir kodėl yra vadinamas tėvavardžiu Ivanovičius, kurias laimėjo junga (upių, vardu Donas, keletas, o kadaise Rusijos Donas tekėjo iš Ivano ežero). Apie ne vienas lažybas, kurias junga pralaimėjo, dažniausiai - laivo, kuriuo jis plaukioja, virėjui. Junga yra junga, nors ir smalsus bei apsiskaitęs, daug ko jis nežino, ir netiki, jei vyresni kolegos tvirtina ką nors keisto.

Štai dar vienas dalykas, prie kurio pratina tokio žanro knygos: ne visada akivaizdūs dalykai yra teisingi, ir ne visi neįtikėtini - išsigalvojimai. Būna jūrų, kurios neturi krantų, būna didžiulių salų, kurios nežymimos žemėlapiuose, galima žvejoti tinklais, pritvirtintais sausumoje, ir traukiniu važiuoti per bangas. Užtat yra jūra, kurioje negalima įvykdyti elementaraus dalyko - paskęsti. Tiesa, Mįslutis bandė - mokslo labui, bet ir jam nepasisekė ("Pabandžiau antrąkart nugrimzti, paskui trečią, ketvirtą, penktą… Deja, vis nesisekė. Jūra mane vis išmesdavo ir išmesdavo: jungos Mįslučio pastangos buvo veltui!", p. 67). Įkvėptų peizažų ir aistrų, ypatingų charakterių aprašymų čia nerasim, pagrindiniai veikėjai pristatomi savo veiksmais, kalbomis; psichologizavimu, laimė, neužsiimama. Šiaip ar taip, pagrindinis dėmesys skiriamas gamtos mįslėms ir kazusams, patraukliai tai apžaidžiant ir įtraukiant į žaidimą skaitytoją. Nežinau, ką apie šį kūrinį pasakytų šiuolaikinis vaikigalis, staiga susidomėjęs geografija ir susiradęs jį lentynoje, bet man tai buvo viena iš mielai nuo bet kurios vietos skaitomų mokslo populiarinimo knygų.

Kad neplaukiotume po geografiją