Jeigu atsimenate animacinius filmukus apie Bonifacijaus atostogas, begemotą, kuris bijojo skiepų, šaltuką Františeką, vadinasi, Milošą Macoureką jau šiek tiek pažįstate. Kadangi jie pastatyti pagal jo pasakas vaikams, kurias tarp daugybės kitų gali rasti šioje knygoje.

M.Macoureko pasakos - labai savotiškas didaktikos ir absurdo derinys. Tarkime, faktas, kad negerai yra kalti pamokas atmintinai, iliustruojamas pakankamai makabriška istorija: mergaitės-kalikės galvoje nebeliko vietos, ir jai teko pirkti antrą galvą, o tarp dviejų galvų juk taip lengva susipainioti… Jokios ribos, kurią reikią įveikti, norint patekti į stebuklinį pasaulį, nėra. Jei ilgai darysit dirbtinį kvėpavimą mokyklos muziejuje stovinčiam mamutui, - jis atgis. Jei bambeklei mergiūkštei duosi trintuką, - ji ištrins viską aplink save. Jei pasodinsi į derlingą dirvą skrybėlę, - jų išaugs du šimtai. O į gera tai, ar į bloga - kitas klausimas. Mes pratę, kad pasakose veikia daiktai, bet dainuojantį operoje vandentiekį ar išėjusius pasivaikščioti makaronus turbūt galime rasti tik čia. Jei jus domina istorija ar gamta, prašom, pasaka apie tai, kaip devyni milijonai skruzdėdžiukų padėjo Napoleonui laimėti Vaterlo mūšį. Tiesa, mokyklos vadovėlyje.

M.Macourekas žaidžia įprastais, banaliais buities faktais ir surezga iš to visai įdomias istorijas: apie kandantį megztinį, pritrupintą kilimą ar blogai nupieštą vištą. Tradicinių pasakų jis neperdirba, kaip kad kitas puikus čekų rašytojas Jozefas Lada, jo siužetai autentiški, būdingas pateikimo stilius (ilgi sakiniai, tiesioginės kalbos neišskyrimas), neįmanomų ir paprastų dalykų supynimas. "Du šimtai senelių" - ne iš tų vaikiškų knygų, kur reikia kapstytis po potekstę ar narplioti etinius rebusus, tiesiog žaismingas rinkinys, ir dar su smagiomis iliustracijomis.

Seneliams ir anūkams!