Luito planetoje dar visai neseniai atsirado paslaptinga Pilkoji siena. Legendose sakoma, kad ją pasiekus, galima įsigyti stebuklingų ginklų ir neregėtų turtų. Tačiau niekas nežino, kas nutinka tiems, kuriuos Siena įsileidžia - dar niekas iš už jos atgal nesugrįžo. Nepaisant to, link Sienos plūste plūsta Dželos ir Delizijos - dviejų besivaržančių Luito miestų - žmonės.

Dželiečius ir deliziečius skiria ne tik mirtina neapykanta. Džela - karių miestas, kiek panašus į senovės Spartą. Labiausiai čia gerbiami broliai-legionieriai ir seserys-legionierės, kitiems visuomenės sluoksniams jaučiantys lengvą panieką. Delizija - prekeivių ir amatininkų miestas, kuriame labiau vertinama ne garbė, o apsukrumas. Ne veltui dželiečiai turi patarlę: "Džela - ištikimybei, Delizija - išdavystei". Deliziečiams sunku suprasti, kodėl Dželos seserys-legionierės tai aršiai saugo nekaltybę ir myli tik savo drauges, o dželiečiams Delizijos moterys, laisvai besirenkančios partnerius, tolygios prostitutėms.

Tačiau Er-Frou mieste, už Pilkosios Sienos, kur šeimininkauja ateiviai iš žvaigždžių - triakiai hedai, dželiečiai ir deliziečiai turi gyventi greta. Čia susitinka iš gimtosios Delizijos ištremta stiklapūtė Eirisė, žinių trokštantis Dželos žynys-legionierius Daharas, pasiryžęs bet kokioms aukoms, kad tik galėtų likti arčiau hedų mokslo, vien ginklais ir karyba besidominti Dželos sesuo-legionierė Džehana, jaunutė prostitutė SuSu... Hedai moko žmones, supažindina su naujomis ginklų rūšimis, ir nuolat stebi, tikėdamiesi rasti atsakymą į Esminį Paradoksą - kaip žmonės, kariaudami tarpusavyje, smurtaudami savosios rūšies viduje, sugebėjo pasiekti žvaigždes?

Siužeto varomoji jėga - 1) žmogaus susidūrimas su nežinomybe, nepažįstamais objektais, būtybėmis, papročiais ir t. t., tačiau, skirtingai nuo beprasmių, tarkime, A. Budrio "Šelmio mėnulio" herojų pastangų, Er-Frou miesto paslaptys pasiduoda pažinimui;

2) mirtinas konfliktas tarp dviejų "į vieną katilą" sumestų deliziečių ir dželiečių, kurio metu, stebindami hedus, kai kurie žmonės pradeda elgtis visai ne taip, kaip jiems derėtų.

"Svetima šviesa" tikrai verta Pasaulinės fantastikos aukso fondo bibliotekos. Parašyta lengvai ir įdomiai, žavi saviti ir stiprūs charakteriai, puikus stilius. Dėl to reikėtų atiduoti pagarbą ir vertėjai.

Ištikimybei ir išdavystei