Neil Gaiman „AMERIKOS DIEVAI“
Autorius: Mirmeka Alba
Data: 2004-01-07
Apie knygą: - Mano teorija man patinka labiau, - paprieštaravo Šešėlis.
- Kokia?
- Tais laikais žmonės kartais sutikdavo dievus."
Ne vienam turbūt buvo iškilęs klausimas, kur pasideda dievai, kai jais tikinti tauta palieka gimtinę ir iškeliauja į svečias šalis. Neilas Geimanas duoda vienareikšmį atsakymą: dievai persikelia kartu su savo globojamaisiais, jei tik šie nepamiršta garbinti bei aukoti jiems. Kas lieka toje šalyje, iš kur dievai kilę, neaišku. Ir nelabai svarbu. Šiuo atveju jie visi gyvena valstybėje, kuri vadinama tautų lydymo katilu, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Su vergais atkeliavo Afrikos dievai, su vikingais - skandinavų, su ištremtais kaliniais anglais - mažosios tautelės, laukų ir miškų globėjai. Čia gyvena net Egipto dievai. Ibis (Ozyris) ir Šakalas (Anubis) laiko laidojimo kontorą, kur kruopščiai balzamuoja numirėlius. Kadangi pragyventi iš aukų nebeįmanoma, tarnybą turi ir kiti dievai. Slavų Černobogas kadaise dirbo skerdykloje - vienu smūgiu užmušinėdavo karves; vakaro Žara dirba būrėja; Saabos karalienė medžioja klientus gatvėje. Jiems sudėtinga išgyventi pasaulyje, kur beveik niekas nebenori jų garbinti, kur žmonėms nėra laiko nei patiems sau, nei dievams. Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio, nes keičiantis gyvenimui, atsiranda ir nauji dievai.
Medija - televizijos deivė, informacinių technologijų dievai, automobilių, lėktuvų, pinigų… Galima būtų nesutikti, nes niekas rimtai neįvardina naujų reiškinių globėjų dievais, bet aukojama jiems labai intensyviai. Televizijai atiduodame laiką. Automobilių dievams - atnašaujame kruvinas aukas, ir tokiais mastais, kurie "nesisapnavo niekam nuo pat actekų laikų". Logiška, kad šios dvi stovyklos turėtų priešiškai žiūrėti viena į kitą. Bręsta didelis mūšis. Ir į visą veiksmą įpainiojamas iš pirmo žvilgsnio atsitiktinis asmuo. Žmogus. Vardu Šešėlis (Shadow).
Aišku, jis neatsitiktinis. Aišku, Odinas, čia dažniausiai vadinamas Trečiadieniu, ne veltui savo akcijai pasirinko būtent jį. Ir, aišku, atskleisti intrigos neketinu. Klausimų gali iškilti ir jau perskaičius knygą, bet skaityti tikrai verta. Pagrindinis veiksmas vyksta "čia ir dabar", ir tai dar labiau išryškina fantastinę jo pusę. Mūsų pasaulis - tarsi užkulisiai, o viskas, kas matoma kitu regėjimu, jaučiama kitomis juslėmis, vyksta ant paslėptos scenos. Ypatingos vietos ir statiniai turi tarsi kitą įėjimą patys į save. Užsiropštus ant didžiausios pasaulio karuselės "arkliukų", galima patekti į realybę, kur pagyvenęs juodaodis, misteris Nansi, įgauna didžiulio žiburiuojančio voro Anansio pavidalą, kartu - šešiarankio žmogaus su plunksnų stručio tiara, o už šių įvaizdžių galima įžiūrėti mažą rudą voriuką, besislepiantį po pageltusiais lapais… Ten galioja kiti dėsniai ir tikrieji pavidalai. Tinkamoje vietoje išsukus iš kelio galima apskritai pranykti iš apžvelgiamos erdvės, pasislėpti. Kita vertus, pačiame viduryje Amerikos yra priešinga tokiems taškams teritorija - teritorija, kur dievai neturi galios, kur dieviškumas atmetamas iš principo. Ši šalis negailestingai - bet ne banaliai (t.y., ne "makdonaldsas yra blogai, o amerikonai nežino, kas yra Tolstojus (arba įrašykit ką norit)" stiliumi) - išpreparuota knygoje. Su jos stendais prieš miestelius, pagyrūniškai skelbiančiais niekam neįdomius faktus, su legendomis apie genetiškai pakeistus daugiakulšius viščiukus, iš kurių gaminamas "greitas maistas", su didžiulių korporacijų siekiais praryti mažas įmonėles ir viską suvienodinti: paslaugas, maistą, daiktus. Smagu skaityti knygą, kur veiksmui yra suteiktas kontekstas: kultūrinis, socialinis, galų gale mitologinis, kad įvykiai ir personažai nekabo kažkur beorėje erdvėje, kalbėdamiesi apie išgalvotas problemas.
Autorius, nors ir parodydamas visų rūšių dievybių anaiptol ne angelišką būdą, visgi yra senųjų pusėje. Jie kelia daugiau simpatijų ir skaitytojui: nes neišvertinėja kailių, bijodami nesuspėti su laiku, neniekina visų aplink, nes, kaip sako Šešėlis, nekalba nuvalkiotais štampais. Medija bando išryškinti saviškių privalumus: "Mąstykime blaiviai, Šešėli: mes - ateitis. Mes - universalinės parduotuvės ir prekybos centrai, o tavo draugeliai - vargani pakelės atrakcionai. Viešpatie, mes interneto parduotuvės, o tavo draugeliai sėdi šalia autostrados ir pardavinėja savo prekes iš vežimų. Ne, jie net ne vaisių pardavėjai. Rimbų brikelėms prekeiviai. Korsetų iš banginio ūso lopytojai. Mes - dabar ir rytoj. O tavo draugeliai - net jau nebe vakar." Tačiau nepaisant visų gundymų, Šešėlis "teiktų pirmenybę ne supermarketui, o pakelės atrakcionui, kad ir koks jis būtų pigus ar net liūdnas". Atrodo, nesutikti sudėtinga.
(Dvi blogybės tame leidime, kurį teko skaityti: nėra išnašų - o labai norėtųsi, visgi dievų gausybė stebėtina. Užtat yra necenzūrinių vulgarybių, nors nuo pusės knygos jos kažkur išnyksta. Gal tai vertimo problema, nedrįstu nieko tvirtinti.)
Dievaivsdievai
Bet kuriuo atveju, "Amerikos dievai" - tikrai gera, įdomi ir originali knyga. Neeilinė. Dėl vulgarybių - netrūksta jų ir originaliame tekste, vargu ar tai - vertimo ypatybė, nors, kiek teko vartyti rusišką variantą - ten iš karto pereinama prie "mato", o kadangi angl. k. tokio ryškaus atskyrimo nėra, todėl turbūt taip nekrito į akis.
Ir dar... Bijokite sutikti gatvėje Saabos karalienę, oi bijokite
Bet kuriuo atveju - knyga verta visų tų laurų, kuriuos jau pelnė, ir tų - kuriuos gal dar pelnys.
SIUŽETO DETALĖS
arabo susitikimas su savuoju demonu Niujorke
bei maniako linija ramiame (?) JAV užkampio miestelyje
taip pat numirėlė Šešėlio žmonelė aprašyta kažkaip...itin realiai (kiek, aišku visai įmanoma realistiškai aprašyti vaikščiojantį numirėlį).
Beje, netrukus pasirodys apsakymas apie naujus Šešėlio nuotykius (t.y. ką herojus veikė po to)
Tai kad ten ne demonas buvo, o ifritas, ar jis - demonas? Beje, o tikrai ifritai - gėjai? :)
Ir ne maniakas ramiame miestelyje, tu ką, knygos neskaitei Gedai? :)
Man tai ką - kitų gaila.
aišku, demonas
o ar aš sakiau, kad maniakas - atidžiau įsiskaityk ;)
Bangi, kaip taisyklė detalės dažnai suvilioja perskaityti kūrinį (kartais, aišku, būna ir atvirkščiai), be to, tegul Mirmeka nepyksta, bet perskaitęs jos aprašymą net nustebau kiek skirtingai ji "mato" šį kūrinį ir tas jos žvilgsnis, atvirai kalbant, nelabai mane suviliotų knygelę perskaityti.
Man ką, 10 metų laukti, kol teiksis ją perskaityti ir kiti?... Juolab, kad ir rusiškai jau išleista...
Taigi kodel nepatiko? Todel, kad nebuvo ne vieno man tikrai, nuoshirdzhiai simpatishko veikejo. Net senis Wednesday, pats stipriausias knygos herojus, ir tas buvo kazhkoks...pagrauzhtas. Apie Shadow zhmonele net nepradesiu, tokios atstumianchios bobos neteko sutikti nuo 'Bitches of Avalon'.
Ishvada: 'Good Omens' ir ju totaliai nerimtas pozhiooris i kapinishkai rimtus dalykus kaip kad Armagedonas vezha nepalyyyyyginti labiau.
O, beje, mes chia apie bootent sekso scenas knygoje ar vulgarybes apibendrintai? Bo 'fųck' dialoguose buvo vartojamas i kaire ir i deshine("Say 'Nevermore" -- "Fųck you"
Paguodai isigijau 1 Kinga ir 3 Pratchettus.
Kažkaip man visi tie keiksmai nebeužkliūna - tai juk amerikietiška, šiais laikais tai norma. Paklausykite Sopranų arba kokio kito šiuolaikinio draminio serialo veikėjų - jie kiekvienam žingsnyje tik ir taiko pasakyti "x you mother, x you 'n x your dog". scenaristams turbūt jau papildomi pinigėliai į kišenę krenta už vietoje įstatytus keiksmažodžius.
Žr. www.eridanas.lt anonsų skyrių
O ir išleista bus, panašu, prabangiai (kaip Perumovas?)
Tačiau tai tik pradžia, nes naujieji Amerikos dievai - Internetas, Birža, Ti Vi, Narkotikas ir kiti - sumanė išnaikinti senuosius dievus. Mirtina pjūtis prasideda, o Šešėlis joje - svarbiausia figūra."
Ne anotacija - tragedija
Bet vis tiek, po tokių anotacijų tai norisi
Gedai - o gal galėtum pagrįsti savo baimes dėl Sabos?
Nes jau labai seniai turėtų būti baisu :)
1.) Marcelijus Martinaitis (g. 1936) Laiškai Sabos karalienei. [esė]. Vilnius: Tyto alba, 2002
2.) "Pagal padavimą, šalį valdė Sabos karalienė (ji minima Biblijoje, aplankė žydų karalių Saliamoną)." ("Moteris")
3.) "Tada iš tiesų pagonys, Ninevės gyventojai, atsivertę dėl Jonos pamokslų, ar Sabos karalienė, atkeliavusi iš toli pasiklausyti Saliamono, nekėlė tiek rūpesčių kaip tie, kurie klausėsi Jėzaus žodžių, ir kurie klausėsi ar ir dabar klausosi ne tam, kad atsiverstų..." (Biblijos komentarai)
4,) etc. Ar dar reikia?
Tą matyt žino ir pats N. Geimanas angliškame "American Gods" variante rašantis ne apie Sabą ar Saabą, o apie:
"The Queen of Sheba, half-demon, they said, on her father's side, witch woman, wise woman, and queen, who ruled Sheba when Sheba was the richest land there ever was,"
Pažiūrėk, bangi, kad ir Senąjį Testamentą:
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_1_Kar_10,1
Bet visa tai, žinoma, nesumažina džiaugsmo, jog pagaliau šią knygą turėsime ir lietuviškai.:)
Ir vis dėlto dažniausiai vartojama transkripcija Sabos, tad nėr čia ko kraupt.
Elementarus eksperimentas - imam googla ir pasižiūrim (ieškome tik lietuviškuose puslapiuose):
1, Results 1 - 10 of about 96 Lithuanian pages for Sabos.
2, Results 1 - 2 of 2 Lithuanian pages for Saabos. (Beje, abu - skaityta.lt :) )
3, Results 1 - 10 of about 49 Lithuanian pages for Šebos
96:51 - Saba laimi prieš jungtinę Šebos ir Saabos komandą. Neblogas rezultatas kašiui :)
Žodžiu, manau, nė viena iš šių transkripcijų nėra klaidinga. Kurią vartoti - veikiau skonio, nei taisyklių reikalas. Tad baisėtis nereikia :)
O formatas bus kaip Perumovo, taip.
416 psl., hardcover'is
Kita vertus, jei taip norisi žaisti "google" žaidimus pabandyk įrašyti Neil Gaiman+Sheba ir Neil Gaiman+Saba...;)
Arba - dar geriau: pagal mano pateiktą nuorodą žvilgtelk į Senojo Testamento (iš kur Lietuvą ir pasiekė minėtas pavadinimas) paieškos skyrelį:
atitinkamai - Šeba (26) Saba (0)
Taigi, tiek S. Testamente, tiek N. Geimanas vartoja butent "Šebą". Aš suprantu, kad reklaminio teksto rašytojui nelabai buvo laiko žvilgčioti į Testamentą, bet reklamuojamą knygą gal reikėjo pasiskaityti?
Iš pradžių baisėjaisi, kodėl ne Saaba, dabar varai demagogiją:
"...net jei tartume, jog nebuvo jokios istorinės Šebos, o ją sugalvojo tik Geimanas, kodėl jo tekstuose minima "Sheba" reklaminiam užraše tapo Saba?.." (c) Gedas
Tai apsispręsk pagaliau, ko norėtum - Šebos ar Saabos?
Saba - įprastas ir vartojamas lietuvių kalboje vietovardis. Tame ST leidime, kurį turiu, būtent "Saba" - ne "Šeba", ne "Saaba".
Argumentas, jog angliškai rašosi "Sheba" - nekatit. Angliškai rašosi ir "Germany" ir "Poland". Deja, mes, lietuvaičiai, kažkodėl rašome kitaip.
Kai "Saba" rašo Marcelijus Martinaitis - viskas ok. O kai "Eridanas" - tada reik kelt bangas.
Quod liced Jovi?..
"Argumentas, jog angliškai rašosi "Sheba" - nekatit."
O argumentas, kad tokį vietovardį naudojo pats Geimanas irgi ne? Už knygos autorių geriau žinot, taip? Ar paprasčiausiai skaitėt neanglišką variantą (nieko tokio, aš ir skaičiau ne anglišką).
"Saba - įprastas ir vartojamas lietuvių kalboje vietovardis. Tame ST leidime, kurį turiu, būtent "Saba" - ne "Šeba", ne "Saaba". "
Nežinau kur tau Saba įprastas lietuviškas vietovardis, man jis visad rėžė ausį ir dar kažkiek pamenu senovės istorijos paskaitas, kur juokauta, kad lietuviai turi tik krepšininką Sabą, o ne Sabos karalystę.
Būtų įdomu sužinoti kelintų metų leidimo taviškis ST.
Be to. Nepatingėjau pasikonsultuoti su: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistais, katalikų interneto tarnyba ir vienu žymiausių ST žinovu bei vertėju Lietuvoje, vertusio ir 1998 bei 1999-aisiais leistą ST (kuriuo nuoroda pateikta aukščiau) į lietuvių kalbą, p. Petru Kimbriu.
Anot jo, "Saba", Saabėja" ir pan. yra iš tų laikų, kai ST buvo verčiama iš lotynų kalbos ir adaptuojamas vietos kalbai. Gi dabar visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje linkstama gražinti originalų vardų skambesį, kuris šiuo atveju ir yra būtent "Šeba" (anot p. Kimbrio hebrajų k. iš viso nėra balsių, tik priebalsiai).
Taigi, pastarasis terminas ir yra tiek komisijos, tiek bažnyčios, tiek p. Kimbrio rekomenduojamas vartoti, nes maksimaliai artimas originalui.
Tai, kad brūkštelėjau pastabą, nereiškia, jog užsipuoliau "Eridaną", o ir baisiuosi būtent tuo kaip toji "Saba" prigijusi, o ypač - kad būtent tuo "prigijimu" net motyvuojamas tariamas vietovardžio teisingumas. Manding bangos labiausiai ir kyla iš nenoro pripažinti bent klaidos galimybę.
Siaubas, išleidot gerą knygą ir visai norėtųsi tuo pasidžiaugti, bet aš užsispyręs ne mažiau nei jūs...;)
Gedai, pirmas tavo postas - " Man baisiau, kad Sabos, o ne Saabos karalienė yra eilinė šliundrelė..;)" Ir nė žodžio apie Šebą. Ar vėl meluoju? Šeba atsirado jau vėliau, po to, kai susikirtom dėl Saabos... :)
Namuos užmečiau akį į "Biblijos enciklopediją", kurioje - turbūt nustebsi - irgi radau Sabą.
"Gi dabar visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje linkstama gražinti originalų vardų skambesį, kuris šiuo atveju ir yra būtent "Šeba" (anot p. Kimbrio hebrajų k. iš viso nėra balsių, tik priebalsiai). "
Tuomet jau turėtum reikalauti Šb, o ne Šeba rašyt :)
Užsipulk dar už tai, kad rašome "Vokietija", "Lenkija" - irgi vengiame grįžt prie originalaus skambesio.
"Manding bangos labiausiai ir kyla iš nenoro pripažinti bent klaidos galimybę. "
"Žodžiu, manau, nė viena iš šių transkripcijų nėra klaidinga." - na, aš bent jau iškart pripažinau, kad tai nėra vienintelis teisingas variantas. O jei tai klaida - tuomet ji turėtų būti taisoma visur. Dabar gi vos ne kažkokia dvikalbystė gaunasi. :(
Žodžiu, ginčas tampa beprasmis. Mano nuomone - Saba - viena iš galimų transkripcijų, tavo nuomone - tai žiauri klaida. Vargu ar kuris nors iš mūsų pakeis nuomonę.
As ja tebeskaitau. Keistas dalykas: kai skaitau, sunku atsitraukt, bet kai padedu i shona, tai labai sunku vel i rankas paimt.
bangi, nejaugi reikia dar labiau "sukramtyti": variantas "Saba" yra tolimiausias nuo originalaus vardo skambesio. Mano žiniomis, pačiuose ankstyviausiuose ST vertimuose naudota būtent "Saaba" ir "Saabėja". Taip, iš pradžių neminėjau "Šebos", nes čia jau plonybės, bet, kai pamačiau, kad ir pats autorius naudojo būtent "Šebą"... Ir už tai mane kaltini demagogija?..;)
"Namuos užmečiau akį į "Biblijos enciklopediją", kurioje - turbūt nustebsi - irgi radau Sabą"
Jei "..enciklopedija" išleista iki 1999-ųjų - nenustebsiu.
"Mano nuomone - Saba - viena iš galimų transkripcijų, tavo nuomone - tai žiauri klaida."
Taip, mano nuomone tai žiauri klaida, ypač dėl to, jog autorius paliko visas galimybes teisingai išversti terminą. Bet ne - prisireikė "taisyti" autoriaus tekstą, nors šis visai nesuklydo ir, kaip paaiškėjo bent jau man, kur kas geriau žino savo aprašomos karalienės vardo "plonybes".
Diskutuoti, jog galimos abi trankripcijos galėtume tuomet, jei kalbėtume ne apie knygą, t.y. Geimanas nebūtų pasiūlęs savo varianto,
Dabar gi turime situaciją, kai leidykla tariasi geriau žinanti kaip turi skambėti vardas, nei tą vardą panaudojęs autorius, o taip pat bažnyčios istorijos ir ST žinovai.
Lina, prisimeni, diskusiją dėl Kingo vertimo?.. Leisk ir man pasilinksminti..:)
"Bet ne - prisireikė "taisyti" autoriaus tekstą..."
Prisireikė. Ir toliau taisysim. "Germany" - į "Vokietiją", "Poland" - į "Lenkiją".
Ir turbūt visai pasibaisėsi, sužinojęs, kad versdamas "Dezertyrą" visur rašiau Prancūzija, prancūzai, o ne Francūzija, francūzai - nors francūzai geriau žino, kaip tai tariasi, nei mes.
Sėkmės, ieškant sliekų.
Sorry, bet nebeturiu laiko šiam tuščiam ginčui. Bent jau kol nenurodysi šaltinio, kuriame būtų aiškiai parašyta, jog "nuo šiol "Saba" privalu rašyti kaip "Šeba"." Ar bent jau kažko į tą pusę. Nes "linkstama grąžinti originalų vardų skambesį - tai dar ne "iki 1999-jų metų visur buvo rašoma klaidingai".
Juo labiau, kad tikrai nėra "privalu", vėzdu čia niekas nemojuoja. Tai visų minėtų šaltinių paprasčiausiai rekomenduotina (nuo 1998-ųjų ir 1999-ųjų, kai pasirodė naujas ST vertimas), nes iki šiol vartota ne visai teisinga žodžio forma.
Ir jei vertėja pasivargino išsiaiškinti, jog žodis "Sheba" lietuviškai dažniausiai naudojamas kaip "Saba", galėjo pasivarginti dar minutę, kad išsiaiškintų, jog dažniausiai - ne visada teisingiausiai.
2) Lietuvių kalbos komisija - ko ir prašau: nurodymo, draudžiančio rašyti "Saba". O vienas specialistas sakė - aš irgi galiu taip argumentuot. Daviau gi pavyzdį 2002m. leidimo knygos "Laiškai Sabos karalienei". Kur ta komisija žiūrėjo?
3) ST vertėjas - ko gero, rimčiausias argumentas, jei nebūt buvę kitų vertimų su kita transkripcija.
"Tik neprisimenu, jog tau būdavo labai malonu girdėti įvairias savo pavardės "transkripcijas"."
Na, aš ir iki 1999-jų taip pat pasirašydavau. Jei būčiau keitęs pavardę, o kažkas pavadintų senąja - nes mane pažinojo anksčiau - ko gero, nepulčiau putotis. :)
Ar pas jus verčiama principu - ai, kadangi visi taip rašo, tai taip ir išversim?..Tuomet galbūt kada nors sulauksim ir "francūzų".
Geimano knygą, berods, vertėt po 1998-ųjų (ir po 1999-ųjų), negi sunku buvo pasitikrinti, ar jo užrašytas vietovardžio variantas atsitiktinai nėra teisingas ir nėra vartojamas lietuvių kalboje (sutinku, kad vartojamas kiek rečiau)?
2)"ko ir prašau: nurodymo, draudžiančio rašyti "Saba"."
Berods aiškiai parašiau - rekomenduotina vartoti "Šebą", o ne "draudžiama rašyti Saba". Jei būtų tik tiek - nevarginčiau tamstų ir pats nesivarginčiau - rekomendacijų galima nesilaikyti, į specifinius biblinius terminus galima nesigilinti. Bet nepatingėjot, gi, pasigilinti, jog "Sheba" tai lietuviškoji "Saba". Tačiau ne iki tiek, jog kiltų mintis - o gal ir autoriaus variantas teisingas ir vartojamas lietuviškai?..
Situacija, mano galva, tolygi, tarsi Martinaitis būtų parašęs "Laiškai Šebos karalienei", bet leidykla būtų pavadinimą ištaisiusi, nes "visi juk rašo Saba, anava ir "Eridanas" taip išleido..."
"O vienas specialistas sakė - aš irgi galiu taip argumentuot."
Jei manai, kad pokalbį su dviem Lietuvių kalbos komisijos specialistėmis išsigalvojau, tavo reikalas - komisijos telefoną nesunku rasti internete, gali pasitikrinti.
3)"ST vertėjas - ko gero, rimčiausias argumentas, jei nebūt buvę kitų vertimų su kita transkripcija"
Tie kiti vertimai - yra "vertimų vertimai", manau pats žinai ir supranti kiek tuomet juose lieka originalo. Tuomet vietovardis verstas ne iš originalo, o iš lotynų kalbos, be to -"adaptuotas" (taip, kaip tuomet tai suprasdavo) vietinei kalbai. Mano nurodytas - iš originalo, t.y. hebrajų k.
Jei nuo to bus lengviau - gali kaltinti Bažnyčią, kad per vėlai susigriebė (jie ir komisija patys apgailestauja ir jau net nebesiima "taisyti" tokių įsigalėjusių vardų kaip "Mozė" (turėtų būti "Moišė") ar Samuelis (turėtų būti "Šmuelis").
"Na, aš ir iki 1999-jų taip pat pasirašydavau. Jei būčiau keitęs pavardę, o kažkas pavadintų senąja - nes mane pažinojo anksčiau - ko gero, nepulčiau putotis"
O nemanai, kad senovės šebiečiai irgi "pasirašydavo" taip kaip save vadino, bet tais laikais, kai jų karalystės pavadinimą ėmė kraipyti ir "adaptuoti", jau nebuvo kam dėl to "putotis".
1. "Taip, mano nuomone tai žiauri klaida..."
2. "Berods aiškiai parašiau - rekomenduotina vartoti "Šebą", o ne "draudžiama rašyti Saba". Jei būtų tik tiek - nevarginčiau tamstų ir pats nesivarginčiau - rekomendacijų galima nesilaikyti, į specifinius biblinius terminus galima nesigilinti. Bet nepatingėjot, gi, pasigilinti, jog "Sheba" tai lietuviškoji "Saba". Tačiau ne iki tiek, jog kiltų mintis - o gal ir autoriaus variantas teisingas ir vartojamas lietuviškai?.." (c)
Būtent todėl, kad rašyti "Šeba" rekomenduojama, o ne privaloma - buvo pasirinkta Saba, kuri kol kas didesnei daliai lietuvių skaitytojų kels kur kas mažiau klausimų, nei "Šeba". Ne visi tokie užsispyrę kaip tu, ne visi puls aiškintis, kas ta Šeba, jei iki šiol jie girdėję tik Sabą.
O ir pats - ar taip jau buvai girdėjęs apie tą Šebą? Pirmuoju savo postu baisėjaisi, jog ne Saaba, po to pasidomėjai ir atvirtai į Šebos šalininkus :)
Žodžiu, aš rišu šią diskusiją, tegul paskutinis žodis būna tavo. Ir tegul tai pakelia tau nuotaiką.
Reziumuojant:
1. Nelupkim vaiko priesh siusdami alaus ish parduotuves parnesht.
2. sumokekit kas nors vertejui uzh trigubai daugiau sugaishto laiko, rezultatas bus stulbinantis. (o leidyklai tuo metu savo puikiu kuriniu kalnus prisiuskit, lai laidzia, o zmones lai _perka_ ir skaito)
imXo 99 procentai zhmoniu net nepastebes del ko czia kapojates, ba niekam ta Šabos karalienė neidomi, ir juolab neidomu ar ji kekshelė ar šiaip. kazhkokios filologijos fakulteto diskusijos prasideda.
Turiu 1926 metaiskaraliaučiuj leista Biblijos vertima, kur yra mozieshius ir mateoshius, ir kazhkaip man tai nei kiek problemu nesukelia, netgi smagiau skaityt. ne biblijos ar senoves istorijos studiju monografija tie dievai, taip kad ir iecziu czia lauzhyt nematau prasmes.
isheis knygele kokiu 2-3k tirazhu ir valgys dulkes knygynu sandeliuos, ba visi potencialūs pirkejai jau ir taip perskaite angliskai ar ruskai (panashi istorija kaip ir su sapeku, kurio niekas lietuvishkai leist jau net nebesistengia). Tautai (c) reikia vorų ir hack'n slasho. o vertejam babkiu, kurio tokiu knygu vertimas negeneruoja.
Visuomeninias pagrindais alternatyvu vertima anyone ? GPL license ?
Beje, girdėjau šį savaitgalį per televiziją (berods LNK) vartojant "Šebą"..:)
Gal kas iš eridaniečių galėtų pakomentuot, kas atsitiko (o gal ta naujiena buvo balandžio 1 repeticija?)
Beje, norėjau pasitikslinti, kokios tautos ir dalyko dievybė buvo Votanas? Kažką iš kažkur miglotai prisimenu apie gotus, bet nesu tikras...
"<..> o paskui pridūrė: - Medija. Kažką apie ją girdėjau. Ar ne ta, kuri nužudė savo vaikus?
- Ne, ten buvo kita moteris, - atsiliepė misteris Nansi. - Bet esmė tokia pati." ir "opiumas tapo religija liaudžiai" (citata iš atminties).
Vis dėlto labiausiai žvengiau perskaitęs "Šešėlis parodė jai vairuotojo teises"
$Eridanas pristate nauja autoriu bei knyga "Amerikos dievai", tiesiog noreciau perskaiciusiu nuomones ko verta si knyga , ar idomiai skaitosi.
Reklamines antrastes, kad si knyga gerai vertinama Kingo man mazoka. O isbandyti nauja autoriu, nuskambes negailestingai, bet mieliau renkuosi megiamus ir zinomus autorius , ne tik lietuviu kalba. O knygyne paklausus kokio zanro tai fantastika pristate kaip siupini- fentezi, siaubo, moksline ir t.t. , jei jau viskas suplakta iviena- retai bus geras rezultatas. Viename interviu paklausti Eridanieciai, apie skaitytoju nepriimtas knygas, atsisake jas ivardinti , nes nenorejo geriems autoriams ir ju knygoms antireklamos , ar nebus tai dar vienas skaitytojo "auginimas".Tad jei skaitete, buciau dekingas uz trumpa komentara, nes pvz.: bangos forume niekas nieko nenori girdeti apie Eridana.
P.S. Eridane dirbanciu nuomone vienareiksmiska, kitaip jie nebutu isleide sios knygos, tad jei kas varte - arb verta nusipirkti?
skaičiau 'AD' [rusiškai], ir ne taip kad perskaitei nuo pradžios iki galo ir numetei, o kaip kryžiažodį, aukštyn, žemyn, gabalais. tačiau su malonumu skaitau dabar lietuvišką leidimą. šios knygos stiprybė ta, kad joje ne vien įdomi idėja, - juk ne pirmą kartą skaitydamas negali apsimesti, jog nežinai, kaip kas baigsis - bet ir pats veiksmas aprašytas įdomiai, įtraukia.
vertimas.. buvo vietų, kur kliuvo, labiausiai tai tas 'tatai'; nesuprantu, kam reikėjo tokį archaišką, retą variantą šitaip eksploatuoti. na, man irgi gražu žodis 'beigi', bet kaži, kaip atrodytų knyga, kur vietoj kas antro 'ir' būtų 'beigi'?:} bet tiek to, daugiau nesikabinėsiu:). išpirkit šitą leidimą, ir gal kai leis kitą, bus dar geresnis;)
Ir dar: zhinot, ko pasigedau? o kur Jezus, kur Alachas, Buda? shiaip ar teip, turetu jie buti gan stiprus, bo iki shiol berods turi kuo maitintis?...:) ar jiems tiesiog tie senuju ir naujuju dievu dievuku zhaidimai (pagal knygos ideja) akivaizdzhiai per smulkus?...:)
Arba jam tos naujosios monoteizmo dievybes pasirode neidomios. ;)
tarkim Azimov fondo serija.
o jei kalbet apie požiūrį į dievus, tai labiau patiko t.prachett poziūris;)
Lošimas dviems. Kaip danguje, taip ir ant žemės. Veikėjai pasijunta nepaprastai svarbūs, stačiai pučiasi nuo to savo svarbumo, nebepastebėdami nieko aplink...
Kadangi skaičiau praėjusį rudenį, kaip sykis mūsų rinkimų metu, paralelės stačiai lindo į akis. Technoberniukai, apakę nuo savo žavesio, nė nenutuokiantys, jog tėra marionetės. Kaip visada ir visur. Lošimas dviems. Jėga.
Na taip, romantizuotas poziuris i senove. :( Tik kazkodel ziurint i dabarti ir ateiti prisimenamos tik gigantiskos korporacijos ir supermarketai. Uzmirstami Medicinos, Issilavinimo, Komunikaciju, Demokratijos, Zmogaus Teisiu, Pigaus ir Greito Transporto dievai (matyt todel, kad jie per daug uzsieme savo darbu, kad kistusi i beprasmiskas mustynes su kitais dievukais :)). Geriau gyventi prie Odino, kas diena ieskoti ka nudobti valgiui, sleptis nuo galingesniuju genties nariu, kad negautum i snuki, dangstytis kailiais nuo skersveju, gaudyti blusas, plaukti valtele per okeana ir nustipti nesulaukus 30 metu.
Ne, dabartis ir ateitis ne rojus, ir ne viena jos dievuka reiktu ismesti su maisu i kosmosa. Bet atsakymu ieskoti praeities dievuose dazniausiai naivu.
Mane tai užkniso ir svarstau variantą, išrinkus porą necenzūrinių vulgarybių iš "Amerikos dievų", na ir "sunkesnių" vietų iš Sapo - brūkštelti žurnalistams. Gal labiau į vasarą, kai rašyt neturės apie ką. Vienas geras skandalas, manau supurtys tuos nemokšas labiau nei dvidešim knygyno lankytojų pasakytų pastabų.
rinkimines kampanijos sukis?
Leisiu sau pasakyti prielaidą: gal tiesiog neįsikirtai?
Jo, uždėkit man baną kokį tai, jei toks yra. O galit ir nušaut ir papjaut ir pakart ar šiaip akis išbadyt, kad nebeskaityčiau
Gerai, kad tau atminty jos nelieka, bet pavyzdžiui man tokius dalykus perskaičius, jie atmintyje lieka, ir tada nebegaliu knygos normaliai skaityti, nes žinojimas kas ir kaip tikrai trukdo pajusti skaitymo malonumą.
ir yra teisybes, kad geras knygas zmones skaito antra ir kelinta karta del jos literaturinio gerumo, o ne todel, kad siuzeta pamirso.
just, a ka ten isikirsti? i kara (audra) susirinko, bet jo nebuvo, Šešėlis liko nesuknežinta galva, ką ir galėjai tikėtis nuo pat apsilankymo pas ta dieva. Dar gerai, kad ano žmona antrą kart neprisikėlė, vo visai būtų serialo lygis. Vienžo, tikia mano nuomonė.
Kas sulindo, tai linija su vaikų žudimu tame miestelyje. Tokia pusėtinai vykusi Kingo kopija.
O aš niekaip neapsisprendžiu: patiko? nepatiko? Jau seniai ir skaičiau. Ifritas patiko. Vaiku žudymas nepatiko. Naujųjų dievų aprašymas žiauriai patiko. Sutinku su kažkuo dėl išnašų reikalingumo. Kai kurių dievų nežinojau ir būtų buvę smagu pasiskaityti apie juos išnašose. Susumuojant.... Norėčiau dar kartą paskaityti. Įdomi knyga, ypač ten, kur... nebuvo karo, o dievai susirinko.