O. Henry „APSAKYMAI“

Autorius: Rasa Biliūnaitė
Data: 2003-04-17

cover Apie knygą: O. HenryAPSAKYMAI
Leidykla: Vaga (1986)

O. Henrio (tikrasis vardas - William Sydney Porter) kūryboje, iš pirmo žvilgsnio, nėra nieko magiško. Priešingai, jo veikėjai gyvena 100% materialiame pasaulyje. Didmiesčio skruzdės, skaičiuojančios kiekvieną dolerį doleriuką; rančų gyventojai, kurių rūpesčiai sukasi apiekarvių bandas; smulkūs sukčiai, taikantys išvaduoti pasiturinčius piliečius nuo pinigų, kuriu tiems, sukčių požiūriu, nelabai ir reikia - štai beveik ir visos kategorijos, į kurias papuola O. Henrio personažai.

Nyki medžiaga, ar ne? Kai pagalvoji, kokį prislegiantį nuoboduliu pasaulį galima sukurti iš tokios, kraupu pasidaro. Von Trieras turėtų medžiagos kokiai dešimčiai 'Šokėjų Tamsoje'.

Kokia laimė literatūrai ir skaitytojams, kad O.Henris nėjo lengviausiu keliu ir nesigilino i pilką proletariato kasdienybę. Kita vertus - būtų jis taip daręs, niekada nebūtų tapęs tokiu įtakingu rašytoju, kokiu laikomas dabar, o literatūra būtų netekusi tokio fenomeno, kaip "pabaiga pagal O.Henrį".

Lengva pripildyti magija išsigalvotą pasaulį, tačiau O.Henris sugebėjo atrasti magiją pačioj paprasčiausioj kasdienybėj, ir jo magija yra šviesi tikrąja to žodžio prasme. O.Henris niekada nepamokslauja, jo stilius taupus ir lakoniškas, toks pats ir humoras, o jo apsakymai kuria tokią gerumą ir meilę žmogui spinduliuojančią atmosferą, kokios, mano manymu, nėra pasiekęs joks metaforų ir didaktikos mėgėjas.

O.Henrio kūryba - tai dozė gryno optimizmo, kuris nėra prikišamas. Jis tiesiog yra - ten, O.Henrio materialiame pasaulyje, didmiesčiuose su jų skruzdėliukais, rančose su jų kaubojais, provincijoje su jos "romantikais iš didžiojo kelio". Ir yra neįmanoma neįsimylėti O.Henrio žmonių - valkatos Sopio, svajojančio patekti kalėjiman prieš žiemą, porelės nevykusių pagrobėjų, seifų specialisto Džimio Valentaino, neaiškios biografijos tipo Sandersono Prato, kuris nesupranta Omaro Chajamo poezijos ir visiškai tuo patenkintas... Ir visų visų likusiu.

Todėl, kad šiuos žmones vienija meilė gyvenimui. Jie nesislepia nuo kasdienybės iliuzijų pasaulyje - tiesiog žino, kad gyvenimas visada turi šviesiąją pusę, ir jos nereikia toli ieškoti, ji yra čia pat - imk ir naudokis. Paties O.Henrio skiriamasis bruožas tas, kad jis nuoširdžiai myli savo herojus, ir ta meile užkrečia skaitytoją. O.Henrio kūriniuose beveik nėra blogų pabaigų, ir tai visiškai įtikima. Gyvenimas myli tuos, kurie myli jį. Taip jau yra.

Asmeniškai aš išrašinėčiau O.Henrio apsakymus chroniškam pesimizmui gydyti. Net ir didžiausias cinikas, mano supratimu, neturėtų prie ko prikibti, nes O.Henrio optimizmas nėra dirbtinis, o ir pamokslavimo ten nė su žiburiu nerasi. Ir jeigu net jie neišsklaidytų mizantropiškų skaitančiojo nuotaikų - ką gi, beliktų tik palinkėti "pabaigos pagal O.Henrį".

Patys tikriausi šedevrai

Komentarai

gi 2003-04-17 12:37:17
Kaip Rasa graziai parase, ner ka ir bepridurti :) 10 balu.
Z Justinas 2003-04-17 13:34:13
Būtent - nuostabi apžvalga ir tokie šviesūs prisiminimai apie šituos kūrinius, kad nors šokinėk saulytee Nors man visgi fainiausias - tai turbūt apie moteriškes, kurių viena dirbo skalbykloje, o kita - supermarkete :) Aišku, Valentaino ir Soupio istorijos - tai jau nemirtinga klasika!
Čiučiundra 2003-04-17 16:33:20
Yeeeeeep, O. Henry! hm Štai kur tikras apsakymo meistras - jokiu bereikalingu laiškų, peizažų ar monologų cheche, trumpa, paprasta ir tobula!
Ir dar su meile žmonėms parašyta... :)
Variagas 2003-04-18 05:37:49
Taigi, O. Henry - dar vienas rašytojas iš mokyklinės programos laikų, kurio kūrybą prisiminus, krūtinėj pasklinda maloni šiluma. Tiesiog super. 10+...:)
arunas 2003-04-18 14:19:00
Labai puikūs kūriniai. Sunku daugiau ir pasakyti. Net ir seni filmai pagal O. Henry apsakymus puikūs.
Odin Azart Raimondas 2003-04-18 15:01:42
Na triox kitax pokoitsya zemlya... pagrojam

O'Henris 1liux
anne 2003-04-18 15:02:44
Daug kas netiki, kad apsakymu galima netik papasakoti kokia istorija, bet ir parodyti iztisa epocha, visuomenes tarpusiavio santykius ir tt... O vistik O.Henry galejo... Siaip nerealus skaitiniai... Ir visai nekliuva laisku ir monologu nebuvimas:)
Alma 2003-06-30 09:48:46
Aukščiausias įvertinimas. Tiesiog kai širdis nori ko nors gražaus, būtinai paimkite ir perskaitykite kurią nors O. Henrio novelę. Tiesiog šiaip, širdžiai nuplauti.
Vida 2005-03-09 12:33:35
Rašytojo gyvenimo istorija baisi... Skausmas, liga, vienatvė, pažeminimas....Mirtis skurde....
O kūryba daug kur parodo jo vidinį pasaulį, jo požiūri i gyvenimą ir įvairias situacijas jame, jaučiamas nusistatymas prieš teisėsaugą.
Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.