Paulo Coelho „ALCHEMIKAS“
Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2001-05-15
Apie knygą: Ši apžvalga bus labai subjektyvi. Tikiuosi, kad ji sulauks komentuotojų dėmesio, nes ir aptariama knyga, tiesą sakant, neeilinė: best-seleris ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Ji skaitoma beveik visų mergaičių ir kai kurių berniukų. Anot anotacijos: " tai nuostabi filosofinė pasaka, dažnai lyginama su Saint-Exupery "Mažuoju princu" ir Richardo Bacho "Džonatanu Livingstonu Žuvėdra ".
Kaip ir pridera pasakai, siužetas paprastutis: piemenukas vargdienėlis Santjagas iš Ispanijos Andalūzijos susapnuoja sapną, kad kažkur prie piramidžių Egipte yra užkastas lobis ir leidžiasi jo ieškoti. Lobio ieškojimas pavirsta savasties ir pasaulio sielos paieškos kelione su laiminga pabaiga...
Kaip jau supratote, tai vėl knyga, kurioje svarbu ne siužetas (kitaip tai nebūtų filosofinė pasaka). Ji - labiau apie žmogaus svajas, siekius, išsipildymą, drąsą, praradimus. Ji sujungia krikščioniškąją ir rytietiškąją pasaulėžiūras, ji labai graži, labai vaizdinga, protinga, šilta. Vienos iš man labiausiai įstrigusių scenų - tai Santjagas ir Fatima oazėje, negaliu nepacituoti bent trumputės ištraukos:
- Dykuma paima mūsų vyrus, - sako ji, - ir ne visada juos sugrąžina atgal. Mes turime prie to priprasti. Jie iškeliauja, ir nuo tol mes juos matome padange slenkančiuose, bet lietaus neatnešančiuose debesyse, tarp akmenų besislapstančiuose žvėreliuose, iš žemės trykštančiame dosniame vandenyje. Jie tampa mums visa ko dalimi, jie tampa Pasaulio siela. Kai kurie sugrįžta. Tuomet būna laimingos visos moterys, nes vieną dieną taip gali sugrįžti ir jų vyrai. Anksčiau aš žiūrėdavau į tas moteris ir pavydėdavau jų laimės. Dabar aš taip pat turėsiu ko laukti. Aš - dykumos moteris ir tuo didžiuojuosi. Aš noriu, kad mano vyras keliautų laisvas kaip tas kopas keičiantis vėjas. Aš noriu taip pat turėti teisę jį matyti debesyse, žvėreliuose ir vandenyje.
Tačiau... Ne veltui prie žanro parašiau "vyresniam mokykliniam amžiui". Mat pirmiausia ši knyga, mano manymu, skirta tiems, kas nori būti pamokyti apie pasaulį. Savotiška didaktika iš pradžių lyg ir neįkyri, bet kuo toliau - tuo jos daugiau. Galiausiai, saviems sprendimams ir išvadoms vietos nebelieka: arba reikia priimti autoriaus požiūrį, arba mesti knygą į šoną (bet to daryti visgi per smarkiai nesinori). Vien šiuo bruožu knyga labai daug pralaimi subtiliam A. Saint-Exupery "Mažajam princui". Kartais pasitaikantis "Alchemiko" lyginimas su G. G. Markeso kūriniais, mano manymu, iš viso absurdiškas: šiuos rašytojus sieja nebent Pietų Amerikos kilmė, nes Markesas visada koncentruojasi į žmogų, o Coelho žmogus - tik priemonė filosofijai atskleisti (todėl "Alchemiko" herojai negyvi ir schematiški). Vis dėlto - rekomenduoju ją perskaityti. Gal pajusite lengvą gaivaus vėjo gūsį, džiovinantį prakaito lašus ant kaktos, dykumos kalbą, galbūt Jūs esate tas, kuriam patiks knygoje nurodytas gyvenimo prasmės ieškojimo kelias...
Graži knyga
Aš irgi nuoširdžiai rekomenduoju perskaityti 'Alchemiką. Knygelė skaitosi labai lengvai, ypač man ji praverčia, kai būna liūdna, pavartau, paskaitau kokią ištraukėlę, širdyje šviesiau, lengviau pasidaro. Aišku, yra ir gilesnių, sudėtingesnių, subtilesnių knygų, bet Alchemiką rekomenduoju būtent dėl paprastumo ir aiškumo.
tiesiog tokiai knygai reikia užaugti
iš principo šitą knygiūkštę kažkada perskaičiau. prsiverčiau perskaityti, kad būtų įmanoma su žmonėmis šnekėtis, bo jei neskaitei, o dar neduokdie jei skaitęs nesupratai, tai esi, apsirodo, žmogau, nesubrendėlis, nesuaugėlis ir kone beprotis.. nes gi tooooooooookia knyga..
siaubas, o en knyga, literatūros vardo neverta.. naivi, lėkšta, skirta nmebent "gilios prasmės" ieškotojams, gyvenime skaičiusiems keturias- penkias knygas..
Gal ir neprasta knyga ,bet tokia knyga ir as galiu parasyti.
Siaip neesu knygu megeja , bet sia knyga persskaiciau nuo pradziu iki galo. Ji mane begalo sudomino, radau daug geru minciu.
vidutine knygute,pabaiga visai idomi ,bet siaip nieko ypatinga,nesuprantu kuo tas coelas taip suzavejo pasauli
kazkas cia sake, kad gali parasyt tokia pat - laukiu nesdulaukiu. kodel nerai? pinigelio gautum. Bet NEMANAU kad pavyktu. Tos knygos, kurios yra perkamos ir giriamos, daznaiusiai ne be reikalo. jei sugebi geriau, tai ko nedarai?
siaip man ta knyga atrodo gan nebloga. tai zmogui, kuris siekia suprasti. tikrai skatina ieskoti kazko SAVO. Lengvai skaitosi. Bet reikia tuo nesinaudoti - patarciau skaityti po truputi ir po to giliai pasiknisti savyje.
perskaiciau vien del to kad aplink visi kalba,kad tai kone biblija.manau tai tik mados reikalas.ja perskaiciusi jokiu atradimu nepadariau.
VIDUTINE KNYGA,NEVERTA TO DEMESIO KOKIO PASIEKE LIETUVOJE,SKAITYTI NEREKOMENDUOJU NES NUSIVILSITE
gal todel ,kad perskaites esu kokius 300 knygu susiformavo mano literaturinis skonis,gal as per grieztas,knyga patiks skaiciusiems 3-5 knygas per visa gyvenima,jiems "alchemikas" atrodys neregetas sedevras,gal
Mariux, neįsižeisk, bet aš tiek knygų maždaug per metus perskaitau, o Alchemikas man vis vien patiko
300 per metus,beveik po 300-500psl knyga kasdien?Kiek tau metu?Gal dirbate literaturos kritiku/e?
Nea, nedirbu literatūros kritike, tik LABAI mėgstu skaityti
Skaitau greitai, skaitau kasdien bent po kelias minutes. Ir tarkim, vidutiniško storio knygos (mėgstu fantastiką, Eridano knygas) ne po 300-500 psl, o po 200 psl - per 2-3 valandas tokią knygutę perskaitau. Yra ir dar plonesnių, ir storesnių. Tiesiog, aš skaitau = gyvenu. Taip gaunasi gana įspūdingi kiekiai, kai pradedi skaičiuoti.
Na, nenorėjau aš girtis, tik norėjau pasakyti, kad Alchemikas nėra tokia prasta knyga. Tiksliau, ne prasta, o paprasta. Tame taip pat yra žavesio, net jeigu daug knygų skaitai
As irgi tokiu greiciu skaitydavau ,bet vos nesusigadinau akiu,o kadangi nenorejau nesioti akiniu dabar perskaitau 2-3 knygas per savaite
Na, akis aš jau susigadinau, bet skaityti nenustoju. Nors, kas žino... gal man tas skaitymas ir nusibos kada nors
Kai nusibos skaityti knygas, rasyk knygas
tada as skaitysiu
Apsaugok, Viešpatie, mane nuo tokios nuodėmės. Nerašysiu - tavęs gaila