PYRAGO KŪNAS

Autorius: qualityneat
Data: 2011-05-25

Apie knygą: Alan Bradley –Saldumas pyrago dugne

Saldumas pyrago dugneLeidykla: Vaga (2010)
ISBN: 9785415021758
Vertė: Marius Tauba, Lina Krutulytė
Puslapių skaičius: 352


Trumpai drūtai: vertimas prastas!

Bet vertėjų paguodai būtina pabrėžti, kad pasitaiko kur kas klaikesnių vertimų. Be to, nelabai kokia kokybė – ne vien vertėjų „nuopelnas“: tikrai ne vertėjai sugalvojo netranskribuoti/neversti (kai kurių?) tikrinių daiktavardžių, na ir kiti tam tikri neypatingai gražūs dalykai anaiptol ne vertėjų išrasti. Šiuo atveju aptariamas vertėjų darbas, todėl į nemažą... kaip čia švelniau pasakius... gal paistalų?... gerai jau, klaidų  dalį paprasčiausiai nekreipsime dėmesio. Nors reikėtų! Bet ką jau čia...

Alanas Bredlis tikriausia net nenumano, kokį taiklų epigrafą parinko savo knygai!

 Unless some sweetness at the bottom lie,

Who cares for all the crinkling of the pie!

 Vargu ar rašydamas knygą autorius galvojo apie tai, kad ji gali būti išversta ir į lietuvių kalbą. Todėl ir nežino, kad pasirinktasis epigrafas apibūdina dar ir vertimą...

Štai kaip išverstas dvieilis:

 Jeigu ne dieviškas saldumas, kuris prie dugno tūno,

Kas gi norės susiraukšlėjusio pyrago kūno.

 

Jau nebedejuojant dėl to, kad nebeliko originaliojo ritmo (trisdešimt vienas skiemuo vietoje dvidešimties, kirčiuoti ne paskutiniai, o priešpaskutiniai skiemenys), dar ir prasmė pražuvo.  Gan grubiai apibendrinant, dvieilio esmė tokia: Jei pyragas neskanus, papuošimai (cukrinės rožytės, išraitymai, „kringeliukai“ – kas kam labiau patinka) nepadės! Vertėjai pasidarbavo iš peties. Gaila, kad jiems rūpėjo ne skonis, bet būtent puošyba... Tai įrodo jau paties epigrafo vertimas: „some“ jokiu būdu nereiškia „dieviškas“, „lie“ šiuo atveju neverstina „tūno“, o jau apie „susiraukšlėjusį pyrago kūną“ nelabai net žinau ką sakyt. Bet tai svarbu! Nes „puošnių išraitymų“ vertime tikrai daugoka. Pražydusios epigrafe, „cukrinės rožytės“ toliau puikuojasi visame tekste.

Aha, prieš epigrafą dar ir pavadinimas yra.  „Saldumas pyrago dugne“. Jums kaip? Man tai nekaip... Aptariamuoju atveju „bottom“, o ir visą frazę, jei jau rimtai, reikėjo išversti kitaip, juoba kad žodynuose pateikiamos ir kitos šio žodžio reikšmės, taip pat ir idiominės. Bet vertėjams patiko pagrindinė...

Tiek to. Grįžtame prie vingrių išraitymų, puošiančių pyragą. Vienas tokių (beje, leidžiantis spėti, kad vertėjai vis dėlto triūsė uoliai) – tai gausybė išnašų. Kai kurios jų gal ir reikalingos (ginčytina!), bet dauguma tikrai ne. Pirma, aiškinama tai, ko nepaaiškinus tekstas nenukentėtų. Antra, nevalingai susidaro įspūdis, kad vertėjai laiko skaitytojus visiškais neišmanėliais ir mulkiais. Šį įspūdį dar labiau sustiprina intarpai (irgi puošmenos), kurių originale nebuvo. Pavyzdžiui: „As with all great schemes, it was a simple one“ – „Kaip ir visi didieji planai, manasis buvo genialiai paprastas“; „the rainy autumn day that Chemistry had fallen into my life“ – „tą lietingą rudens dieną, kai į mano gyvenimą, tiesiogine to žodžio prasme, nukrito chemija“; „she might be less eager to slather the stuff all over her mouth“ – „tikrai nepultų šio daikto teplioti aplink burną kiekvienai progai pasitaikius“; „a fact of which Ophelia never tired of reminding us“ – „apie tai Ofelija, tiesą sakant, nepraleisdavo progos priminti“, ir taip toliau, ir panašiai. Pateiktieji pavyzdžiai ir šiaip nusipelno kritikos, bet kol kas man rūpi vien tai, iš kur atsirado tekstas, kurio nebuvo originale. Juo labiau kai kitose vietose teksto trūksta: „a pair of cotton gardening gloves“ – „medvilnines pirštines“ (čia gal ir ne mirtinai svarbu, kad tai buvo sodininko pirštinės, todėl turbūt atleistina); „who in the end had thwarted Fate and outlived them all“ – „kuris apgavo likimą ir juos visus pergyveno“ (štai čia pradingę žodžiai jau reikšmingesni)...

Panašių pavyzdžių galima pririnkti daugybę, tačiau metas imtis rimtesnių dalykų. Rimtesniu dalyku laikytinas visiškas teksto iškraipymas. Belieka tikėtis, kad taip atsitiko per skubėjimą (dėl to, beje, dažniau kalti ne tiek vertėjai, kiek nekantrūs leidėjai) ar per paprasčiausią neišmanymą, nes labai nesinorėtų galvoti, kad vertėjai iškraipė tekstą tyčia. Iš bėdos dar gal ir atleistina, kai „but since I always bit them to the quick“ virsta „tačiau, kaip visada, nagai buvo nukarpyti beveik iki gyvuonies“ (nors ir čia skirtumas tarp nagų karpymo ir kramtymo reikšmingas kaipo apibūdinantis veikėją), užtat jau visai neatleistina, kai vietoje „meant nothing to the inflamed citizenry of Bishop`s Lacey“ išdygsta „nieko nereiškė vyskupo Leisio sukurstytiems piliečiams“. Joks vyskupas piliečių nekurstė, Bišop Leisio gyventojai patys kažkodėl įniršo, ir jei sakinys vertėjams nesuprantamas, tai bent būtų galėję prisiminti bei ištaisyti vertimą, kai viename vėlesnių skyrių patys vertė (šįkart jau teisingai) „Bišop Leisis, du šimtai dvidešimt vienas“. Be to, vietovės pavadinimas minimas dar keliose vietose. Po tokių perliukų jau nebesistebi, kad „little“ išversta į „purvina“, „practiced their art“ – „dirbo“, o „“drawing room“ – „piešimo kambarys“!

Manding, vertėjams nepakenktų pagilinti anglų kalbos žinias. Bet kur kas labiau vertėtų geriau išmokti gimtąją kalbą! Arijos iš operos „kai ją pakėliau, kad išlyginčiau“ arba „pagavau save besigilinančią“ mano jautrią ausį rėžia. Tačiau apie lietuvių kalbos klaidas čia nepostringausiu. Ne todėl, kad jų nedaug; priešingai, tokių pilna visa knyga. O todėl, kad už panašių klaidų neištaisymą atsako nebe vertėjai (nors rimtas vertėjas tokių paprasčiausiai nedaro), bet redaktoriai. „Garbavojam“ vis dėlto vertimą... Norsgi šitai man va dar ką priminė: prie knygos darbavosi net du vertėjai, plius redaktorė, plius dar projekto vadovė buvo. Prie auklių krūvos vaikas be galvos?

Žinot, kas užvis liūdniausia? Kad tokį pyragą iškepė „Vaga“, rimta leidykla, turinti senas tradicijas, sukaupusi turtingą patirtį, leidykla, kurioje dirbo, o gal ir dabar tebedirba žmonės, tikrai suprantantys, kas yra knyga. Kaip čia taip atsitiko dabar, jergutėliau? Neskanus visai pyrago kūnas!

Kuomi ir baigsiu.

 

Komentarai

qualityneat 2011-05-25 11:53:21

Jergutėliau, iš kur "Apie knygą: Alan Bradley – Saldumas pyrago dugne
Leidykla: Vaga (2010)
ISBN: 9785415021758
Vertė: Marius Tauba, Lina Krutulytė
Puslapių skaičius: 352" teksto vidury atsirado? Ir ištrint nepavyksta...

Justinas Ž. 2011-05-25 11:54:08

Ramybės tiktai ramybės (c) Karslonas.
Jau važiuoja gaisrininkai :)

qualityneat 2011-05-25 12:06:56

Thanks! :)

Lina Krutulyte 2011-05-26 13:32:07

tai gerai, kad as tos knygos ir neverciau :) tik pabaiga. vat jeigu gausiu velniu uz sequela, kuris visas mano vienos verstas, niu tada bus liudna.
bet cia isvardintos klaidos - ne mano! :)

qualityneat 2011-05-26 17:27:04

Gerai, kad gerai.
Bet lietuviško tęsinio tai aš tikriausiai nepirksiu. Originalą Amazon pigiau parduoda...

Dear Admins, pirmus tris komentarus turbūt jau galima ištrint kaip nebeaktualius. Thank you sincerely!

Bjauru, žinoma, 2011-06-07 07:24:41

kai vertėjai debiliškų klaidų pridirba, o redakcija jų taisyt nė nemano. Bet ką daryt vertėjui, kai jo tekstą iš naujo išverčia kokia nors "stilistė", originalo nė neuosčius? Tiesiog taikydama kalbos komisijos REKOMENDACIJAS ir savaip interpretuodama? Beje, redakcija čia taip pat atlieka savo NE-DARBĄ - vertėjui apie pakeitimus neužsimena nė puse lūpų... Taip ir gyvenam...

Nieko nepadarysi 2011-06-07 12:38:02

Neįmanoma padėties bent kiek pakeisti tol, kol leidėjai neprivalo grąžinti pinigų už nevykusią produkciją plius moralinius nuostolius atlyginti - ir autoriui taip pat, jei dar gyvas.
Kol kas leidyklos stengiasi gaminti "produkciją" kuo pigiau, iš čia ir šlamšto tiek. Todėl tikrai reikėtų kažkokio forumo, kuriame būtų galima perspėti dar nespėjusius nusipirkti niekam tikusios knygos, kad pinigų veltui nešvaistytų.
Deja, deja...

Tai gal toks "perspėjimų" forumas 2011-06-27 09:13:37

ir galėtų egzistuoti "Skaityta" tinklapyje? Kaip manot, moderatoriai?

qualityneat 2011-06-27 14:14:47

Gal ir neblogai būtų, bet bent porą kabliukų matau.
Pirma, norint sąžiningai įvertinti vertimą, reikia perskaityt ir vertimą, ir originalą. Velniškai nemalonus ir ilgai trunkantis darbas, už kurį nemokama. Nemanau, kad atsirastų daug norinčių tokį užsikrauti.
Antra, leidykloms į tokius perspėjimus nusispjaut, nes nėra įstatymo, reikalaujančio grąžinti pinigus už nekokybišką prekę, o pakeisti šio tipo prekę kokybiška iš viso neįmanoma.
Belieka ieškot originalų. Seniau dar rusiški vertimai gelbėdavo, bet dabar ir tie žiauriai suprastėjo.
Arba visai mest skaityt.

beveik 2011-06-28 09:56:19

visa kritika teisinga, tik nesutinku dėl priekaišto apie eiliuoto teksto ilgumą ir rimą (apie prasmę nekalbu) – vis dėlto anglų kalba yra šiek tiek talpesnė grynai kiekybine prasme: trumpesni žodžiai, kuriuos tik iš dalies kompensuoja artikelių ir prielinksnių gausa. Pvz., anglai versdamiesi Donelaitį nesugebėjo iki hegzametrinio skiemenų skaičiaus ištempti vertime, tad hegzametras dingo, eilutės buvo kur kas trumpesnės nei lietuvių kalboj. Dėl rimo - panašiai: vyriškas rimas (kirčiuotas paskutinis eilutės skiemuo) kuria tokio trampam pam nerimto eiliuoto teksto įspūdį, todėl jis nelabai leistinas ar atidžiau vartotinas rimtos poezijos vertimui, o šiuo atveju – tinks ir toks, ir toks rimas. O šiaip: pernelyg daug putų dėl tokio eilinio romaniūkščio. Tik gerai, kad vertėjo darbo brokas iškeliamas, kuris galbūt užkirs kelią jam (bent kol kas, kol nepatobulės) versti ir iškraipyti rimtus tekstus.

qualityneat 2011-06-28 15:08:39

Nesutinku. Kaip tik šį dvieilį labai nesunku išverst į lietuvių kalbą, neprarandant nei prasmės, nei ritmo. Va pirmas užplaukęs ant seilės vertimas:

Jeigu pyragas tavo neskanus -
Iš jo jokios naudos, net jei dailus.

Vertimas, be abejo, netobulas, įmanomi dar bent keli variantai. Tiesiog norėjau parodyti, kad net nepersistengiant galima išversti geriau.
Esmė va kur: lietuvių kalba kur kas geriau pritaikyta eiliuoto teksto vertimui, tik netingėt reikia. Vat jei tektų iš latvių arba lenkų į prancūzų verst - čia jau būt sunkiau. Neįmanoma, teisybę sakant. Nes fiksuotas kirtis skirtingose kalbose fiksuotas skirtingose vietose.
Daba dėl putų ir eilinio romaniūkščio. Šventa teisybė! Ale va: originalas ir vertimas į tas pačias rankas (išskyrus vertėjo ir kartais redaktoriaus) patenka retokai, todėl taip ir yr.
Plius dar toks pastebėjimas... Nežinau, ar daug kas iš nūnai dalyvaujančių prisimena, bet prieš gerą dešimtmetį "Skaitytoje" buvo gan aršiai diskutuojama apie niekam tikusį "Žiedų valdovo" vertimą. Kažkokia proga teko susitikti su "Almos Literos" darbuotojais, tai ir paklausiau, ką jie sau galvoja, tokio lygio vertimus leisdami. O man šalčiausiai atsako: "Bet perka žmonės!"
Tataigi.

Flavia de Luce 2012-01-09 17:51:15

Pagalvokit, verčiama taip, kad išliktų ir rimas, ir atitiktų anglišką vertimą. Taip daroma visoms knygoms! O esmė yra ne atitikimas, o tai, kaip dvieilis siejasi su knygos turiniu...

Flavia de Luce 2012-01-09 17:51:57

Pagalvokit, verčiama taip, kad išliktų ir rimas, ir atitiktų anglišką vertimą. Taip daroma visoms knygoms! O esmė yra ne atitikimas, o tai, kaip dvieilis siejasi su knygos turiniu...

Būtent! 2012-01-10 20:38:38

Kaip siejasi su turiniu...
Beje, kokį anglišką vertimą? Knyga iš anglų į anglų irgi buvo išversta?

Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.