Apžvalgą pradėsime kaip ir visi, pristatantys minėtą knygą: įspėjame, kad Ryu Murakami nėra Haruki Murakami brolis, pusbrolis ar kita giminė - jie tiesiog bendrapavardžiai! Tačiau vieną panašumą turi tikrai - abu jie Japonijoje laikomi kultiniais rašytojais.

Romano pavadinimas, kaip ir pats skaičius 69, gana dviprasmiškas. Istorija 1969 metus mini kaip Woodstock'o festivalio datą, hipių epochos, kuri pasižymėjo naujomis vertybėmis, laisvės siekiu, maišto idėjomis, roko muzika, demonstracijomis prieš karą Vietname, laisva meile, susižavėjimu avangardiniu menu (poezija, kinu ir išvis festivaliais), pasididžiavimą. Nežinantiems: "69-siais buvo panaikinti stojamieji egzaminai į Tokijo universitetą. "The Beatles" išleido "Baltąjį albumą" ir "Geltoną povandeninį laivą","The Rolling Stones" - savo geriausią singlą "Baro moterys", hipiai auginosi plaukus ir reikalavo meilės bei taikos. Atsistatydino de Golis. Karas Vietname tebesitęsė." Apie visa tai daugiau ar mažiau užsimenama ir šioje knygoje, todėl ją galima skaityti kaip romaną apie septyniolikmečių gyvenimą Japonijoje 1969-siais.

Beje, tuo metu Ryu Murakami taip pat buvo tokio paties amžiaus: "69-siais septyniolikametis Ryu Murakami grojo roko grupėje ir, protestuodamas prieš JAV karines bazes Japonijoje, surentė barikadą ant mokyklos stogo. Pragyvenęs dar veik tiek pat metų, skandalingai išgarsėjęs pirmu, Akutagawa premiją pelniusiu romanu, su antruoju grįžo į 69-sius, provincijos miestelį, kur gyveno 17-metis Kensukė Jadzakis, skaitęs Rembo, miręs dėl Gondaro filmų ir norėjęs filmuoti kaip Jonas Mekas, rengęs avangardinį festivalį ir statęs barikadas mokykloje su "tortu" ant direktoriaus stalo". Čia trumpam stabtelkim ir žv21ilgtelkim į antrąją skaičiaus 69 prasmę.

Kaip žinote, simboliu 69 išreiškiama ir viena iš sekso pozų, kitaip dar vadinama "valetu". Nors romanas nėra nešvankus, tačiau be hormonų neišsisukama - pagrindinis veikėjas maištauja prieš tėvus, domisi alternatyviu menu "stumiamas to paties amžino variklio - kad tik jį pastebėtų jo Ledi Džein, nes moters lūpoms neprilygsta nei Rembo poezija, nei Hedrikso (#1) gitara, nei Godaro montažas". Kai esi paauglys, blogiausia ne neperskaityti P. Coelho "Alchemiko" (ups, ne tą knygą būsiu įrašęs; na, neperskaityti knygos, kuri tuo metu yra topinė tarp "chebros") ar nežinoti, kas atlieka vieną ar kitą "gabalą", bet vis dar būti nekaltu - visa, ką daro Kensukė Jadzakis, daro tam, kad atkreiptų "kiečiausios" panos savo rajone dėmesį. O jai patinka neformalai ir šiaip "kieti" vaikinai. Todėl ir Kensukė turi būti "kietas" neformalas.

Reikia pasakyti, kad knyga parašyta lengvai. Veiksmas įtraukia nuo pirmo sakinio ir nepaleidžia iki paskutinio. Yra linksmų vietų, yra nostalgiškų. Vieniems šis romanas bus dar vienas jaunojo maištininko pavyzdys (daugiau jauniems, nes jų laikas ir dalia maištauti), kitiems patiks ironiškas požiūris į paauglystę: ne tik japonų, bet ir savo - lyg paauglių noro išsiskirti priežastis nebuvo ta pati - kita lytis.

Skaitant knygą, buvo įdomu palyginti, kaip mokinių nepaklusnumas reiškėsi Japonijoje ir Lietuvoje. Ypač kaip baudžiami tokie prasikaltėliai: įsivaizduokite, kad tarybinės mokyklos auklėtinis pridergtų direktoriui ant stalo - kas būtų, kai mokinį pagautų: skandalas mokymo institucijoje, tardymai, pašalinimas su "vilko bilietu"? Vieną iš 1969 metų Japonijos variantų rasite šiame romane. Tačiau skirtingai nuo Haruki Murakami, kuris laikomas daugiau Vakarams skirtu autorium, Ryu dėl detalaus laiko ir vietos vaizdavimo labiau įdomus patiems japonams.

Kai kurie žodžiai knygoje išryškinti. Deja, nesupratau, kokiu principu pastaruosius parinko autorius, užuot pasakojęs romano siužetą, juos išrašysiu - ir siužetas, tikiuosi, nebus labai atskleistas, ir įspūdį, apie ką knyga, susidarysite. Taigi, romane paryškinti šie žodžiai:

"Kenas - vilkų augintinis" (#2); kapitalistų pastumdėliais; Rembo poezijos; tinkamos vartoti moteriškosios lyties atstovės; į koledžą įstojančių mokinių procentu; festivaliai; "Cream" (#3); skaistybe; jautrus vaikis; Ei! Kur šikanas?; skiediklio mergina; nešok aukščiau bambos; lengviausias; bendrine japonų kalba; "Gėlių girlianda" (#4); karą Vietname; dėstyk savo nuomonę; Saimonas ir Garfunkelis (#5); užbarikaduoti mokyklą; Sasebo Šiaurinės vidurinės mokyklos visuotinis kovos komitetas; Trockio; la minorinis; sol; Mičidzą Tačiharą; kieno viršus; "Partizaninis karas" (#6) ; Vadžra (#7); elito kino teatrėlį; maištas yra teisėtas; baltu drabužiu; balto žirgo; Džiunvos uniforma; apsikirpę ežiuku; nešvarų vandenį; raudonais dažais; liepos 19-oji; "Vienuoliktą valandą vakaro" (#8); vidurnaktį; mergaičių persirengimo kambarį; "Šventa tiesa" (#9); tuliką; direktoriaus stalą; prisiimti atsakomybę; vaizduotės galia; susirinkimas; atsiknisk!; žmogus be pirštų antspaudų; berniukai; negarbė; rašmenis; keturi kriminalinės policijos pareigūnai; negera nuojauta; tave suimsime; Alžyro; palaikytas iškrypėliu; pašalins iš mokyklos; žvaigžde; rinkti parašus; angelas; pastovumas; "mesiu šliauką"; namų areštą neribotam laikui; pašalintas metams; kamunizma; gyvenimas yra absurdas; čia bajeris; meilės laišką; rožių puokštė; bučinuką; naminiu gyvuliu; Alenas Delonas; skaisti; tada ir atsitiko; didvyriu; Ijaja (#10); Rembo; "Gudrutis Bakabonas" (#11); Tu - genijus!; "Nebaigtąją simfoniją" (#12); tokie žmonės neturi išdidumo; panele!; trylika kartų; menininko sūnus; aš nebegaliu savęs pakęsti; aišku; amatų mokyklos ženklu; "Berniukų komiksuose"; dramblį; negližė; šakės!; dešinėje rankoje be mažojo pirštelio; gorilų snargliai; paberdavo spirelių; šviesiai violetine spalva; aš; meilė; tu; vištų; Lu Rydas (#13); didkepsniu; tai neteisinga; man širdis sustojo; padėkos dieną; Čiują Nakaharą; angelo lūpas; amžinų linksmybių; "VAN" (#14); saulėlydžio; pakeitė požiūrį į mane; meilė išblėso; nedingo žavesys po šitiek metų.

P.S. Negaliu suprasti, kodėl dabar leidžiamose knygose dalis tikrinių daiktavardžių rašoma lietuviškai, o dalis paliekama originalo forma. Pavyzdžiui, šioje knygoje pusė muzikos grupių ir dainų pavadinimų, atlikėjų ir aktorių vardų rašoma originalo kalba (Led Zeppelin, The Rolling Stones, Cream), kita dalis - lietuviškai: Saimonas ir Garfunkelis, Dilanas, Džanis Džoplin, Hendriksas (nekalbant apie tai, kad viršelyje ši pavardė parašyta su klaidomis - Hedriksas). Juk ir Ledi Džein yra "Rolingų" daina, ir paskutinio skyriaus pavadinimas turėtų būti "It's a beautiful day", o ne "Diena graži", ir Fuku-čian mokėjo angliškai rėkti tik "I don't know, I don't know, I don't know", o ne "Nežinau, nežinau". Negi tai dėl to, kad "69" buvo versta iš anglų kalbos, kartu išverčiant ir dainų bei grupių pavadinimus?

1- Knygoje rašoma Hedriksas, nors turėtų J. Hendrix arba bent jau Dž. Hendriksas.

2- Animacinis serialas.

3- Roko grupė, kurioje karjerą pradėjo E. Clapton'as.

4- "The Tigers" daina.

5- Simon and Garfunkel.

6- Ernesto Che Gevara knyga.

7- Taip sanskrito kalba vadinami geismo ir įtūžio dievai.

8- TV laida.

9- TV laida.

10- Organizacinio komiteto pavadinimas: I - Ivasė, Ja - Jadzakis, Ja- Jamada.

11- Komiksų serija.

12- Schubert'o simfonija.

13- Lou Reed.

14- Trikotažinis ženklas.

Paauglystės maištai