- Ne, nebūtina, - smailiaviršūniais čiuptuvais dusliai sugirgždėjo Senasis. - Kas yra būtina? Ar būtinas pats gyvenimas? Kam? Ne, aukojimas nebūtinas, tik patartinas. Tai - kelias, tinkamas elgesys, gerumas."

Kaip jūs manote, kurie dievai patys tikriausi? Gal tie, kurie užauga dirvoje tarsi šakniagumbiai ar grybai? Gal tie, kurie miršta? Gal tie, kuriuos kiekvienas pranašas susikuria pagal savo paveikslą? Gal tie, kurie iš tikrųjų veikia?

Ši knyga, sakyčiau, ir yra apie tai - kaip iš tikrųjų veikia dievai, todėl kiek sunkokasuprasti, kodėl gi ji vadinasi "Dievų saulėlydis" - tikriausiai visų kitų dievų, na, tų, kurie iš tikrųjų neveikia, o ir apskritai turbūt neegzistuoja.

Dievai, kurie veikia, gyvena Hobslendo planetoje. Iš pradžių juos garbino (na ne, šis žodis čia ne visai tinka… bet tiek to) senieji planetos gyventojai aulbritai, tačiau šie (aulbritai) buvo be galo nuobodūs ir nekūrybingi, tad ėmė visi ir iš to nuobodulio išmirė, palikę žmonėms 1 (vieną) savo dievo egzempliorių. Paskui dievas taipogi mirė, aišku, tam, kad vėliau atgimtų - štai tada viskas ir prasidėjo…

O gal ir anksčiau - gal tada, kai atsirado kruvinieji fanatikai vurstodiečiai (tokia netikusi patriarcahlinė - militaristinė - vergvaldiška religija, primenanti O. Bin Ladeną ir Co.)? O gal tada, kai pro Duris liepsnose įžengė baidijų (tokia pusiau netikusi formalistinė religija) Pranašė, raita ant drakono, ir uždraudė savo pasekėjams kirptis plaukus?

Gal tada, kai žmonės kolonizavo nuobodžiųjų aulbritų paliktą Hobslendą ir sukūrė čia savotišką utopiją - žemdirbių visuomenę, kurioje visi lygūs, visi vienodai dirba, visi gerai gyvena, niekas nebadauja ir nekariauja, nieko neišnaudoja, kurioje nepripažįstama šeima, o vaikai turi tik motiną ir dėdės, tačiau neturi tėvo. Ir visgi, kad ir kaip Hoblsende būtų gera gyventi, tai be galo nuobodi planeta - net turistui nėra ką parodyti. "Čia nevyko jokie, menki, nei aršūs, mūšiai, čia niekas nesutriuškino priešo. Kraštovaizdis - lygus ir bespalvis, nesuteptas žmogaus grumtynėmis, stokojantis kad ir menkiausio triumfo dvelksmo". Tad pradėje veikti dievai ne tik pagerina žemės ūkio produkciją ir sumažina konflliktų skaičių, ne tik papuošia Hobslendą ežerais, kalvomis ir miškais, bet ir leidžia knygos herojams pabūti tikrais herojais, kovojant su piktaisiais vurstodiečiais.

Nors "Dievų saulėlydis" - mokslinė fantastika, turėtų patikti ir fantasy gerbėjams. Tai knyga, skaitoma ne vieną kartą.

Jei neklystu, tai pirmasis Sh. S. Teper kūrinys, išleistas lietuvių kalba, nors ši autorė jau pažįstama "Dorado Raganų" skaitytojams (mažytė reklama). Tikėkimės, kad šaunioji vertėja Anita Kapočiūtė (nes šį vertimą tikrai malonu skaityti!) Sh. S. Tepper nepamirš!

Įvertinimas: 9,5